Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorei Sonatai Kuskienei,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999 m. rugsėjo 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; 2) 2010 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį - 120 MGL, t. y. 15 600 litų (4518,07 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bauda paskirta - 116 MGL (BBD), t. y. 15 080 litų (4367,47 Eur); 3) 2014 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuoniais) mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta galutine 116 MGL (BBD), t. y. 15 080 litų (4367,47 Eur) bauda, visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė - paskirta 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 116 MGL (BBD), t. y. 15 080 litų (4367,47 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi kaltinamasis M. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

pranešimu apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje įvykdymo, 2017 m. liepos 11 d. įteiktu M. K. (b. l. 62-63);

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti automobilio savininko I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2017 m. birželio 25 d., apie 15.00 val., jis nuvažiavo pas savo draugą M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). M. K. paprašė, kad paskolintų automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis sutiko, nes tai darė jau ne pirmą kartą ir pasitikėjo draugu, todėl šiam padavė automobilio raktelius ir dokumentus. Draugas automobilį žadėjo grąžinti po dviejų dienų. M. K. jį parvežė į jo namus Jurbarke. M. K. tuo metu buvo blaivus, taip pat nieko neminėjo, kad ruošiasi važiuoti kur nors švęsti, ar vartoti alkoholį. M. K. pažįsta apie pusę metų, nėra pastebėjęs, kad šis neblaivus sėstų už vairo. Kad tuo metu, kai paskolino M. K. automobilį, šis buvo blaivus, matė jo draugas A. R.. 2017 m. birželio 26 d. apie 7.00 val. jam paskambino M. K. ir pasakė, kad pakliuvo į bėdą ir, kad automobilis Šakiuose policijoje. Automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pirko 2014 m. rugsėjo 9 d. už 5000 litų. Pirkimo - pardavimo sutarties neturi, nes kažkur nusimetė. Šiuo metu jam priklausantį automobilį vertina 1000 Eur (b. l. 44-45, 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo rasta 2,05 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, nevedęs, teistas tris kartus už įvairių nusikaltimų padarymą, paskirtų piniginių baudų nesumokėjęs, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. administracine tvarka baustas devynis kartus (b. l. 72-75), iš jų net aštuonis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas parodo, kad kaltinamasis yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, informacijos apie daugelio paskirtų piniginių nuobaudą sumokėjimą nėra, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia. Nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 76). Atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. K. paskyrus 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Akivaizdu, kad skirti baudos bausmę netikslinga, nes asmuo nedirba, turi daug įsiskolinimų, kas parodo, kad jis neturės objektyvių galimybių paskyrus šią bausmę. Be to, matyti, kad iki šiol skirtos baudos bausmės kaltininkui poveikio nepadarė ir nesulaikė nuo naujų neteisėtų veiksmų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-599/2012 ir kt.). Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 68 straipsnio 2 dalis numato draudimą naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad nors M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo taikyti jo atžvilgiu BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam M. K. būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už tai, kad vairavo neblaivus, nesukėlė sunkių padarinių, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nustatant vidurkio dydžio - 2 (dvejų) metų terminą, tam, kad per šį laikotarpį jis ir negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus M. K. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas trumpesniam nei 2 (dvejų) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimo.

Konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam M. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. K. (b. l. 30). Savininkas I. K., perleisdamas automobilį kaltinamajam nežinojo, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo M. K. išieškoti konfiskuotino automobilio „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, bylos duomenimis, yra 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui – I. K.;

M. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. 006790323, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui –I. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 006790323, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.