Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 000 eurų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui – I. K..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 25 d., apie 23.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo I. K. priklausantį automobilį „Opel Omega-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje rasta 2,05 promilės etilo alkoholio. Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo nuteistojo M. K. kaltę inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, už ką jis nubaustas. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam baudą bei netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo vairuoti transporto priemones.Skunde teigė, kad skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus ir paskyrė per griežtą bausmę. Bausmės dydis turėjo būti mažesnis nei jos vidurkis, kadangi jo atžvilgiu nustatyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, o sunkinančių ne. Kaip analogišką situaciją nurodė bylos numerį (1A-160-491/2017), kur kaltininkui buvo paskirta 20 BBND dydžio bauda ir 1 metams taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Jo nuomone, šiuo atveju buvo nukrypta ne tik nuo teismo precedento, bet ir parenkant bausmės rūšį negalėjo teismas vadovautis prielaidomis – tai, kad byloje nėra informacijos apie baudų sumokėjimą, negali būti pagrindas sunkinti bausmės rūšį. Bausmės rūšis parinkta vertinant tai, kad M. K. nedirba, nors praradus teisę vairuoti, jis darbo ir neteko. Mano, jog skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nuteistasis nubaustas dvigubai, kadangi jis praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones prarado ir darbą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas E. Blažys prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apelianto skundą atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas kelia bausmės individualizavimo klausimą bausmės rūšies bei taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo kontekste. Ginčo dėl veikos kvalifikavimo nėra.

Dėl bausmės.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šios normos nuostatomis pasakyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Apylinkės teismas M. K. paskyrė 45 parų arešto bausmę motyvuojant tuo, kad asmuo nedirba, turi daug įsiskolinimų, o anksčiau skirtos baudos kaltininkui poveikio nepadarė ir nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų nutarties 7 punkte normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas sunkinančių aplinkybių nuteistojo atžvilgiu nenustatė, jo atsakomybę lengvino tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi dėl savo veiksmų. Parenkant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), į veikos stadiją (veika baigta), į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimo sudėtis formali, padaryta tiesiogine tyčia) į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą ir gyvybę), į M. K. asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą (pilnametis, nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka), nedirbantis. Šios teismo nurodytos ir įvertinos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės kartu su nustatyta lengvinančia M. K. atsakomybę aplinkybe buvo pagrindas teismui padaryti išvadą, jog bausmės tikslai ir paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus ne baudą, o arešto bausmę, kurios dydis mažesnis nei numatytas vidurkis. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo parinkta bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija analizavo pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl bausmės rūšies parinkimo, vertino visa kas lėmė griežtesnės nei bauda bausmės parinkimą ir atsižvelgus į šios nutarties 9.1. punkte nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindas apylinkės teismui motyvuoti savo sprendimą būtent taip, teisėjų kolegijos vertinimu abejonių pasirinkta bausmės rūšimi nekeliama. Visiškai pagrįstai įvertinus kaltininko nuolatinių pajamų šaltinio neturėjimą bei į polinkį nesilaikyti įstatymų, nusižengti ir nusikalsti, atsakomybės stokos buvimą, nes teismų ir teisėsaugos institucijų pareigūnų paskirtų bausmių ir nuobaudų nevykdo, neieško būdų kuo greičiau susitaikyti su valstybe ir įvykdyti savo įsipareigojimus, bausmė – areštas tikėtina bus adekvati ir teisinga bausmė šio nusikaltimo padarymo kontekste, kadangi visos šios aplinkybės neabejotinos teismo išvadai, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti bei teisingumo principo užtikrinimui pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis teisinga jo padarytam šiurkščiam nusikaltimui.Dėl paskirtos arešto bausmės dydžio teisingumo teisėjų kolegijos vertinimu procesinių klaidų nepadaryta, atsižvelgiant į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytas 45 parų arešto dydis yra mažesnis nei arešto vidurkis, nes už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir šis argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė teisminę praktiką (1A-160-491/2017), tačiau konkrečių duomenų, kurie leistų teismui identifikuoti nurodytą atvejį (bylą) ir jį vertinti precedento aspektu, nenurodyta, todėl šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu nagrinėjamai situacijai pažymint tai, kad kiekviena byla ir joje nurodytos aplinkybės yra individuali, todėl teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju nesant konkrečios bylos duomenų, nėra galimybės įvertinti šio skundo argumento pagrįstumą. Teismas pažymi, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; teismas laikė, kad M. K. paskirta būtent arešto bausmė įgyvendins bausmės tikslus ir teisingumą. Esant tokioms teismo išvadoms, kurios motyvuotos, nėra pagrindo bausmės rūšį keisti į švelnesnio pobūdžio bausmę kaip to prašoma apeliaciniame skunde ir skirti jam baudą.Skunde M. K. tvirtino, jog parenkant bausmės rūšį teismas neturėjo vadovautis prielaidomis, nes jis skirtas baudas yra sumokėjęs arba sąžiningai moka nustatyta tvarka. Šių savo teiginių apeliantas nepatvirtino jokiais dokumentais, kuriais būtų galima daryti priešingą išvadą nei padaryta apylinkės teismo. Pažymima, jog teismas dėl bausmės rūšies parinkimo sprendimą motyvavo remdamasis bylos medžiaga, kurioje yra administracinių nusižengimų registro duomenys, paties M. K. parodymai teisme dėl paskirtų piniginių baudų, jų nemokėjimo, įsiskolinimo, atliekamų vykdymo veiksmų ir pan. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą dėl nuosprendžio motyvų įvertintų prielaidų aspektu.

Dėl BK 68 straipsnio.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, siekiant užkardinti ateityje analogiškų nusikaltimų grėsmę, atsižvelgus į tai, kad M. K. už vairavimą neblaiviam teisiamas pirmą kartą, nesukėlė sunkių padarinių, 2 metų terminas uždrausti apeliantui naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones yra teisingas. Apeliantas nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad ją paskyrus jis prarado ne tik teisę vairuoti, bet ir darbą, t. y. nubaustas dvigubai. Su tokia pozicija kolegija visiškai nesutinka.Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą M. K. padarė, kai jam nustatytas 2,05 neblaivumo laipsnis. Toks nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, šiukščiai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, apelianto veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo atveju apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas baudžiamas dvigubai, nes taikius šią baudžiamojo poveikio priemonę jis neteko ir darbo yra subjektyvūs jo teiginiai, kadangi kiekvienu atveju, baudžiant asmenį už nusikaltimo padarymą, konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme, kaip ir šiuo atveju. Taigi, teismo sprendimu siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su šia baudžiamojo poveikio priemone buvo teisingas ir pagrįstas. Dėl apeliacinio skundo argumentų nukreiptų į specialios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo laikotarpį, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto KET pažeidimo pavojingumą (nustatyto girtumo laipsnis – 2,05 promilės), asmenybę (už tokią veiką teisiamas pirmą kartą, nesukėlė sunkų padarinių, baustas administracine tvarka, visų paskirtų nuobaudų nesumokėjęs, kas rodo jo sistemiškumą nesilaikyti įstatymų, dėl šio nusikaltimo prisipažino ir gailisi), nedirbantis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Atitinkamai įvertinus nustatytas aplinkybes tinkamam bausmės paskirties įgyvendinimui pasitelkiamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių viena iš jų yra būtent uždraudimas naudotis specialia teise, kuomet naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo požiūriu M. K. nėra baudžiamas dvigubai. Dėl neadekvataus ir neproporcingo nubaudimo nuteistojo atžvilgiu teisėjų kolegija įvertino ir M. K. nurodytas aplinkybes, jog jam praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis prarado ir darbą, kuris tiesiogiai reikalavo vairuotojo pažymėjimo turėjimą. Kolegijos nuomone, M. K., turėdamas vairuotojo darbą, itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus bei išliko abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kurių buvo išvengta, žinodamas kokio pobūdžio darbą dirba ir kad jis tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemonę, turėjo elgtis kelyje itin atsakingai, laikytis KET reikalavimų, branginti šią galimybę dirbti ir uždirbti pajamas pragyvenimui. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog jis KET pažeidimus daro sistemingai, kas tik patvirtina teismo išvadą, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė parinkta teisingai, o nurodytais apeliacinio skundo argumentais siekiama tik palengvinti skiriamus suvaržymus nubaudimo ir prevencijos procese M. K. atžvilgiu. Apibendrinant visa kas išdėstyta pažymima, jog bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti. Taigi, nesant pagrindų švelninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vertina, jog paskirta bausmė nėra per griežta, arešto bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.