Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-597-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
II-597-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01893-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. B.
Institucija
Kauno apskrities VPK Dainavos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-597-1109/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01893-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.1; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant pareiškėjai G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK: 20113878761).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pagal G. B. pranešimą, kad 2020 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), kieme į automobilį F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., kito automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. atidaręs automobilio galines durelės apgadino G. B. automobilį.

Nutarimas motyvuojamas tuo, jog vertinant administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, nepakanka objektyvių ir neginčijamų duomenų E. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 115 straipsnį pradėjimui ir poveikių priemonių taikymui.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo panaikinti.

Skunde nurodoma, kad apie įvykį Institucijai pranešė telefono skambučiu ROIK Nr.0120000205879. Kadangi sužeistųjų nebuvo, policija neatvyko, pasiūlė pranešimą užpildyti per e-policija. Taip ji ir padarė. Pažymi, kad 2020 m. balandžio 19 d. ji sėdėjo automobilyje, laukė, kol paskambins iš veterinarijos įstaigos, įsikūrusios (duomenys neskelbtini). Privažiavęs automobilis atidarė galines dureles, kuriomis trenkėsi į jos automobilį. Smūgis buvo toks stiprus, kad net nekilo minčių, kad automobilis po tokio smūgio galėtų būti neapgadintas. Ji iš karto pažiūrėjo per langą, bet vairuotojas buvo nusisukęs nugara į jos automobilį ir jis nežiūrėjo, ar apgadino kitą automobilį. Vairuotojas iš mašinos išleido savo augintinį – stafordšyro terjerą, kuris buvo be antsnukio. Pareiškėja išlipusi pasakė, kad jis trenkėsi į jos automobilį, tačiau vyriškis tylėjo. Apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Tuo metu ji negalėjo prieiti prie savo automobilio ir jam pirštu parodyti į padarytus apgadinimus, kadangi jis stovėjo toje vietoje su šuniu, kuris atrodė agresyvus, be to, ir šeimininkas buvo ne itin draugiškas. Jiems nuėjus, ji nufotografavo jo automobilio numerius ir pranešė policijai. Po kelių minučių vairuotojas grįžo persirengęs, sėdo ir išvažiavo, net nežvilgtelėjęs į jos automobilį.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog patikslina, kad 2020 m. balandžio 19 d. buvo gautas Pareiškėjos ePolicija registruotas pranešimas ROIK 0120000206125 apie tai, kad 2020 m. balandžio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), namo automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, trenkiant galinėmis šio automobilio durelėmis, apgadinto pareiškėjos vairuojamos mašinos F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles. Prie pranešimo prisegtos foto nuotraukos. Pranešimo patikslinimo metu tyrėja E. N. nustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kamera, tačiau įvykio vieta ja nėra filmuojama. Daugiau įvykio liudininkų nenustatyta. Taip pat surašytas E. K. paaiškinimas, kuriame šis nurodė, kad „<...> išlipęs iš automobilio ir pro galines dureles išleidęs savo šunį, jis pastūmęs automobilio dureles, tačiau pastarasis jas sulaikęs ir jos tik prisilietę prie kito automobilio. Iškart apžiūrėjęs ar kitas automobilis nebuvo apgadintas, tačiau jokių apgadinimų ant jo nebuvę. Jam nueinant nuo savo automobilio, moteris iš kito automobilio iškart išlipusi ir net neapžiūrėjusi savo automobilio pradėjusi reikalauti pinigų už apgadinimus, ... jeigu jis savo veiksmais būtų apgadinęs moters automobilį, būtų atlyginęs padarytą žalą, tačiau automobilio neapgadino“ Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje pilnos sudėties, nepakakus objektyvių ir neginčijamų duomenų E. K. atžvilgiu AN bylos teisenos pagal ANK 115 straipsnį pradėjimui ir poveikių priemonių taikymui, 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime taip pat pažymėta, jog pareiškėjai nėra atimta teisė savo teisėtus interesus ginti teisme civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs pateiktą rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, todėl skundžiamo nutarimo išvados dėl atsisakymo pradėti teiseną yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.

Įvykio metu galiojanti ANK 115 straipsnio nustatė, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – ir BBND), užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti pareiškėjos draudiko duomenys, kad, atlikus žalos įvertinimą dėl automobilio apgadinimo 2020 m. balandžio 19 d. įvykio metu, apskaičiuotas žalos dydis, kartu ir draudimo išmoka, yra 114,91 Eur. Draudikas taip pat nurodo, kad žalos dydis yra apskaičiuotas pagal matomus automobilio išorinius sugadinimus nuotraukose.

Iš minėtų duomenų spręstina, kad pareiškėja dėl automobilio apgadinimo 2020 m. balandžio 19 d. įvykio metu patyrė žalą.

Esant tokiai situacijai, byloje draudiko paskaičiuota pareiškėjos patirta 114,91 Eur dydžio žala sudaro 2,29 BBND, tai yra neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kas atitinka minėto ANK 115 straipsnio nuostatas, tačiau aiškių argumentų, dėl kokių priežasčių šiuo konkrečiu atveju E. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 115 straipsnį, skundžiame nutarime nepateikiama.

Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje Institucijos pareigūnė, tikrindama pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, iš esmės rėmėsi tik liudytoju apklausto E. K. parodymais, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. suinteresuotas tuo, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn, bei tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo stebėjimo kamerų, iš kurio matyti, kad UAB „S. Š.“, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas parodė, kad minėto pastato esančiomis vaizdo kameromis įvykio vieta nėra stebima.

Pažymėtina, jog liudytoju apklaustas E. K. pripažino, kad pro savo automobilio galines dureles išleido šunį, kuris pastūmė automobilio dureles, tačiau jis dureles sulaikė ir jos tik prisilietė prie pareiškėjos automobilio. Liudytojas nesutiko, kad pareiškėjos automobilis buvo apgadintas, t. y. jis ginčijo padaręs turtinę žalą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju atliktų tyrimo veiksmų, siekiant išsamiai ištirti įvykį ir nustatyti tikrąsias aplinkybes, akivaizdžiai nepakako.

Nors byloje yra G. B. pareiškimas dėl automobilio apgadinimų, pateiktos nuotraukos, draudiko žalos paskaičiavimas, tačiau iš skundžiamo nutarimo net neaišku, ar Institucija laiko nustatytu žalos padarymo faktą, ypač kai dėl to yra ginčas.

Pažymėtina, jog pareiškėja neapklausta, jos automobilis neapžiūrėtas, apgadinimai neužfiksuoti, neišmatuoti, nenustatyta jų lokalizacija, netirta ar pareiškėjos nurodyti apgadinimai galėjo būti padaryti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, t. y. E. K. automobilio durelėmis.

Vertinant tiek pareiškėjos G. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek jos paaiškinimus, tiek ir E. K. parodymus, pagrįstai manytina, jog E. K. veikoje, net jeigu ir būtų nustatytas žalos padarymo faktas, nėra tyčinės kaltės požymio, kuris yra būtinas kilti atsakomybei pagal ANK 115 straipsnį, tačiau E. K. veikoje galimai yra kitų ANK numatytų nusižengimų požymiai.

Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 7 dalis nustato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, o (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

Be to, E. K. veikoje galimai yra požymių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, o šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvūno laikytojo pareiga užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Įvertinus byloje jau esančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad E. K. galėjo netinkamai vykdyti šią pareigą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjos G. B. pareiškimas nėra ištirtas išsamiai, Institucija nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiėmė visų priemonių išaiškinti faktines įvykio aplinkybes bei tinkamai jas teisiškai įvertinti, tuo pažeidė ANK 567 straipsnio, ANK 569 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla, esant esminių trūkumų, grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 20113878761) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė