Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei G. Ž. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė atsakovei priklausančiai buto daliai tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas, ieškovės teigimu, nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 666,17 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus ( 2019-12-27 Pažyma) laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 666,17 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 16,82 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius, tačiau teismui pateikia dokumentus, nurodančius, kad 16,82 Eur delspinigių ( ar palūkanų) buvo paskaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio ( imtinai), nurodytiems delspinigiams suėjęs senaties terminas, ir nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėn. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl šilumos tiekimo gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomą rašytinę formą išimtys negali būti taikomos. Duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 16,82 Eur delspinigių/palūkanų paskaičiuota nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio ir nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Jei tai buvo skaičiuojamos palūkanos,- teismui nėra pateikta duomenų apie taikytų palūkanų dydį, teisinį pagrindą. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos <...> mokesčių. (Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas analogiškose civilinėse bylose Nr. 2A-96-123/2013, Nr. 2A-289-265/2012, Nr.2A-1332-123/2013, Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad mokesčiai už šilumą nėra priskiriami prie gyvenamųjų patalpos nuomos mokesčių, todėl būtinas rašytinis susitarimas. Pažymėtina, kad šiose aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 LR Įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Konstitucinio Teismo praktika). Pažymėtina, kad ieškovei siekiant iš šilumos vartotojų gauti papildomas pajamas už atsiskaitymo termino praleidimą be rašytinės sutarties gali būti skaičiuojamos įstatyme nustatytos 5 procentų palūkanos, kurioms taikomas ir ilgesnis ieškininės senaties terminas, ir nereikalaujamas rašytinis susitarimas.

Be to, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 22 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Iš neteisės teisė negali atsirasti (ex injuria jus non oritur),- pačiai ieškovei neįvykdžius jai keliamų reikalavimų, negalima reikalauti prievolės įvykdymo iš vartotojo, silpnesnės ginčo santykių šalies.

Pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 16,82 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. vasario 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas dar 2016 metais yra išaiškinęs, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Šioje byloje nurodyta, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008). Šilumos energijos tiekimas yra viešoji paslauga. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (5 dalis). Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso viešojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų būti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiškose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį išaiškino, kad: „ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Vienok, būtina įvertinti ir ieškovės procesiniuose dokumentuose pastoviai nurodomus teiginius, jog ji yra ne savivaldybės kontroliuojama įmonė, bet „savivaldybės įmonė“ (pagal LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis savivaldybei, įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas).

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 98 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 14,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylos nagrinėjimo metu buvo 5,37 Eur. Jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 666,17 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai 17 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,70 Eur (keturiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,37 Eur ( penki eurai 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.