Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininkas, profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1)2013-04-24 Šakių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

2) 2015-05-06 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsniu, laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

3) 2017-07-07 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį, bauda 753 Eur (b.l. 68-69),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N., žinodamas apie pareigą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2014 teikti nepilnametei dukrai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 2014-01-09 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 500 litų, atitinkamai 144,81 eurus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarką, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-09-09 iki 2017-08-02 sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų dukrai išlaikyti ir kitaip prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išskyrus laikotarpius nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, nuo 2016-03-01 iki 2016-05-31, nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31, dėl ko 2017-08-02 dienai susidarė 4359,68 eurų dydžio finansinis įsiskolinimas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Papipldomai apklaustas K. N. paaiškino (b.b.l. 63), kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), iš atlyginimo antstolis išskaičiuoja atitinkamą sumą dukros išlaikymui. Daugiau galimybių materialiai prisidėti prie išlaikymo neturi, tačiau labai tikisi, kad jam pavyks vienas jo įgyvendinamas projektas, ir iki metų pabaigos tikisi padengti įsiskolinimą ir toliau mokėti priteistą išlaikymą. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir labai gailisi (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-liudytojos E. T. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais nustatyta, jog ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone maždaug trys metai. Su K. N. gyveno nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rudens. Susituokę nebuvo. Jiems jau išsiskyrus, 2011 m. kovo 19 d. gimė jų su Karoliu dukra L. T.. 2013-05-27 kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, K. N. pas notarą pripažino tėvystę, tačiau kai pradėjo kalbėti apie išlaikymą dukrai, jis pradėjo neigti savo tėvystę. Karolio iniciatyva buvo atliekamas DNR tyrimas, kadangi jis bandė užginčyti tėvystę teismui pateikęs ieškinį, tačiau DNR tyrimas patvirtino jo tėvystę. 2014 m. sausio 8 d. Šakių rajono apylinkės teismas sprendimu priteisė išlaikymą jų nepilnametei dukrai L. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, atitinkamai 144,81 Eur, kadangi dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. K. N. priteisto išlaikymo nemokėjo, todėl kreipėsi į antstolį M. P. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Kadangi jis ir toliau piktybiškai vengė mokėti išlaikymą, ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2015 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis buvo nuteistas. Po šio teismo sprendimo Karolis savo valia ir toliau nemokėjo išlaikymo. Ji savo mamai R. K. yra parašiusi įgaliojimą tvarkyti jos visus reikalus. Kadangi ji gyvena Londone, o ji Kaune, tai pasikalbėjus su mama, kad Karolis nemoka išlaikymo, mama raštu kelis kartus kreipėsi į antstolį, dėl kokių priežasčių nėra išieškomas išlaikymas. Antstolis informavo, kad K. N. nedirbantis, turto neturi, jo sąskaitos areštuotos, todėl nėra į ką nukreipti išieškojimą. Po tokių kreipimųsi į antstolį kelis kartus išlaikymas buvo pervestas, o būtent: 2015 metais rugpjūčio mėnesį buvo išieškota 67,22 Eur, rugsėjo mėnesį – 72,72 Eur, 2016 metais sausio mėnesį – 292,48 Eur, kovo mėnesį – 72,30 Eur, balandžio mėnesį – 72,30 Eur, gegužės mėnesį – 54,59 Eur, o birželio mėnesį – 73,12 Eur. Po 2016 metų birželio mėnesio dukros išlaikymui daugiau pinigų iš K. N. negavo. Nuo dukters gimimo K. N. ja nesidomi, nedalyvauja jos auklėjime. Nė karto nėra pareiškęs noro ją pamatyti. K. N. dukrą matė du kartus, vieną kartą kai važiavo pas notarą dėl tėvystės pripažinimo ir antrą kartą, kai važiavo daryti DNR tyrimą. Jos žiniomis, K. N. dirba darbą, susijusį su statybomis, ir slepia savo pajamas (b.l. 20-21).

-2014-01-08 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad priteistas iš K. N. nepilnamečiui vaikui L. T. susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 13000 Lt ir priteistas jo dukros išlaikymas nuo 2014-01-09 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 LT, priteistą sumą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai sumokant vaiko motinai E. T., priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 9-11).

-antsolio M. P. patvarkyme dėl informacijos pateikimo matyti, kad K. N. išlaikymo L. T. įsiskolinimas nuo 2017-09-09 iki 2017-08-02 yra 4359,68 Eur (b.l. 39).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. N., žinodamas apie pareigą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2014 teikti nepilnametei dukrai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 2014-01-09 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 500 litų, atitinkamai 144,81 eurus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarką, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-09-09 iki 2017-08-02 sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų dukrai išlaikyti ir kitaip prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išskyrus laikotarpius nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, nuo 2016-03-01 iki 2016-05-31, nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31, dėl ko 2017-08-02 dienai susidarė 4359,68 eurų dydžio finansinis įsiskolinimas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu (b.l. 75).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 164 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė.

K. N. teistas, administracine tvarka baustas (baustas (b. l. 70-72), psichiatrinio gydymo įskaitoje nėra, priklausomybės ligų gydymo įskaita nėra įrašytas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato baudą iki 500 MGL, tačiau kaltinamiesiems skirtina bauda nustatant mažesnį už vidurkį jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamiesiems mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (1 t., b.l. 20-23).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėti 2017-07-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę 753,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų Eurų 00 ct) baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir 753,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų Eurų 00 ct) baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.