Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei E. T., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovo K. N. atstovei advokatei Singridai Semoškienei, atsakovui ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui K. N. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė palaikydama ieškinį parodė, kad nuo šių metų rugsėjo gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo lapkričio mėnesio dirba lygintoja įmonėje (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) universitete antrame kurse, stipendijos negauna. Viena augina dukrytę, norėtų, kad ir tėtis padėtų. D. L. gimė 2011 m. kovo 19 d. su sveikatos sutrikimais, ja iki šiol rūpinosi viena ieškovė. Tėvystės klausimas dabar nebeaktualus. Ieškovė nori, kad mergaitė gyventų su ja. Ieškovė su dukryte gyvena Vilniuje, nuomojasi dviejų kambarių butą su visais patogumais, dukrą leidžia į darželį G. V. g. 7. Prašo vaiko išlaikymui iš tėčio priteisti 500 Lt per mėnesį: už darželį moka 200 Lt – po Naujų metų bus daugiau; maistui išleidžia apie 300 Lt kas mėnesį, perka vaistus ir vitaminus, nes einant į darželį vaikas dažnai serga; 100 Lt reikia išleisti vaistams. Vaikas auga, reikia pirkti avalynę, rūbus, išlaidos išeina 100 Lt per mėnesį. Būna, kad sugadina drabužius, kad neina pataisyti, išskalbti, susiūti. Dukrai 2 m. 9 mėn. – jos lavinimui reikia skirti apie 120 Lt vidutiniškai. Ieškovė perka knygutes, žaislus, savaitgalį važiuoja į žaidimų kambarį, lanko muziejus, kad vaikas bendrautų, susipažintų su aplinka – paskutinis aplankytas muziejus buvo žaislų. Taip pat dar sauskelnėms reikia – tam tenka skirti 50-60 Lt mėnesiui. Paklotukai kainuoja daugiau. Iš viso mėnesiui reikia 900 Lt – 1000 Lt drąsiai. Vien purškalas į nosį kainuoja apie 30 Lt – kordisepsas. Šitie vaistai nėra kompensuojami. Daktaras gali tik patarti juos naudoti. Liepė gerti geležį, maisto papildus apie 15 Lt, tos pakuotės mėnesiui neužtenka. Šių metų pavasarį vaikui buvo laringitas ir reikia naudoti inhaliatorių – kas savaitę profilaktiškai kvėpuoja. Batus perka praktiškai kas mėnesį, nes vienam sezonui neužtenka. Reikia sportinių batų, guminių batukų, žieminės, vasarinės avalynės. Vaiko išlaikymui reiklainga pinigų suma dalintina per pusę ir todėl prašo priteisti po 500 Lt mėnesiui iš atsakovo. Visą praeitą laiką nuo vaiko gimimo 2011-03-19 iki 2013-05-19, prašo priteisti įsiskolinimo po 500 Lt per mėnesį – tai yra iš viso 13000 Lt. Į atsakovą kreipusis ne kartą dėl vaiko išlaikymo, net po mergaitės gimimo kreipėsi. Šalys išsiskyrę be pykčių, sutarę, kad vaikas dėl to nekaltas, bet laikui bėgant, viskas pasikeitė. Ieškovės atlyginimas skaičiuojamas nuo padaryto darbo pridėjus minimumą. Atlyginimo dar nėra gavusi. Po vaiko gimimo “Sodra” mokėjo apie 400 Lt, seniūnija mokėjo 93 Lt iki dviejų metų, paskui 50 Lt iki įsidarbinimo. Ieškovei auginti vaiką padėjo mama ir tėtis. Nuo pat dukrelės gimimo reikėjo lovytės, vežimuko, ji gimė su sveikatos problemoms – su ,,zuikio” lūpyte, reikėjo operacijos, pirkti vaistų. Šitų dalykų nenorėjusi kelti į viešumą, tad neteikė tokių įrodymų byloje. Daugiau išlaikytinių neturi, žino, kad atsakovas turi kitą vaiką – tą aplinkybę įvertino, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą. Atsakovas turi pajamų. Su K. N. pažįstami gal 7 m. Buvo išvykęs, paskui 2010 m. pavasarį grįžo ir pradėjo artimai bendrauti – tą vasarą apsigyveno kartu, vasaros antroje pusėje suprato, kad laikiasi. Ieškovė norėjusi vestuvių po vaiko gimimo, o atsakovas norėjo greičiau. 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovė išvažiavo kelioms dienoms į Vilnių, nes mokėsi dieniniame skyriuje. Buvo padavę pareiškimus tuoktis, vestuvės turėjo būti spalio mėnesio 2 d. Prasidėjo neaiškūs K. N. draugai, jis kažkur prapuldavo, jo nerasdavo namie, nekeldavo telefono, meluodavo. Pajutusi, kad jis girtauja. Likus porai savaičių iki vestuvių dienos, ieškovė pasakiusi, kad nieko nebus, jei jis nesiliaus, bet K. N. nieko nenorėjo girdėti ir pasirinko draugus. Kai gimė dukrytė, tris mėnesius skambino naktimis ir grąsino atimti vaiką. Gimus vaikui pasakė, kad atvažiuos savo vaiko – tuomet buvo išgėręs. Nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. Šv. Kalėdų – nė žodžio apie vaiką. 2011 m. rudenį ieškovė parašiusi internetu laiškelį, kad pamatytų mergaitę. Kol ieškovė laukėsi, buvo sakęs, kad nueis pas notarą ir įformins tėvystę, tačiau po poros mėnesių pasakė, kad ne jo vaikas. Ieškovė bandė 2012 m. per Kalėdas jam rašyti, bet atsakovas neatrašė. Ieškovė jam rašiusi ir per Facebook, bet jis ištrynė ją. Tada gegužės mėnesį 2013 m., pasitarusi su advokatu, užvedė bylą. Per internetą radusi atsakovo pažįstamą ir taip gavusi K. N. numerį. Atsakovas jau buvo gavęs ieškinį, kai pasakė, kad yra vaiko tėvas ir ieškovė pasiūliusi įforminti tėvystę pas notarą – atsakovas sutiko bei taip ir padarė. Taigi, vienais atvejais atsakovas sakė, kad jo vaikas, kitais – kad ne jo vaikas, paskui ir vėl, kad jo vaikas. Kai pasakė, kad reikia atlikti DNR, ieškovė paaiškino neturinti tam pinigų. Apie taikos sutartį kalbėjo, bet nesusitarė. Šalys kartu gyveno ir ieškovė žino atsakovo finansines galimybes, žino kokios yra jo tikrosios pajamos – dirbo tik dviese su draugu 2010 m. vasarą. O dabar atsakovas turi įmonę, namų šiltinimas, kuriuo atsakovas užsiima, yra nepigus dalykas, Jo pajamos jau tada buvo apie 2500 Lt – 3000 Lt, o dabar kur kas didesnės turėtų būti, nes šiltinimas yra brangus dalykas. Be to, ieškovė mačiusi skelbimą, kad jis vykdo pervežimus, net pačiai ieškovei siūlė pagalbą perkraustant į Vilnių. UAB (duomenys neskelbtini) yra fasadų šiltinimo įmonė. Jis, būdamas to UAB direktoriumi, užsirašė atlyginimą 800 Lt, o ieško darbuotojų siūlydamas po 3000 Lt atlyginimą. Šiuo metu ten dirba 4 žmonės. Vasarą dirbo daugiau žmonių, nes skelbėsi, kad samdo brigadas. Gyvenant su ieškove, atsakovo pajamos buvo daug didesnės, negu rodoma pagal dabartinius teismui pateiktus dokumentus.

Atsakovo atstovė advokatė S. Semoškienė parodė, kad vienas ieškinio reikalavimas yra išspręstas, nors buvo daug diskutuota dėl tėvystės nustatymo. Iki kreipimosi į teismą ieškovė nesikreipė į atsakovą, buvo bandoma susitarti dėl kilusių tėvystės abejonių ne ginčo tvarka. Nesutikus ieškovei ir ne ginčo tvarka nuvykti dėl DNR nepavyko. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo mama. Mergaitė maža, prie mamos pripratusi. Atsakovas yra pateikęs dokumentus, kad turi šeimą, neturi jokio nekilnojamojo turto, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė jauna, nevykdo stambių užsakymų. Ekonominės situacija Lietuvoje, visiems žinoma, nėra jokių duomenų, kad atsakovas gauna dideles pajamas. Neįrodytas išlaikymo įsiskolinimas, neįrodytos išlaidos vaikui, nėra duomenų kiek vaikui buvo ir yra išleidžiama. Atsižvelgiant į pačios ieškovės pajamas aišku, kad ji negalėjo daugiau išleisti, nei pati turi pajamų. Nurodomos išlaidos neprotingos. Atsakovas negali įvykdyti tokio reikalavimo išlaikymo ir įsiskolinimo dalyse, koks prašomas. Jis turi dar vieną išlaikytinę K. N., gimusią 2013-03-17. Priteisiant išlaikym ą turi būti atsižvelgta į abiejų vaikų poreikius. Atsakovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tėvystės pašalpą už tris mėnesius 1500 Lt. Taip pat ieškovės buvo teigiama, kad 2012 m. pajamos buvo didesnės, bet iš pajamų deklaracijos matyti, kokios buvo pajamos. Nėra duomenų byloje, kad pajamos yra didesnės. Kodėl atsakovas, gaudamas tokias nedideles pajamas nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos, atstovė negali atsakyti, advokatė nėra pateikusi kvito dėl atstovavimo išlaidų. Negali atsakyti į klausimą, kaip dažnai atsakovas bendrauja su dukterimi L. T.. Prieš posėdį atstovė gavusi ieškovės telefono numerį ir įsipareigoja perduoti jį atsakovui. Atsakovas nurodė, kad buvo išvykęs ir nebuvę kaip susisiekti su atstove prieš praėjusį teismo posėdį, nes buvo išsikrovęs jo telefonas. Prašo priteisti mažesnį išlaikymą, nes ieškovė gyvena su dukterimi dviese, o atsakovo šeimoje trys asmenys, pragyvena iš minimalių pajamų. Atsakovas siūlė 300 Lt išlaikymo ir 150 Lt išlaikymo įsiskolinimui dengti.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikui būtų nustatyta tėvystė, neprieštarauja ieškovės prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovę, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo prašo spręsti nustačius vaiko tėvystę, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Atsižvelgus į tai, kad jau po ieškinio teismui pateikimo buvo nustatyta L. T. tėvystė bei pateiktas vaiko gimimo liudijimas AA Nr. 909624 (b. l. 46), iš kurio matyti, jog šis liudijmas išduotas Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS 2013-07-08, atsakovas įrašytas L. T. tėvu ir ieškovei atsisakius nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo, byla šioje dalyje nutrauktina LR CPK 293 str. 4 d. pagrindu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog L. T. išvados pateikimo metu gyveno su motina E. T. jos motinos R. T. gyvenamajame name Šakiuose tinkamomis vaikui gyventi ir augti sąlygomis. Šiuo metu, kaip teismui paaiškino ieškovė, ji su dukterimi gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo lapkričio mėnesio dirba lygintoja įmonėje (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) universitete antrame kurse. Kadangi vaiko motina L. T. rūpinasi ir auklėja tinkamai, duktė yra prie mamos prisirišusi, todėl L. T. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Kadangi atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažįsta visiškai, sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė nepilnametės dukters L. T., gimusios 2011-03-19 (2013-08-08 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 909624, 2011-07-05 įrašo Nr. 73). Atsakovas gyvena su žmona A. N., pagal pateiktą VSDFV Kauno skyriaus pažymą esančią vaiko priežiūros atostogose 2013-07-03 – 2013-09-30 laikotarpiu. Atsakovo šeimoje auga duktė – K. N., gimusi 2013-03-17, pagal pateiktą VšĮ “Kauno centro poliklinika” 2013-12-10 pažymą Nr. 9-11-1456, turinti tam tikrų sveikatos problemų, tačiau vaiko augimas ir vystymas gydytojų įvertinamas patenkinamai. Atsakovas dirba direktoriumi pagal įgytą verslo liudijimą UAB (duomenys neskelbtini), kurios veiklos pobūdis susijęs su statybomis, nurodo ir grindžia dokumentais savo gaunamas minimalias pajamas. Daugiau duomenų apie savo nuosavybėje turimą kilnojamą, nekilnojamą atsakovo turtą byloje nėra.

Ieškovė nurodo, kad nuo šių metų rugsėjo kartu su dukterimi L. T. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo š. m. lapkričio mėnesio dirba lygintoja įmonėje (duomenys neskelbtini) – užmokesčio dar nėra gavusi, atlyginimas skaičiuojamas nuo padaryto darbo pridėjus minimumą. Mokosi (duomenys neskelbtini) universitete II kurse, stipendijos negauna. Leidžia dukterį į darželį. Prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti ir grindžia tai protingai paaiškinamomis mėnesio išlaidomis maistui, aprangai, avalynei, vaiko mokymui, lavinimui ir pan., po 500 Lt per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos po 500 Lt per mėnesį – tai yra iš viso 13000 Lt.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių

vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų

nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių mažametė duktė L. T. nuo gimimo yra išlaikoma ir auklėjama iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei mažamečio vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu dukters L. T. atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, visiškai nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai su savo dukterimi L. T. Teismas sprendžia, kad tik pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis yra pakankamai panaši – atsakovas vykdo verslą statybų sferoje, būdamas UAB direktoriumi turi galimybę nusistatyti viešai deklaruotų gaunamų pajamų dydį. Kad atsakovo faktinės pajamos realiai nėra minimalios netiesiogiai patvirtina ir tokia aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos ne į valstybės apmokamos teisinės pagalbos tarnybą, o išgali samdyti advokatą savo lėšomis, kurių dydžio teismas neturi galimybės įvertinti, kadangi teismui nepateikti tokie duomenys. Teismas atmeta atsakovo atstovės motyvus dėl nuolat sunkėjančios padėties statybos versle ir atitinkamai ribotų (mažų) atsakovo iš to gaunamų pajamų, dėl būtinumo atsakovui išlaikyti dar ir savo šeimą, prašant dėl to mažinti priteistino išlaikymo dydžius šioje byloje. Teismas konstatuoja, kad pastaruosius keletą metų valstybėje vyksta atskirai neįrodinėtinas, tačiau akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas ekonomikos, o kartu ir statybų verslo augimas, kyla MMA (minimali mėnesinė alga), kurios dydis šiuo metu yra 1000 Lt, – teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad orentuotinasi į tą pačią MMA bei protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į būtinumą jam ieškoti papildomos veiklos ir atitinkamai pajamų, jei jų šiuo metu nepakanka atsakovo savosios šeimos ir dukters L. T. išlaikymui – tai yra atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Teismas taip pat atmeta atsakovo atstovės argumentą, kad ieškovė negalėjo teikti didesnio išlaikymo vaikui nei buvo pačios ieškovės pajamos – ieškovė nurodė, jog vaiką išlaikyti visapusiškai padėjo jos tėvai. Tad šiuo atveju turėtų būti vertinamos ne ieškovės turėtos (gautos) pajamos, o neišvengiami, realūs vaiko poreikiai, kurie neginčijamai buvo.

Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 500 Lt per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimo – taip pat po 500 Lt per mėnesį, teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaiko poreikių tenkinimui pakankamą.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. At­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), žinodamas apie ieškovės nėštumą ir vaiko gimimo laiką, pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­metės dukters L. T., gimusios 2011-03-19, nevykdė faktiškai nuo jos gimimo, to­dėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2011-03-19 iki 2013-05-19 (2013-05-27 pateiktas ieškinys teismui) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas L. T.. Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 500 Lt kas mėnesį ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo iš viso 13 000 Lt (26 mėn. x 500 Lt). Teismas nemažina iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo tokiais pačiais pagrindais, kurie nurodyti šio sprendimo išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 22,82 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 570 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: 180 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 500 Lt = 6000 Lt - 3%); 390 Lt už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (13000 Lt - 3%) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (nors privalėjo sumokėti 143 Lt), bei 2000 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl atitinkamai jai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų 2143 Lt suma.

Nurodytos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą bei ieškovei išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai – šiuo atveju visoje apimtyje (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.147 str., 3.148 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.200, 3.208 str. ir LR CPK 96 str. 1 d., 93 str., 268 str. 5 d., 284 str. 1 d., 293 str. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą tėvystės nustatymo dalyje.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse ieškinį tenkinti visiškai:

nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2011-03-19 (2013-08-08 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 909624, 2011-07-05 įrašo Nr. 73) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam jo vaikui L. T., gimusiai 2011-03-19, susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-03-19 iki 2013-05-19 konkrečia 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) suma;

priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam jo vaikui L. T., gimusiai 2011-03-19, nuo 2014-01-09 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų), priteistą sumą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai sumokant vaiko motinai – ieškovei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini);

priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

ieškovę E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti jos nepilnamečiam vaikui – L. T., gimusiai 2011-03-19, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 22,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 570 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 592,82 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt du litus 82 ct) į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų 2143 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) ieškovei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Spendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo šio sprendimo paskelbimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – Šakių rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi iš atsakovo K. N. priteistą laikiną materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukteriai L. T..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.