- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-768-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06222-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- T. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 768 - 252 - 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7301-812/2012 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Juozapas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo, A. G., tėvas. Nurodė, kad juridinio fakto (tėvystės) nustatymas reikalingas tam, kad turėtų visas asmenines turtines ir neturtines teises bei pareigas, kokios yra tarp tėvų ir vaikų, o taip pat ir tam, kad sūnus T. G. (J. A. P. vaikaitis), kaip testamentinis įpėdinis, galėtų paveldėti po savo senelio J. A. P. mirties. J. A. P. yra parašęs 2007-04-13 testamentą, kuriuo savo turtą palieka vaikaičiui T. G.. Pareiškėjo sūnus T. G. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo, tačiau notarė jam nurodė, kad reikalinga atnešti dokumentą, įrodantį, jog A. G. yra J. A. P. sūnus, o T. G. – palikėjo vaikaitis. Tuo tarpu A. G. gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ yra įrašyta tik vardas „J.“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. G. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad prašomas nustatyti faktas A. G. nesukels jokių teisinių pasekmių, nes jis nepretenduoja į J. A. P. palikimą kaip įstatyminis įpėdinis, o priimti palikimą pagal testamentą yra išreiškęs valią kitas pilnametis asmuo T. G.. Pažymėjo, kad giminystės faktas priimti palikimą pagal testamentą nėra būtinas, byloje pateiktoje 2007-04-13 testamento kopijoje nematyti jokių testamento trūkumų – T. G. ir mirusiojo J. A. P. asmens duomenys įrašyti teisingai, testamentas turi visus privalomus rekvizitus, be to, pareiškime taip pat nenurodoma jokių aplinkybių, kurios riboja T. G. teisę priimti palikimą po A. J. P. mirties pagal testamentą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti ir perduoti jį išnagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui arba panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, kurios reglamentuoja pareiškimo dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo priėmimą (CPK 443 str. 2 d., CK 3.147 str. 2 d.). Teismas neįvertino, kad pareiškime nurodė, jog prašo priimti pareiškimą ir nustatyti tėvystės faktą dėl dviejų priežasčių: pirma, kad notarė, tvarkanti paveldėjimo po J. A. P. mirties bylą, pataria, jog T. G. jai pateiktų ir dokumentus apie giminystę su J. A. P., t. y. T. G. gimimo liudijimą ir jo tėvo (A. G.). Giminystės įrodymas sūnui ir jam (apeliantui) yra reikalingas ir dėl mokesčių valstybei paveldėjimo atveju dydžio nustatymo (jei T. G. dokumentais įrodys, kad yra J. A. P. vaikaitis, tai jam nereikės mokėti mokesčio VMI paveldėjimo atveju); antra, nori turėti dokumentą, kuriame būtų įrašyta jo (apelianto) tikro tėvo pavardė ir vardas, kad tvarkydamas bet kokius reikalus galėtų įrodyti, kas yra tėvas ir kieno sūnus jis yra. Priešingai nei sprendė teismas, prašomas nustatyti tėvystės juridinis faktas sukels esmines ir labai svarbias pasekmes, nes bus nustatytas tėvas, ir taip pareiškėjui bus užtikrintos visos tarp tėvo ir sūnaus esančios asmeninės turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos. Kita tvarka reikiamų dokumentų (savo gimimo liudijimo su nurodyta tėvo pavarde) gauti negali, nes tėvas jau yra miręs, CMS tėvystės įforminti jau nebegali.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; kt.). Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, kad notarė, tvarkanti paveldėjimo po J. A. P. mirties bylą, patarė pateikti dokumentus apie T. G. giminystę su J. A. P., taip pat to, kad pareiškėjas nori turėti dokumentą, kuriame būtų įrašyta jo tikro tėvo pavardė ir vardas. Priešingai, akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo T. G. palikimą ketina priimti pagal testamentą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateiktoje 2007-04-13 testamento kopijoje nėra jokių testamento trūkumų, testamentas turi visus privalomus rekvizitus, pareiškime taip pat nenurodoma jokių aplinkybių, kurios riboja T. G. teisę priimti palikimą po A. J. P. mirties pagal testamentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas A. G. nesukels jokių teisinių pasekmių, nes jis nepretenduoja į J. P. palikimą kaip įstatyminis įpėdinis, o priimti palikimą pagal testamentą yra išreiškęs valią kitas pilnametis asmuo T. G.. Piemos instancijos teismas teisingai aiškina Notariato įstatymo 40 str. nuostatą. Šiuo atveju apeliantas teismui nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad notarė būtų atsisakiusi atlikti prašomą notarinį veiksmą.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. P., g. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas. Taigi, iš esmės apeliantas kreipiasi į teismą dėl tėvystės fakto nustatymo, nes, anot jo, jo pilnametis sūnus T. G. negali realizuoti savo paveldėjimo pagal testamentą teisės. Motyvuoja tuo, kad jo gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ yra įrašyta tik vardas „J.“. Pažymėtina, jog asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/1999; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; kt.). Taigi, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 str. 2 d.). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 str., 3.313 str. 1 d.), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 str. 3 d. nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.