- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-747-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00518-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- G. L., V. L.
veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1940-558/2021 pagal ieškovų G. L. ir V. L. ieškinį atsakovui V. S. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. balandžio 9 d. atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių - pilnai tenkino ieškovų G. L. ir V. L. ieškinį bei nusprendė iškeldinti atsakovą V. S. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovams priklausančios patalpos, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkoje pažymėtos 07, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė iš V. S. ieškovams 75 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
2. 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą, kadangi jis paduotas praleidus terminą, po to kai byla buvo išnagrinėta iš esmės. 2021 m. gegužės 3 d. atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jame nurodė analogiškus argumentus, kaip ir 2021 m. balandžio 13 d. pateiktame atsiliepime. Teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti, atsakovas patikslino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo papildomai nurodydamas, kad terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį praleido tik vieną dieną, kadangi jis yra neįgalus, nebuvo atstovaujamas advokato, gyvena vienkiemyje kitoje savivaldybėje ir, esant visuotinio karantino sąlygoms, nebūdamas skiepytas, neturėdamas galimybių atsiliepimą pateikti elektroniniu būdu, tai padaryti galėjo tik padedamas giminaičių. Sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas, nes ieškovų argumentas, kad jie nėra leidę atsakovui naudotis patalpa neatitinka faktinių aplinkybių, atsakovas kartu su pareiškimu pateikia tai patvirtinančio dokumento kopiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsakovo V. S. pareiškimo dėl 2021 m. balandžio 9 d. teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1940-558/2021, peržiūrėjimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė. Teismas nagrinėjamu atveju sprendimą už akių priėmė 2021 m. balandžio 9 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto septynių dienų termino (terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021 m. balandžio 5 d.), todėl byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovo nurodytas termino priežastis laikė nesvarbiomis, nes šis nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto nedarbingumo jo galimybė judėti buvo apribota.
5. Atsakovo argumentus dėl sprendimo už akių pagrįstumo, kad ginčijama patalpa nepriklauso atsakovams, kad nutartis, kuria patalpa priskirta naudotis atsakovams, yra neaiški, kad ši patalpa sujungta komunalinėmis jungtimis su jam priklausančia patalpa, kad atsakovai yra leidę jam šia patalpa naudotis, todėl nėra pagrindo jo iš ten iškeldinti, laikė nepagrįstais.
6. Nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teisme priimto sprendimo (civilinės bylos Nr. e2-142-292/2020) dalis, kuri palikta nepakeista 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo priimta nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-1605-230/2020), nustatyta naudojimosi tvarka ½ dalimi pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal mažosios bendrijos MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą naudojimosi gyvenamuoju namu 1- ajį variantą: G. L. ir V. L. paskiriant naudotis patalpomis žymimomis indeksais 05 (6,81 kv. m.), 06 (23,74 kv. m.), 07 (14,2 kv. m.), iš viso 44,87 kv. m. patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų, o V. S. paskiriant naudotis patalpomis 04 (15,33 kv. m.), 03 (12,01 kv. m.), 02 (6,89 kv. m.), 01 (3,70 kv. m.), 08 (3,78 kv. m.) iš viso 41,72 kv. m. patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta konkreti ieškovams bei atsakovui priklausanti dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Ginčijama patalpa, pažymėta indeksu 07, yra priskirta ieškovams, todėl atsakovas neturi teisės ja naudotis. Teismas vertino, kad sprendime už akių pagrįstai konstatuota, jog šią patalpą atsakovas užėmė neteisėtai.
7. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją, jog vykdytinas teismo dokumentas neaiškus – anksčiau nurodytoje sprendimo dalyje konkrečiai nurodyta, jog patalpos dalinamos pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą pirmąjį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą, kuriame minėtos patalpos aiškiai pažymėtos. Atsakovui yra aišku, kuri patalpa yra žymima indeksu 07, jis neginčija, jog ją užėmė, pats nurodo, jog sudaro galimybes į ginčijamą patapą patekti ieškovams. Sprendimo neaiškumą atsakovas grindžia tik nenurodyta tikslia naikintinų durų vieta. Teismas pažymi, kad atsakovo pareiga panaikinti duris tarp patalpų indeksų Nr. 03 ir 07 nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, atsakovas iki šiol nėra pasinaudojęs savo teise kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.
8. Atsakovas savo teisę užimti patalpą, pažymėtą indeksu 07, grindžia 2017 m. gegužės 19 d. susitarimu, pagal kurį G. L. perleido atsakovui naudotis savo nekilnojamojo turto dalimis: namo kambariu, ūkiniais pastatais ir dviem trečdaliais namų valdos sklypo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad, pasirašius susitarimą, šalys geranoriškai pasidalino bendrai valdomą nekilnojamąjį daiktą ir tai įteisino notariškai. Priešingai, informacija teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad dėl naudojimosi bendru daiktu tarp ieškovų ir atsakovo kilo ginčas, kuris dalis dėl pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi yra išspręsta įsiteisėjusia sprendimo dalimi. Taigi, atsakovo pateikiamas susitarimas šiuo atveju neturi teisinės galios, be to, jame netgi nėra įvardijama, kuriuo būtent kambariu atsakovui ieškovas buvo leidęs naudotis, taigi jame esanti informacija nepagrindžia atsakovo pozicijos.
9. Teismas vertino, kad sprendimo už akių pagrįstumui neturi įtakos ir atsakovo nurodoma aplinkybė jog patalpa indeksas 07 yra sujungta komunalinėmis jungtimis su jam priklausančia patalpa. 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje konstatuota, jog teismo sprendimu nustatytoje naudojimosi patalpomis tvarkoje šalims tenkančių patalpų dalyje išlieka galimas autonomiškas patalpų apkūrenimas krosnimi, nesudarantis keblumų ir atsakovo įrengtos šildymo sistemos, t. y. ieškovui priskirtinoje dalyje esančių radiatorių demontavimui. Atsakovas nepateikė duomenų bei nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis per laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo negalėjo demontuoti jam priklausančios šildymo sistemos elementų patalpoje 07 ir taip ją atskirti nuo savo valdomos dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. A. V. S. atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
10.1. ieškovai leido atsakovui naudotis atsakovui ginčo patalpa pagal 2017 m. gegužės 19 d. sudarytą susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl pastatų ir žemės padalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Esant tokiam susitarimui, atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl jo laikymosi , įrengė šildymo sistemą, atliko kitus pagerinimus. Teismas šį susitarimą nepagrįstai vertino kaip teisiškai nereikšmingą;
10.2. teismas neįvertino ieškovų argumento, kad jie negali vykdyti sprendimo – panaikinti duris tarp patalpų 04 ir 06, nes negali patekti į atsakovui priklausančią patalpą, atsakovo teigimu, ieškovai turi galimybę į patalpas patekti pro kitas duris;
10.3. teismas nepagrįstai atsakovo argumentus vertino kaip formalius, nesuteikęs galimybės jam pasisakyti, neskyręs žodinio bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovai G. L. ir V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:
11.1. teismai jau ne kartą yra pasisakę dėl atsakovo nurodyto 2017 m. gegužės 19 d. šalių susitarimo reikšmės, šiai dienai yra įsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo;
11.2. 2017 m. gegužės 19 d. šalių susitarimas nutrauktas dėl atsakovo nesąžiningumo, jam nuslėpus faktą, kad jam priklausantis turtas yra areštuotas, apie susitarimo nutraukimą atsakovas buvo informuotas, be to, buvęs šalių susitarimas neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime sprendimo už akių dėl peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1940-558/2021, kuriuo konstatavo atsakovą per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškinį patenkino visa apimtimi. Išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas sprendė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių ir pateisinamų priežasčių bei nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstai sprendė, kad atsakovas be svarbių ir pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra, pakartotinai dėl sprendimo už akių priėmimo galimybių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas) nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes tinkamai įvertino.
19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, sprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai apie buvusį susitarimą tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neturi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra įsiteisėjusi 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teisme priimto sprendimo (civilinės bylos Nr. e2-142-292/2020) dalis, kuri palikta nepakeista 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo priimta nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-1605-230/2020), kuria nustatyta naudojimosi ½ dalimi pastato tvarka. Patalpa Nr. 07, iš kurios ieškovai prašė iškraustyti atsakovą ir kuriuo sprendimu už akių teismas tenkino ieškinį, priklauso ieškovams. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra užėmęs ieškovams priklausančias patalpas, taigi jo veiksmai pažeidžia jų, kaip savininkų, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai priėmė sprendimą už akių, kuriuo šį reikalavimą tenkino.
21. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas iš esmės rėmėsi 2017 metais šalių sudarytu susitarimu, kuris šiai dienai nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl iškeldinimo iš patalpos Nr. 07, nes dėl šios patalpos priklausymo ieškovams jau pasisakyta įsiteisėjusiu sprendimu.
22. Atsakovui išaiškintina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Atsakovui išaiškintina, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
23. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadų, kad atsakovas yra neteisėtai užėmęs patalpą 07. Aplinkybės dėl bendros šildymo sistemos taip pat buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-1605-230/2020), todėl dėl jų nebesikartojama.
24. Vadovaujantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai buvo įvertinti nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jie neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kaip įvertinti išnagrinėtoje byloje ir tai nesudaro pagrindo sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą nutartį. Panaikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.