Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-67-104/2014, kuria buvo nutarta ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo, kai apeliantui yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir netinkamai taikė žyminio mokesčio mokėjimą reglamentuojančias proceso tesės normas, dėl to buvo pažeista UAB „Molesta“ teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartyje, kuria UAB „Molesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, yra nurodyta, kad ši nutartis vykdoma skubiai. Kadangi šios nutarties apskundimas nestabdo jos vykdymo ir restruktūrizavimo veiksmai atliekami nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, UAB „Molesta“ turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Ieškovo manymu, atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nėra siejamas su nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimu.Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria ieškovas UAB „Molesta“ buvo įpareigotas iki 2014 m. sausio 10 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, iš teismo ieškovui buvo išsiųsta tik 2014 m. sausio 10 d. ir ieškovo gauta 2014 m. sausio 13 d., t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismo įpareigojimas per nustatytą terminą negalėjo būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo UAB „Molesta“ pateiktas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu ir atmetęs ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2014 m. sausio 10 d. sumokėti žyminį mokestį. Jokių kitų atskirojo skundo trūkumų teismas nenustatė.

Šiuo atveju sprendžiant, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, yra svarbi aplinkybė, kad per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. priėmė nutartį, kuria ieškovui UAB „Molesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas inter alia nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta restruktūrizavimo byla. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, nuo kurio momento ieškovas turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal minėtą straipsnį – nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo ar nuo šios nutarties įsiteisėjimo momento.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą. Dėl šios nutarties tretieji asmenys UAB „Salgesta“, UAB „Vėsa ir Partneriai“ ir UAB „Betono centras“ 2014 m. sausio 13 d. pateikė atskiruosius skundus, kurie apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėti, taigi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis nėra įsiteisėjusi.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei byloje esančius duomenis sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nėra siejamas su nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimu. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 10 dalis nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo įmonė įgyja restruktūrizuojamos įmonės statusą. Tačiau šiuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas atleidimą nuo žyminio mokesčio expressis verbis sieja ne su restruktūrizuojamos įmonės statuso įgijimu, o su restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Be to, šiame kontekste itin svarbu tai, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalį nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra skubiai vykdytina ir jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Restrus“ ir nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties priėmimo dienos restruktūrizuojamos UAB „Molesta“ kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutartyje taip pat nurodoma, kad ji yra vykdoma skubiai. Tai yra, nepaisant to, kad nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi, UAB „Molesta“ restruktūrizavimo procesas iš esmės jau yra prasidėjęs.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atleidimą nuo žyminio mokesčio siejo su nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimu, t. y. neteisingai vertino byloje susidariusią teisinę situaciją, ir be teisėto pagrindo suvaržė ieškovo UAB „Molesta“ teisę į apeliaciją.

Apibendrinant nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, priimant ieškovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties. Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui atlikti CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus parengimo atskirajam skundui nagrinėti veiksmus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti ieškovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties. Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui parengti ją atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacine tvarka.