- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-149-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00784-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. K. 2015 m. lapkričio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad N. K. 2015 m. lapkričio 23 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą, priklausančią A. L., dėl to buvo apgadinta tvora, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino, nepranešęs nukentėjusiajam bei policijai. Automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimu N. K. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį administracinė nuobauda – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, – 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir N. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
N. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinę bylą nutraukti, nesant N. K. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skundžiamas nutarimas dėl nubaudimo už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nepranešus nukentėjusiajam ir policijai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai juos įvertinus ir padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas. Apeliantas pripažino, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino A. L. priklausančią tvorą ir vairavo automobilį, kurio transporto valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas buvo pasibaigęs. Tačiau kategoriškai neigia, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad N. K. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai iš jo pasišalino, nevertino ir nepasisakė apie teismo posėdyje N. K. nurodytas aplinkybes, t. y. kaip ir kokiu metu buvo rašomas paaiškinimas apie eismo aplinkybes, kas buvo žinoma paaiškinimo rašymo metu. Teigia, kad N. K., rašydamas paaiškinimą, jau buvo išsiaiškinęs visas įvykio aplinkybes, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino A. L. priklausančios tvoros stulpą. Policijos pareigūnas N. K. neklausė, ar eismo įvykio metu pajuto, kad slysdamas automobilis atsitrenkė į tvoros stulpą. Paaiškinimo surašymo metu nebuvo aiškinamasi, ar N. K. sąmoningai, suvokdamas, jog sukėlęs eismo įvykį, pasitraukė iš įvykio vietos. Apeliantas teigia, kad įvykio dieną blogai jautėsi. Aikštelėje, kurioje buvo sniegas ir labai slidu, bandė apsisukti, automobilis pasidarė nevaldomas, pradėjo slysti, N. K. labai išsigando. Visą dėmesį N. K. buvo nukreipęs į automobilio suvaldymą, nepastebėjo, jog slysdamas automobilis atsitrenkė į tvoros stulpą. Automobilio atsitrenkimas nebuvo stiprus. N. K. nesuprato, jog atsitrenkė į tvoros stulpą, todėl suvaldęs ir apsukęs automobilį, grįžo į aikštelę, pasiėmė kuprinę ir išvažiavo namo. Tik namuose tėvas pastebėjo, jog automobilis yra apgadintas. Su tėvu nuvažiavo į aikštelę pažiūrėti, ar nesukėlė eismo įvykio, nekliudė tvoros. Atvažiavus į įvykio vietą, matė, jog tvoros stulpas palenktas, tačiau jokių žymių, jog tai apelianto automobilis apgadino stulpą, nerado. Kitą rytą tėvas išsiaiškino, jog N. K. sukėlė eismo įvykį, todėl apeliantas nuvyko į policijos komisariatą. Teigia, jog nenorėjo nuslėpti eismo įvykio, nes ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik apelianto parašytu paaiškinimu, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl teisme duotų paaiškinimų, nevertino A. K. paaiškinimų, telefono pranešimo apie padarytą eismo įvykio faktą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne objektyviais, teismo posėdžio metu patikrintais ir nuosekliais įrodymais, o padarė prielaidas, kurios neatitinka realios tikrovės ir yra visiškai neobjektyvios.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes Šilalės rajono apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta A. L. priklausanti tvora, todėl N. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad N. K. pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimu N. K. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje. Ginčo, kad N. K. padarė administracinės teisės pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prašant administracinę bylą dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. K. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Vertinant N. K. padarytą pažeidimą, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), pareigūnų A. K. ir N. M. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6–7), A. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais (b. l. 52–53), N. K., A. K. paaiškinimais (b. l. 8–9), eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis (b. l. 15–20), liudytojos J. Z. paaiškinimu, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kita byloje esančia medžiaga. Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad N. K. 2015 m. lapkričio 23 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tvorą, priklausančią A. L., kuri dėl to buvo apgadinta, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs nukentėjusiajam bei policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad N. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nors teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde N. K. nurodė, jog nepastebėjo, kad automobilis slysdamas atsitrenkė į tvoros stulpą, tačiau N. K., A. K. paaiškinimai, duoti po įvykio kitą dieną, patvirtina, jog įvykio metu N. K. pajuto automobilio atsitrenkimą į tvorą. Paaiškinime N. K. nurodė, kad automobiliui atsitrenkus į kiemelyje esantį tvoros laikiklį, iš automobilio neišlipo, nes pagalvojo, jog žala nėra padaryta. Grįžęs namo, pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas, tačiau skambinti policijai bijojo (b. l. 8). Tai iš dalies patvirtina ir N. K. tėvas A. K., kuris paaiškino, kad grįžęs namo sužinojo apie automobilio apgadinimą. Sūnus paaiškino, jog į tvorą atsitrenkė (duomenys neskelbtini), nepagalvojo, kad padarė žalą tvorai ar automobiliui, todėl nepranešė policijai, tik grįžęs namo pamatė automobilio apgadinimus (b. l. 9). N. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai, nes pirminiame paaiškinime nurodė, kad įvykio metu juto automobilio atsitrenkimą į tvorą, pagalvojo, jog žala nepadaryta, grįžęs namo matė, jog automobilis yra apgadintas. Todėl teismo posėdžio metu pateikta N. K. versija, jog nepastebėjo automobilio atsitrenkimo į tvorą, vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad įvykio metu padaryti automobilio ir tvoros apgadinimai yra žymūs, t. y. automobiliui „Opel Vectra“ apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, tvoros metalinis laikiklis palinkęs. Įvertinus šiuos padarytus apgadinimus, darytina išvada, kad smūgis į tvorą buvo pakankamai stiprus ir garsus. Be to, N. K. veiksmai po įvykio, t. y. iš karto po atsitrenkimo, atsitraukė ir greitai išvažiavo, rodo, jog N. K. pajuto automobilio atsitrenkimą į tvorą. Tai patvirtina liudytoja J. Z., kuri nurodė, kad būdama namo kieme išgirdo nedidelį bumbtelėjimą, automobilio vairuotojas iš aikštelės išvažiavo visu greičiu (b. l. 10). Todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad N. K. pajuto automobilio atsitrenkimą į tvorą, suvokė padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio pasišalino sąmoningai bei tikslingai.
Tai, kad po įvykio N. K. su tėvu nuvažiavo į aikštelę pažiūrėti, ar nesukėlė eismo įvykio, nekliudė tvoros, kitą rytą tėvas važiavo pas sodybos šeimininką aiškintis dėl įvykio, A. K. pranešė apie eismo įvykį, patys atvyko į policijos komisariatą, nepaneigia N. K. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. K. suprato, jog vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą, priklausančią A. L., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti N. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
N. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.