Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-01-19 · Byla Nr. A2.6.-7-761/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-19Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
A2.6.-7-761/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00784-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Pažeidėjas
N. K.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7-761/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00784-2015-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.7.4.7.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 19 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant advokatei Stanislavai Jorudienei, suinteresuotam asmeniui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos 12 klasės moksleivio, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. K. 2015 m. lapkričio 23 d. 10.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą, priklausančią A. L., dėl to buvo apgadinta tvora, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijęs pasišalino, nepranešęs nukentėjusiajam bei policijai. Automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė KET 5, 9, 127, 222, 226 p. reikalavimus.

N. K. kaltu dėl padarytų pažeidimų kaltu prisipažino iš dalies, tai yra pripažino, kad padarė eismo įvykį bei vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. N. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. buvo mokykloje. Baigiantis antrai pamokai jam pasidarė bloga, skaudėjo krūtinę, nes jam kartais stringa širdies ritmas. Sutiko klasės auklėtoją ir ji patarė jam vykti namo. Apie 10.00 val. iš Kaltinėnų mokyklos aikštelės automobiliu Opel Vectra važiavo namo Stadiono gatve. Važiuodamas pastebėjo, jog mokyklos aikštelėj paliko kuprinę. Tuomet sugalvojo apsisukti Stadiono g. 11 namo kieme. Sukantis pro L. tvorą automobilis tapo nevaldomas, dar bandė stabdyti, tačiau automobilis toliau slydo trinkelių danga. Slysdamas sustojo, atrodė, kad tvora yra už 0,5 metro nuo jo automobilio, jis jokio smūgio nepajuto, nes sukosi galva. Iš mašinos jis išlipęs nebuvo, nes atrodė, kad žala nepadaryta nei tvorai, nei automobiliui, todėl atsitraukė atbulas ir nuvažiavo atgal į mokyklą pasiimti kuprinės. Grįžęs namo mašinos neapžiūrėjo iškart nuėjo miegoti. Grįžęs tėvas vakare jo klausė kas nutiko automašinai, tada jis atsiminė, kad slydo viename kieme. Su tėčiu tą patį vakarą nuvažiavo į tą vietą, ją apžiūrėjo, rado nuverstą stulpą, tačiau nerado jokių duženų. Jie norėjo pasikalbėti su sodybos šeimininku, tačiau niekas jiems neatidarė durų, todėl nutarė išsiaiškinti ryte. Tėvas ryte nuvyko pas nukentėjusįjį, įsitikinęs, kad jis atsitrenkė į tvoros stulpą pranešė policijai, o apie 8 val. abu nuvyko į policiją, kur parašė paaiškinimą dėl įvykio. Paaiškinime nurodė, kad jis atsitrenkė į tvorą dėl to, kad tuo metu jau buvo apžiūrėjęs vietoje ir įsitikinęs, kad jis atsitrenkė į A. L. tvoros stulpą, jį nulenkė, nors iš tikrųjų jis atsitrenkimo nejuto dėl to, kad buvo išsigandęs dėl slydimo, pablogėjusios sveikatos ir dėl to, kad buvo pasileidęs muziką. Pripažįsta, kad automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Automobilis buvo registruotas tėvo vardu ir jis rūpinosi automobilio draudimu. Draudimas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas, o kada baigėsi jis net nepastebėjo.

Suinteresuotas asmuo A. K. parodė, kad jis automobilį davė naudotis sūnui, kad šis galėtų važinėti į mokyklą. 2015 m. lapkričio 23 d. jis vakare grįžo iš fermos ir pamatė, kad automobilio priekis apgadintas. Sūnus tuo metu miegojo, todėl pasižadino jį. Prabudęs sūnus iš pradžių nustebo, po to prisiminė, kad viename kieme apsisukinėjo. Tada abu tą patį vakarą nuvyko į tą kiemą, ten apžiūrėjo matė, kad padaryta žala tvorai, stulpas palinkęs, tačiau nerado duženų, kurių turėjo likti dėl apgadinto automobilio. Bandė pasikalbėti su sodybos savininku, tačiau jiems niekas neatidarė durų. Todėl nusprendė išsiaiškinti ryte. 2015 m. lapkričio 24 d. ryte nuvažiavęs pas A. L. išsiaiškino, kad sūnus padarė eismo įvykį, todėl paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį bei su sūnumi nuvyko į policiją. Automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraudė, dėl to, kad turi nemažai transporto priemonių, o draudikas apie pasibaigusį draudimą jo neinformavo, kaip kitais atvejais darydavo. Su nukentėjusiuoju susitiko, jam padarytą žalą atlygino ir jis pretenzijų sūnui neturi.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. ji mokykloje susitiko N. K., jis buvo išbalęs, paklaustas kas yra sakė, kad blogai jaučiasi. Ji dar klausė ar nereikia pranešti tėvams, tačiau jis atsakė, kad pats parvažiuos. N. K. ir anksčiau yra turėjęs problemų su sveikata. N. K. yra jautrus, jaudinasi ir pamokų metu atliekant užduotis.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl 2015 m. lapkričio 23 d. 10.10 val., eismo įvykio (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. K. atsitrenkė į A. L. priklausančią tvorą, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs nukentėjusiajam bei policijai. 2015 m. lapkričio 24 d. N. K. su tėvu patys atvyko į policijos komisariatą, prisipažino padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. N. K. paaiškino, kad įpuolė į tvorą išsigando ir dėl to pasišalino. Paaiškinimą N. K. surašė pats savo ranka, jo paklausdavo tik apie ką rašyti. Kaip rašyti jis N. K. nesakė ir jokio spaudimo nedarė.

N. K. parodymus apie tai, kad jo tėvas pats pranešė policijai apie eismo įvykį ir patys nuvyko į policijos komisariatą, patvirtiną suinteresuoto asmens A. K., liudytojo A. K. parodymai bei bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Iš garso įrašo nustatyta, kad A. K. 2015 m. lapkričio 24 d. 7.53 val. telefonu pranešė bendrosios pagalbos skyriui apie sūnaus padarytą eismo įvykį.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nejuto atsitrenkęs į nukentėjusiojo tvorą, tuo metu buvo išsigandęs dėl automobilio slydimo bei pasileidęs garsią muziką. Tačiau iš jo paties ranka rašyto paaiškinimo matosi, kad jis pajuto atsitrenkęs į tvoros laikiklį, tačiau jam atrodė, kad žala nepadaryta. Be to priešingai nei teisme, paaiškinime nurodė, kad grįžęs apžiūrėjo automobilį, matė, kad yra apgadintas automobilio priekinis buferis ir priekinis kairės pusės žibintas. Grįžęs tėvų nerado, o skambinti į policiją bijojo vienas (b. l. 8). Analogiškai tėvas A. K. paaiškinime nurodė, kad grįžęs iš fermos apklausinėjo sūnų. Jis papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą, bet nepagalvojo, kad padarė žalą, todėl nuvažiavo namo nepranešęs policijai. Parvažiavęs namo pamatė apgadintą automobilį ir tiesiog pasimetė, pasijuto blogai (b. l. 9). Iš N. K. ir A. K. paaiškinimų matosi, kad N. K. pajuto, kad atsitrenkė į tvoros laikiklį, tačiau nepranešęs policijai bei nukentėjusiajam iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir jos priedų – fotolentelių matosi, kad tvoros metalinis laikiklis nuo smūgio palinkęs, automobilio kairės pusės priekinis bamperis perlūžęs išjudintas ir apgadintas žibintas (b. l. 15-20). Šios aplinkybės rodo, kad smūgis į tvoros laikiklį buvo pakankamai stiprus, atsitrenkta priekine automobilio dalimi, todėl jo vairuotojas N. K. negalėjo jo nepajusti ir nesuprasti padaręs eismo įvykį. Tai, kad N. K. pajuto atsitrenkęs į tvorą matosi ir iš jo veiksmų, nes iškart po atsitrenkimo atsitraukė ir greitai išvažiavo. Kad N. K. atsitrenkęs greitai pasišalino iš kiemo patvirtina ir nukentėjusiojo A. L. kaimynė J. Z., kuri paaiškinime nurodė, kad automobilio vairuotojas iš aikštelės išvažiavo visu greičiu (b. l. 10). Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad N. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalą A. L. apgalindamas jo tvorą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

KET 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

N. K. apsisukdamas A. L. kieme nesilaikė visų atsargumo priemonių važiuodamas neatsižvelgė į eismo meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, sukdamasis slydo, atsitrenkė į A. L. tvorą, ją apgadino ir padaręs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pažeidė KET 5 p., 9 p., 127 p., 222 p. reikalavimus, todėl jo veiksmai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., kvalifikuoti teisingai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole N. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d. ir dėl to, kad dėl eismo įvykio padarė žalos valdytam automobiliui. Iš N. K. ir suinteresuoto asmens A. K. parodymų matosi, kad N. K. automobilį iš tėvo naudojo su jo žinia. Automobilis yra šeimos turtas naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, nupirktas perduotas naudotis sūnui N. K.. Toks transporto priemonės valdymas yra teisėtas. Todėl N. K. pagal ATPK 127 str. atsakomybėn dėl teisėtai valdomo tėvui nuosavybės teise priklausančio automobilio apgadinimo, traukiamas nepagrįstai. Dėl to iš kaltinimo N. K. šalinama aplinkybė dėl automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo.

N. K. vairuodamas transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pažeidė KET 226 p. reikalavimą, todėl ši veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ATPK 130 str. bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose 2013-04-02 Nr. 2AT-7-4-2013, 2013-11-26 Nr. 2AT-37-2013).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino A. L. pažeidimu padarytą nuostolį (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matosi, kad N. K. mokosi. Jis Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Kaltinėnų seniūnijos ir Iždonų kaimo bendruomenės charakterizuojamas labai gerai (b. l. 28-30). N. K. padeda ūkininkauti tėvo ūkyje ir pats savo ateitį sieja su žemės ūkiu, tai yra ruošiasi ūkininkauti. N. K. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas. Byloje yra duomenų, kad N. K. turi ir sveikatos problemų. Jo sveikata buvo prasta ir eismo įvykio metu, todėl tai galėjo turėti įtakos pažeidimo padarymui ir jo veiksmams po eismo įvykio, nes dėl susijaudinimo, skubėjimo neįvertino vairavimo sąlygų, o išsigandęs nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos po eismo įvykio, kas sustiprino norą greičiau pasišalinti iš jo vietos. N. K. po eismo įvykio pats atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su juo. Vairuotojo pažymėjimas N. K. reikalingas važinėjimui į mokyklą bei padedant tėvams žemės ūkyje, nes yra įgijęs ir traktorininko pažymėjimą. Po padaryto eismo įvykio N. K. pats padedant tėvui pranešė apie padarytą eismo įvykį bendrosios pagalbos telefonu, su tėvu nuvyko į policijos komisariatą dėl eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ir tuo palengvino pareigūnams pažeidimą padariusio asmens nustatymą. Aptartų aplinkybių visuma laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. N. K., atsižvelgiant į jo jauną amžių, ateities perspektyvas, teigiamą asmenybės vertinimą, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Todėl nuobaudos tikslai jam pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. bus pasiekti paskiriant minimalaus dydžio baudą bei nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažesnį už sankcijos minimumą. Už ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 123 str. 5 d. padarytus pažeidimus N. K., skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos sankcijose. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

N. K. skirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešeriems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 23 € (dvidešimt trijų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai N. K. skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešeriems mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 15053415830, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis