Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies, paskirta – 11 298,00 Eur (300 MGL) bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, paskirta – 11 298,00 Eur (300 MGL) bauda. Bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 298,00 Eur (300 MGL) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas, todėl nuosprendžio priėmimo metu A. T. laikytas atlikusiu bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nusprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X- 272 redakcija), ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – A. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) išteisintas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – 11 298,00 Eur (300 MGL) bauda. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. T. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį ir jis laikytas nuteistu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). A. T. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 298,00 Eur (300 MGL) bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. T. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Prašyme nurodoma, kad teistumą A. T. nulėmė jo atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis. Taip pat, prašyme pabrėžiama, kad teistumas jam trukdo vykdyti verslą, apsunkina kasdienių paslaugų gavimą, be to, atkreipiamas dėmesys, kad teistumo panaikinimui yra teisinis pagrindas, kadangi nuteistasis atitinka visus tam keliamus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad teistumas jam trukdo, apsunkina tiek darbinę veiklą, tiek kasdienių paslaugų gavimą. A. T. nurodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Pažymėjo, kad nori tapti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau dėl teistumo negali to padaryti, todėl įmonėje vadovauja kitas asmuo. Be to, A. T. dėl teistumo negali atidaryti naujų bankų sąskaitų nei Lietuvoje, nei Sakartvele, todėl yra apribojama jo galimybė vystyti verslą ten, kur nori. Taip pat, dėl turimo teistumo jo įmonė negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi kreipusis į Lietuvos Respublikos Ūkio ministeriją dėl saulės baterijų statymo, jo dalyvavimas konkurse buvo atmestas ir to priežastimi nurodomas jo teistumas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

BK 97 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo terminui, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, ne pareiga. Pagal BPK 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi, šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011).

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius sunkius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) bei BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), numatytos veikos, dėl kurių A. T. pripažintas kaltu, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl turinčiu teistumą jis laikomas penkerius metus po bausmės atlikimo. Akivaizdu, kad šiai dienai jau yra suėję daugiau kaip pusė A. T. teistumo termino, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi yra pagrindas svarstyti A. T. prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo.

Spręsdamas klausimą dėl A. T. teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus. Kaip jau minėta, teistumo panaikinimui neužtenka vien tik formalaus pagrindo, vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei esama teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Iš SODROS duomenų matyti, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. A. T. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad naujų ikiteisminių tyrimų A. T. atžvilgiu nepradėta (b. l. 122-126). Administracinių nusižengimų registro duomenimis per pastaruosius penkerius metus, A. T. vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 120). Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas seniai – 2018 m. balandžio mėnesį. Be to, padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas itin šiurkščiu, o bauda sumokėta.

Tiek prašyme dėl teistumo panaikinimo, tiek nuteistojo teismo posėdžio metu akcentuota, kad teistumas trukdo dėl to, jog apsunkina dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, trukdo kasdienių paslaugų, tokių kaip banko sąskaitos atidarymas, gavimui. Nuteistasis pažymėjo, kad bankai, nors tiesiogiai ir nenurodo tačiau iš pateikiamų klausimų formuluočių akivaizdu, jog būtent dėl teistumo neleidžia atidaryti naujų sąskaitų. Pažymėtina, kad negalėjimas atidaryti naujų banko sąskaitų, trukdo ne tik verslo plėtrai Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Be to, dėl A. T. turimo teistumo jo įmonė negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose, kas taip pat trukdo verslui. Kaip nuteistasis nurodė teismo posėdžio metu, kreipusis į Lietuvos Respublikos Ūkio ministeriją dėl saulės baterijų statymo, jo įmonės dalyvavimas konkurse buvo atmestas ir to priežastimi įvardintas A. T. teistumas. Be to, nuteistasis nurodė, kad teistumas apsunkina ir jo darbinę veiklą. A. T. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas, tačiau šiuo metu įmonės vadovu yra kitas asmuo, nes jis šių pareigų negali eiti dėl teistumo. Šie nuteistojo darbinę veiklą bei patiriamus suvaržymus apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad A. T. šiuo metu patiria neigiamų darbinės ir kasdienės veiklos suvaržymų, todėl teistumas daro neigiamą įtaką jo galimybėms daryti karjerą ir apsunkina kasdienį gyvenimą.

Vertinant, ar yra pagrindas teistumo panaikinimui, svarbu pažymėti ir tai, kad yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas nuo nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas dėl veikų, kurios padarytos 2009 metais. Apeliacinėje instancijoje byla išnagrinėta tik 2019 metais. Akivaizdu, kad baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiko tarpą, beveik 10 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui nuosprendžiu buvo paskirta bausmė – bauda, į kurią buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas, t. y. asmuo bausmę atliko apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną (2019 m. sausio 11 d.). duomenų, kad nuo 2009 m. nuteistasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – teismas neturi, kas leidžia teigti, jog per šį laikotarpį asmuo įvertino savo priešingo teisei elgesio pasekmes, pasidarė atitinkamas išvadas, todėl gali laikytis teisės aktų reikalavimų ir papildomi sunkumai, kuriuos suteikia teistumas, jam nebėra tikslingi.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, prašyme nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, A. T. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, tuo tarpu teistumas pernelyg varžo nuteistojo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime, realizuoti save. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. T. teistumas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Aivaro Gilio prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. Nr. 1-19-497/2017 nuosprendžiu.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.