Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1223-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
2S-1223-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
R. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1223-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02958-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.1; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundu nesutiko su antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu ir prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria reikalaujama atlikti išskaitas iš skolininko į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų (artimųjų) gaunamų pajamų; išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos ir lėšoms, patenkančioms į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą; tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas sugrąžinti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba ir darbo užmokesčio ar tam prilygintų pajamų negauna, jį paremia artimieji. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, jame nurodytas baigtinis sąrašas. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gautos lėšos nenurodomos kaip lėšos, prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gautos lėšos taip pat nelaikytinos daviniais. Pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), nedarant išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo R. E. skundas atmestas ir iš pareiškėjo priteista 70 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. P..

4. Teismas pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei piniginių lėšų, skolininko gaunamų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės nustatytos MMA dydžio sumos, galimas atliekant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. Teismas nustatė, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, taip pat skolininko gaunamas iš kitų asmenų, ir nurodė iš skolininko pajamų atlikti išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Nenustatyta, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas negalimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą, ar išieškojimas negalimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka. Padaryta išvada, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis teisinio reglamentavimo nepažeidė. Teismas, įvertinęs, jog išieškotojo ir pareiškėjo teisinis suinteresuotumas byloje yra priešingas, iš pareiškėjo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. E. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi ir prašo tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų ir atmesti antstolio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:

5.1. CPK 737 straipsnyje periodiškai iš artimųjų gautos lėšos nenurodomos kaip lėšos, prilygintinos darbo užmokesčiui. Tokios lėšos taip pat nelaikytinos daviniais.

Šalies argumentai

5.2. Apelianto teigimu, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą bei teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos Vyriausybės nustatytos MMA, nedarant išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Laisvės atėmimo vietos įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti būtiniausių reikmenų, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą.

5.3. Apeliantas prašo antstolio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti CPK 93 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas laikosi pozicijos, kad atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo J. P. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti iš pareiškėjo turėtas 70 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas pakartojo savo skundo dėl antstolio veiksmų tekstą ir nenurodė naujų argumentų ar motyvų dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam asmeniui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje pareiškėjas nesutiko su antstolio atliekamais išieškojimo veiksmais. Byloje keliamas klausimas dėl antstolio patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagrindu atliktino išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/04217 vykdo 2015 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11480-328/2015 dėl 52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojo antstolio J. P. naudai. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose. Nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-60052, juo (duomenys neskelbtini) pataisos namams nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas: „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA. Antstolio kontoroje 2018 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjo prašymas atblokuoti pareiškėjo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Antstolio 2018 m. sausio 25 d. raštu dėl informacijos pateikimo pareiškėjui pateikta informacija, kad pareiškėjo sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų įstaigoje, antstolio apribojimai nėra taikomi, išieškojimas yra vykdomas iš piniginių lėšų, gautų iš darbo užmokesčio bei iš trečiųjų asmenų, išskaitant CPK nustatytas nurodytas procentines dalis; likusia pajamų dalimi galima disponuoti nevaržomai. Pareiškėjas R. E. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų dėl išieškojimo pagal antstolio patvarkymą iš skolininko gaunamų lėšų.

11. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų vykdymo procese reglamentuojančias teisės normas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką. Apeliantas, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu ir kasacinio teismo praktika, atskirajame skunde teigia, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

12. Apeliantas teisingai nurodo, kad įstatymas nenustato išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Tačiau, pasisakant dėl anksčiau nurodytų kitų apelianto argumentų, pažymėtina, jog CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

13. Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančioje CPK 668 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant minėtą nuostatą, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte taip pat įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas). Jei pradedant išieškojimo veiksmus nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šioms vėliau gautinoms pajamoms taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas).

14. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3-154-313/2016, kurioje pateiktais išaiškinimais skundą grindžia ir pats apeliantas, nurodyta, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be kita ko, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo; būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.

15. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentu, kad skolininko periodiškai iš trečiųjų asmenų (artimųjų) gaunamos lėšos CPK 737 straipsnyje nenurodomos kaip darbo užmokesčiui prilygintinos lėšos, tokios lėšos taip pat nelaikytinos daviniais. Apeliantas iš esmės teigia, kad jo, kaip skolininko, iš trečiųjų asmenų (artimųjų) gautos lėšos nepatenka tarp lėšų, iš kurių išieškoma pagal CPK LI skyriaus nuostatas. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių nurodytų pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Apeliantas akcentuoja, kad iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos neįtrauktos į CPK 737 straipsnyje įtvirtintą sąrašą, kuriame nurodytos kitos pajamos, kurios prilygintinos darbo užmokesčiui ir kurioms taip pat taikytinos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Dėl šių atskirojo skundo argumentų svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės dėl MMA dydžio yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 ir 47 punktai). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikoje suformuotiems išaiškinimams pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų, gautinų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas ir vykdytinas pagal CPK LI skyriaus normas, atliekant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas.

17. CPK 736 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, dydžiai; CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatytas išskaitų dydis iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį. Nurodytos CPK LI skyriaus 736 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų dalies išieškojimas apskritai negalimas.

18. Vykdomojoje byloje antstolio Aleksandro Selezniovo 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1a-60052 pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas. Antstolio patvarkymas nukreiptas ne į skolininko jau turimą turtą, o į ateityje skolininko gautiną darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat ir į trečiųjų asmenų pervedamas lėšas; išieškojimą iš jų reglamentuoja CPK LI skyrius. Nurodytame antstolio patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų nurodyti iš apelianto išskaičiuotini kitų pajamų dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Esant anksčiau nurodytai suformuotai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gautinas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė kitoms pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant nurodytiems įstatyme numatytiems išskaitų dydžiams, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog vykdant išieškojimą pagal nurodytą antstolio patvarkymą išieškomos visos lėšos, esančios apelianto asmeninėje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir apeliantas netenka galimybės jų dalį panaudoti leistinoms prekėms laisvės atėmimo vietos įstaigoje įsigyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į pinigų sumas, iš kurių CPK nustatyta tvarka draudžiama išieškoti pagal CPK 739 straipsnį.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas Nr. S1a-60052, įpareigojantis atlikti išskaitas iš pareiškėjo pajamų, nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos nagrinėjamą klausimą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą antstolio patvarkymo dalį, kuria išieškojimas nukreiptas į skolininko iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas pataisos įstaigos sąskaitoje.

20. Iš atskirojo skundo turinio taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. E. nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš pareiškėjo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas prašo atmesti byloje pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo.

21. Nustatyta, kad išieškotojas J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bei prašymą priteisti iš pareiškėjo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išieškotojo ir skolininko (pareiškėjo) interesai dėl klausimo išsprendimo rezultato bei teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad suinteresuoto asmens (išieškotojo) turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš pareiškėjo.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytas pareiškėjo nurodomų vykdymo proceso nuostatų ir skolininko teisių pažeidimas. Pripažintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) J. P. pateikė prašymą priteisti iš apelianto 70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys nurodytų išlaidų realumą. Kadangi išieškotojo ir apelianto teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos išieškotojui priteistinos iš apelianto (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. E. suinteresuotam asmeniui J. P. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Albina Pupeikienė