- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-05
- Bylos Nr.
- 2-3-446/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- Šiauliu apskrities viršininko administracijos, A. T., Valstybes
- Trečiasis asmuo
- T. K., K. K., B. V., S. V., J. K., A. K.
- Ieškovas
- Šiauliu apygardos vyriausiojo
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroro ieškini atsakovams Šiauliu apskrities viršininko administracijai, A. T., Valstybes imones Valstybes turto fondui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, ieukovo puseje Nacionalinei žemes tarnybai prie LR žemes ukio ministerijos, Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje L. J., tretiesiems asmenims T. K., K. K., A. K., B. V., S. V., J. K. del pripažinimo negaliojanciais dalyje pažymos, sprendimo, isakymo, akciju perdavimo-priemimo akto, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Šiauliu apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji interesa, ieškiniu praše pripažinti negaliojancia 2004 m. rugsejo 1 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo K. K. rajono žemetvarkos skyriaus pažyma Nr. 737 del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu dalyje del pripažinimo A. T. nuosavybes teises i atkurima buvusio savininko I. K. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini), 0,1934 ha žemes; panaikinti 2005 m. kovo 21 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendima Nr. 54-17670, kuriuo A. T. atkurtos nuosavybes teises i jai tenkancia buvusiu savininku I. ir P. K. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dali – 0,3414 ha žemes, dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusio savininko I. K. nuosavybes teisemis valdyta 0,1934 ha žemes, panaikinti 2005 m. lapkricio 11 d. Šiauliu apskrities viršininko isakymo Nr. V-4088 dali, t.y. del nuosavybes teisiu atkurimo i A. T. tenkancia nekilnojamojo turto dali – 0,1934 ha žemes, atlyginant šiais budais: kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,1934 ha 609 Lt (neindeksuotos) vertes, likusia isakymo dali išdestyti: atkurti nuosavybes teises i A. T. tenkancia nekilnojamojo turto dali – 0,1480 ha žemes atlyginant šiais budais: išmokant pinigais už 0,02 ha 620 Lt (indeksuota koeficientu 1,6), atsisakius perduodamo nuosavyben neatlygintinai naujo žemes sklypo, kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,1280 ha 403 Lt (neindeksuotos) vertes; pripažinti negaliojanciu 2006 m. balandžio 5 d. neatlygintinai pilieciu nuosavyben perduodamu akciju perdavimo ir priemimo akta Nr. 10687 dalyje del 353 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju perdavimo A. T. nuosavyben; priteisti iš A. T. 987,84 Lt valstybei, sumokant i Šiauliu apskrities valstybines mokesciu Kelmes skyriaus saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Hansabankas, banko kodas 73000.
Ieškovo atstove nurode, kad atsakove A. T. remiantis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali buti laikoma asmeniu, turinciu teise i nuosavybes teisiu atkurima buvusio savininko I. K. nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta, nes yra I. K. proanuke, todel jai nepagristai atkurtos nuosavybes teises i nekilnojamojo turto dali – 0,1934 ha žemes. Atsakovei istatymas suteike teise pretenduoti tik i seneliui P. K. priklausiusios žemes sklypo dali, ir tik i tokia dali, kokia turejo teise pretenduoti jos motina E. K.-B., todel pripažintina, kad A. T. turejo teise atkurti nuosavybes teises i 0,1480 ha žemes. Pažyma, sprendimai dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo atsakovei i buvusio savininko I. K. nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta 0,1934 ha žemes priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkta, todel jie pripažintini neteisetais ir negaliojanciais ab initio (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.). 2005 m. kovo 21 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 54-17670 turetu buti panaikintas dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusio savininko I. K. nuosavybes teisemis valdyta 0,1934 ha žemes, tokiu budu paneigiant minetos teises turejima. Atsižvelgiant i tai, kad sprendimo dalis, liecianti atkurimo buda, buvo pakeista 2005 m. lapkricio 11 d. Šiauliu apskrities viršininko isakymu, todel pagrindo jos naikinti nera, o naikintinas veliau sekes administracinis aktas - 2005 m. lapkricio 11 d. Šiauliu apskrities viršininko isakymas Nr. V-4088 dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo A. T. i jai tenkancia nekilnojamojo turto dali – 0,1934 ha žemes, panaikinant atlyginima dalyje kompensacija vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,1934 ha 609 Lt (neindeksuotos) vertes. Likusia isakymo dali reiketu palikti, tik naujai išdestyti - atkurti nuosavybes teises i A. T. tenkancia nekilnojamojo turto dali 0,1480 ha žemes atlyginant šiais budais: išmokant pinigais už 0,02 ha 620 Lt (indeksuota koeficientu 1,6) ir kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,1280 ha 403 Lt (neindeksuotos) vertes. Panaikinus minetus sprendima ir isakyma turetu buti panaikintos ir ju pagrindu atsiradusios teisines pasekmes. Gincijamais administraciniais aktais atsakove A. T. iš valstybes už išperkama išlikusi nekilnojamaji turta, t.y. 0,3414 ha žemes, gavo pinigine kompensacija 620 Lt (indeksuota koeficientu 1,6) už 0,02 ha ir 588 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju, kuriu verte 1617 Lt (indeksuota koeficientu 1,6) (588x2,75) už 0,3214 ha žemes. Atsakove, turedama teise atkurti nuosavybes teises i jos motinai tenkancia buvusio savininko P. K. 0,1480 ha žemes sklypo dali, galejo iš valstybes gauti tik pinigine kompensacija 620 Lt (indeksuota koeficientu 1,6) už 0,02 ha ir 235 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju, kuriu verte 645 Lt (indeksuota koeficientu 1,6) (588x2,75), todel ji nepagristai, t.y. neturedama teises i 0,1934 ha žemes, priklausiusios I. K., jos pagrindu igijo 353 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju, kuriu verte 970,75 Lt (indeksuota koeficientu 1,6). Atsižvelgiant i tai, pripažintinas negaliojanciu ab initio 2006 m. balandžio 5 d. neatlygintinai pilieciu nuosavyben perduodamu akciju perdavimo ir priemimo aktas Nr. 10687 dalyje del 353 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju perdavimo nuosavyben A. T. (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.). Pripažinus nurodytus administracinius aktus, perdavimo-priemimo akta niekiniais ir negaliojanciais, turi buti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas (CK 4.95 str., 1.80 str. 2, 3 d.), t.y. formaliai atsakovei nepagristai neatlygintinai suteikta AB „TEO LT“ akciju dalis turetu buti sugražinta valstybei. Kadangi valstybes perduotas neatlygintinai akcijas atsakove A. T. perleido tretiesiems asmenims, kuriu nesažiningumas nenustatytas, restitucijos atlikimas natura tampa negalimas (CK 4.96 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.147 str. 2 d., už nepagristai igytas ir parduotas 353 vnt. AB „TEO LT“ (AB „Lietuvos telekomas“) akciju iš atsakoves prašo priteisti 987,84 Lt, t.y. akciju pardavimo kaina.
Atsiliepimas
Atsakoves Šiauliu apskrities viršininko administracijos atstove nurode, kad administracijos iniciatyva, kilus gincui tarp pretendentu, buvo kreiptasi i Šiauliu apygardos prokuratura del neteisetu administraciniu aktu, kuriais atkurtos nuosavybes teises A. T. i prosenelio I. K. tureta žeme, panaikinimo teismine tvarka. Nustacius fakta, kad po I. K. mirties 1929 metais, žeme nuosavybes teisemis valde jo sunus P. K., jos nuomone, naikinti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo A. T. netikslinga, kadangi jos motina, P. K. dukra E. B. (K.) mirusi, todel A. T. yra teiseta pretendente i P. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemes dali. Klaidas sprendimuose del nuosavybes teisiu atkurimo A. T. Šiauliu apskrities viršininko administracija gali ištaisyti savo administraciniais aktais, patikslinant žemes savininka, iš kurio ji buvo nusavinta. Atkuriant iš naujo atsakovei nuosavybes teises i ta pacia žeme, butu beprasmiškai švaistomi tiek valstybes, tiek atsakoves, kuri butu priversta pakartoti nuosavybes teisiu atkurimo procedura, laikas ir lešos.
Atsakove A. T. prašo ieškini atmesti, kadangi ji yra teiseta pretendente i jos senelio P. K. nuosvaybes teisemis valdyta žemes dali, tenkancia jos motinai, P. K. dukrai E. B., mirusiai 1981 m.
Atsakovas Valstybes imone Valstybes turto fondas nuomones nepareiške, atsiliepimu (b.l. 93-97, t. 1) praše ieškini dalyje del atitinkamu administraciniu aktu daliu pripažinimo negaliojanciomis bei ju panaikinimo spresti teismo nuožiura, ieškini dalyje del 987,84 Lt priteisimo valstybei iš atsakoves A. T. atmesti.
Tretieji asmenys Nacionaline žemes tarnyba prie LR žemes ukio ministerijos, Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija, L. J., A. K. nuomones nepareiške.
Tretieji asmenys T. K., B. V., S. V., J. K. nuomones del ieškinio pagristumo neišsake.
Atsiliepimas
Treciasis asmuo T. K., L. K. sutuoktine, paaiškino, kad ji nuo 1953 m. gyveno kartu su uošviu P. K. (duomenys neskelbtini). Iš uošviu P. K. ir B. K. pasakojimu ji žino, kad P. K. buvo vienintelis I. K. sunus, jis (duomenys neskelbtini) turejo žemes trijose vietose, iš tu paciu šaltiniu sužinojo ir apie M. K., I. K. žmonos, nesantuokine dukra, kurios ji asmeniškai nepažinojo.
Treciasis asmuo B. V., P. K. dukra, paaiškino, kad ji yra gimusi 1926 m., gerai prisimena mociute M. K., iš jos pasakojimu žino apie žemes isigijima. Žeme trijose vietose senelis I. K. pirko iš (duomenys neskelbtini) dvaro, kuriame tarnavo ukvedžiu. I. K. daugiau kaip 1 ha žemes (duomenys neskelbtini) nupirko sunui P. K., virš 1 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini) prie Gylio ežero nusipirko sau, apie 60 aru (duomenys neskelbtini) – žmonai M. K.. Ji kartu su kitais vaikais padejo tevui dirbti ivairius žemes ukio darbus, todel gerai žino, kurioje vietoje ir kokio dydžio žemes plotus tevas valde. Po I. K. mirties jos tevas P. K. valde visa K. priklausiusia žeme - dirbo ja, mokejo mokescius. Iš savo mamos pasakojimu žino, kad E. B. – M. K. nesantuokine dukra.
Treciasis asmuo S. V. paaiškino, kad iš tevu pasakojimu žino, kad 1,353 ha žemes sklypas prie Gylio ežero priklause jos seneliui I. K., jos tevas P. K. (duomenys neskelbtini) turejo 1,06 ha žemes, o mociute M. (duomenys neskelbtini) - apie 60 aru, po senelio I. K. mirties visa ta žeme dirbo jos tevas P. K.. Iš mociutes pasakojimu žinojo, kad visus tris žemes sklypus I. K. pirko iš (duomenys neskelbtini). Ir po nacionalizacijos akto paskelbimo jos tevui buvo leista naudotis žeme prie Gylio ežero, kuria kažkada buvo pirkes jos senelis.
Treciasis asmuo J. K. paaiškino, kad jos senelis I. K. mire 1929 m. Tytuvenuose, prie Gylio ežero jis turejo 1,35 ha žemes sklypa, kuri pirko iš dvaro, visa K. priklausiusia žeme po I. mirties valde jos tevas P. K., vienintelis I. K. sunus. E. B. - nesantuokine M. K. dukra, ji turejo nuosava nama, žemes sklypa.
Treciasis asmuo K. K. paaiškino, kad jis yra P. K. sunaus V. K. sunus, apie I. ir P. K. žemes isigijimo ir valdymo aplinkybes jam nera žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2004 m. rugsejo 1 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo K. K. rajono žemetvarkos skyrius pažymoje Nr. 737 del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu nurode, kad pagal A. T. pateiktus nuosavybes teises patvirtinancius dokumentus nustatyta, kad i buvusiu savininku I. K. ir P. K. (I. sunaus) nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) 2,3895 ha žemes, ir pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma A. T. turi nuosavybes teise i 0,3414 ha žemes, t.y. 0,1480 ha žemes – i P. K. (senelio) ir 0,1934 ha žemes – i I. K. (prosenelio) (b.l. 23, t. 1). 2005 m. kovo 21 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-17670 A. T. atkurtos nuosavybes teises i jai tenkancia buvusiu savininku I. ir P. K. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dali – 0,3414 ha žemes, išmokant pinigais už 0,20 ha 5 760 (indeksuota koeficientu 1,6), atsisakius perduodamo nuosavyben neatlygintinai naujo žemes sklypo ir kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,1414 ha 445 Lt (neindeksuotos) vertes (b.l. 26-28, t. 1). 2005 m. birželio 29 d. A. T., atstovaujama L. J., kreipesi i Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo Kelmes rajono žemetvarkos skyriu su prašymu panaikinti 2005 m. kovo 21 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendima Nr. 54-17670, nes pageidavo, kad nuosavybes teises butu atkurtos vertybiniais popieriais (akcijomis) (b.l. 30, t. 1). 2005 m. lapkricio 11 d. Šiauliu apskrities viršininkas isakymu Nr. V-4088 pakeite Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 54-17670 del nuosavybes teisiu atkurimo A. T. 3 punkta, kuriame nurode atkurti nuosavybes teises i A. T. tenkancia nekilnojamojo turto dali – 0,3414 ha žemes atlyginant šiais budais: išmokant pinigais už 0,02 ha 620 (indeksuota koeficientu 1,6), atsisakius perduodamo nuosavyben neatlygintinai naujo žemes sklypo, kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) už 0,3214 ha 1012 Lt (neindeksuotos) vertes (b.l. 31, t. 1). 2006 m. balandžio 5 d. Valstybes imone Valstybes turto fondas, vadovaudamasis Šiauliu apkrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 54-17670 ir 2005 m. lapkricio 11 d. isakymu Nr. V-4088 atlyginti už valstybes išperkama išlikusi nekilnojamaji turta valstybei nuosavybes teise priklausanciais vertybiniais popieriais (akcijomis), neatlygintinai pilieciu nuosavyben perduodamu akciju perdavimo ir priemimo aktu Nr. 10687 perdave A. T. nuosavyben AB „Lietuvos telekomas“ 588 vnt. paprastuju vardiniu akciju (b.l. 33, t. 1).
Pagal Nuosavybes teisiu atkurimo istatymo 1 str., 2 str. 1 d. 1 p. atstatomos pažeistos nekilnojamojo turto savininku, kuriu turtas okupacines valdžios 1940 m. liepos 21 d. aktu buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, nuosavybes teises. Istatymo 2 straipsnio 1 dalis nurodo asmenis, kurie turi teise i nuosavybes teisiu atkurima – tai turto savininkas, asmenys, kuriems mires turto savininkas testamentu paliko savo turta, turto savininko, kuris mire ir nepaliko testamento ar okupacijos metais emigravo i užsieni ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybes, prieme tos šalies pilietybe, sutuoktinis, tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai) i jiems tenkancia nekilnojamojo turto dali, turto savininko vaiko (ivaikio), kuris yra mires, sutuoktinis, vaikai (ivaikiai) – i mirusiajam tenkancia išlikusio nekilnojamojo turto dali, asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant istatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu arba sutartimis, taip pat asmenys, kuriems nuosavybes teisiu peremejai testamentu paliko turta.
Iš Lietuvos valstybes istorijos archyvo pažymos (b.l. 16, t. 1), gimimo pažymejimo ir liudijimo, santuokos liudijimu (b.l. 19, 20, 22, t. 1) matyti, kad atsakoves A. T. mama yra E. K. – B, kurios tevas - P. K. – I. ir M. K. sunus. Iš mirties akto irašo (b.l. 14, t. 1), mirties liudijimo (b.l. 17, t. 1 ) matyti, kad I. K. mire 1929 metais, jo sunus P. K. - 1963 m. Tokiu budu, nuosavybes teisiu atkurimo procesas A. T. i I. K. tureta nekilnojamaji turta pradetas pažeidžiant Leituvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1, 2 str. nuostatas, nes žemes nacionalizacijos metu I. K. jau buvo mires (turejo buti nustatyti jo turto paveldetojai), o A. T. nera teiseta pretendente, nes pagal istatymo nuostatas jai negali buti atkurtos nuosavybes teises i prosenelio žeme. Laikytina neteiseta, jeigu priimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo asmeniui, kuris negali buti pretendentas, taciau teismas privalo svarstyti, ar toks pažeidimas nuosavybes teisiu atkurimo procese yra esminis, del ko reiketu panaikinti nuosavybes teisiu i turta atkurima ir turta gražinti valstybei ar gražinti šio turto verte.
Kuomet asmeniui priimtas palankus sprendimas atkuriantis nuosavybes teises butent del tam tikru teisiškai reikšmingu faktu, tai tie teisiškai reikšmingi faktai gali buti nustatomi ne kaip juridine reikšme turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsniu nustatyta tvarka, o kaip irodomieji faktai, faktines aplinkybes, byloje, kurioje gincijamas istatymo igaliotos institucijos sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo. Sprendžiant nuosavybes teisiu atkurimo klausima, taip pat kitus tiesiogiai su nuosavybes teisiu atkurimu susijusius teisinius gincus, esmine reikšme turi fakto, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, nustatymas. Todel atsakove, nesutikdama su ieškiniu, pagristai irodinejo fakta, kad po I. K. mirties 1929 m. jam priklausiusia žeme nuosavybes teisemis valde jo sunus P. K..
Lietuvos centrinio valstybes archyvo pažymejime (c.b. 2-590-496/2008, b.l. 128, t. 1) ir (duomenys neskelbtini) eksplikacijoje (b.l. 10, t. 1) 13 eiles numeriu irašytas savininkas I. K., sklypo Nr. 27, gaves 1,3533 ha žemes. Iš 1929 m. birželio 19 d. mirties akto irašo (b.l. 14, t. 1) matyti, kad I. K. 1929 m. mire. Jam mirus, atsirado paveldejimo pagal istatyma teisiniai santykiai, nes žemes savininkas mire nepalikes testamento. Palikimo atsiradimo momentu Raseiniu apskrityje galiojo Rusijos Imperijos civiliniu istatymu savado X tomo 1 dalis. Remiantis šio Savado X tomo 1 dalies 1128, 1148 straipsniais likusiai gyvai sutuoktinei atitekdavo ¼ dalis mirusio sutuoktinio turto, visas kitas turtas – vaikams lygiomis dalimis. Savado X tomo 1 dalies nuostatose buvo itvirtintas kaip tinkamas palikimo priemimas ir faktinis palikejo turto valdymas.
Iš archyvo pažymos (b.l. 16, t. 1) matyti, kad Ignaco ir M. K. šeimoje 1893 m. gruodžio 14 d. gime sunus Pranciškus. Lietuvos valstybes centrinio archyvo pateiktame 1937 m. rugsejo 9 d. žemes ištyrimo žiniaraštyje (c.b. 2-590-496-2008, b.l. 45-47, t. 2) nurodyta, kad I. K. mire 1928 m., žemes paskyrimo dokumentu nepaliko, ipediniu teises nepripažintos, taciau 1,3533 ha žemes savininku nurodyti „K. I. ipediniai“, po žiniarašciu, grafoje savininkas nurodytas „K. I. iped. beraštis“. Tretieji asmenys B. V., J. K., S. V. nurode, kad ju tevas P. K. po savo tevo I. K. mirties valde jam atitekusi 1,3533 ha žemes sklypa, buvusi (duomenys neskelbtini), – dirbo žeme, joje augino javus, bulves, mokejo mokescius už žeme. Liudytojai B. J. ir A. P., pažinoje ir bendrave su vyresniaisiais P. K. vaikais, patvirtino, kad P. K. turejo apie 1 ha dydžio žemes sklypa prie Gylio ežero, matydavo ten triusiancius K. vaikus, su jais eidavo žvejoti i ta vieta, kur P. K. žemes sklypas ribojasi su ežeru.
T. K. gimusi 1927 m., B. V. - 1926 m., J. K. – 1936 m., S. V. – 1941 m., ju teiginiai apie P. K. paveldeta tevo I. K. žemes sklypa paremti asmeniniais prisiminimais apie žemes dirbima, mokesciu mokejima už žeme, pasakojimais, girdetais iš paties P. K., jo sutuoktines ar motinos M. K. lupu apie sklypo isigijimo aplinkybes. Šiu treciuju asmenu paaiškinimai logiški ir nuoseklus, patvirtinti liudytoju parodymais, jais abejoti nera pagrindo.
Aptartu irodymu visuma suponuoja išvada, kad I. K. palikima - žemes sklypa, buvusi (duomenys neskelbtini) - po jo mirties faktiniu valdymu paveldejo vienintelis jo sunus P. K.. Iš mirties liudijimo (b.l. 17, t. 1) matyti, kad P. K. mire 1963 m., todel akivaizdu, kad žemes nacionalizacijos metu žemes sklypas buvo paimtas iš teiseto šios žemes savininko – P. K..
Pagal nuosavybes teisiu atkurimo teisinius santykius reglamentuojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo preambuleje išdestytas nuostatas nuosavybes teisiu atkurimas grindžiamas nuosavybes teisiu, igytu prieš okupacija, pripažinimo ir testinumo principais. Šios istatymo nuostatos reiškia, kad asmenu turtiniai santykiai, susikloste iki turto nacionalizavimo, nepaneigiami, priešingai, pripažistami ir turi testinuma. Iš prašymo (b.l. 9, t. 1) matyti, kad atsakove A. T. istatymo nustatyta tvarka pateike Kelmes rajono žemetvarkos skyriui del nuosavybes teisiu atkurimo i savo senelio P. K. žeme. Pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nuosavybes teises atkuriamos turto savininko vaiko (ivaikio), kuris yra mires, sutuoktiniui, vaikams (ivaikiams) – i mirusiajam tenkancia išlikusio nekilnojamojo turto dali. P. K. dukra, atsakoves motina E. B. mirusi (b.l. 21, t. 1), todel atsakove yra teiseta pretendente atkurti nuosavybes teise i P. K. žemes dali, tenkancia jos motinai E. B..
Iš aptartu irodymu, nustatytu faktiniu aplinkybiu visumos darytina išvada, kad A. T. neteisetai atkurtos nuosavybes teises i I. K. žeme. Taciau byloje surinktu irodymu pagrindu nustacius, kad žemes nacionalizacijos momentu tikrasis I. K. priklausiusios žemes savininkas, paveldejes ši turta I. K. mirus, buvo P. K., darytina išvada, kad gincijamuose nuosavybes teisiu atkurimo dokumentuose klaidingai nurodyti tik žemes savininkai. Irodžius, kad prosenelio žeme paveldejo A. T. senelis P. K., A. T. tenkancios žames dalies dydis nesikeicia.
Atsižvelgus i šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad gincijamais administraciniais aktais nuosavybes teises atkurtos i asmens, iš kurio ji buvo nusavinta, žeme, nuosavybes teises atkurtos teisetam pretendentui, todel nuosavybes teisiu atkurimo proceduros pažeidimai del ja igaliotu atlikti valstybes pareigunu kaltes nera pakankamas pagrindas pripažinti gincijamus administracinius aktus negaliojanciais, nes, panaikinus nurodytus administracinius aktus ieškovo nurodytais pagrindais ir pakartojus nuosavybes teisiu atkurimo procedura iš naujo, atsakovei iš naujo butu atkurtos nuosavybes teises i ta pacia žeme, todel netikslinga naikinti priimtu administraciniu aktu del nuosavybes teisiu atsakovei A. T.. Aplinkybiu, kad atsakove nuosavybes teisiu atkurimo procese elgtusi nesažiningai ir ne pagal teises aktu reikalavimus, nenustatyta, todel ji, tinkamai išreiškusi savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo, neturi patirti neadekvaciu neigiamu padariniu del valstybes institucijos, igaliotos vykdyti nuosavybes teisiu atkurimo procesa, pareigunu padarytu pažeidimu, todel nera pagrindo ginti viešaji interesa prokuroro pasirinktu aspektu, nepaisyti atsakoves A. T. teisetu interesu bei lukesciu, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostatas prokuroras atleidžiamas nuo žyminio mokescio sumokejimo. Del to darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešaji interesa, yra atleistas ir nuo kitu bylinejimosi išlaidu, todel teismui atmetus prokuroro reikalavimus, bylinejimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis, pašto išlaidos ir apmokejimas už atsakovei A. T. suteikta valstybes garantuojama teisine pagalba, iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas
nusprende:
Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroro ieškini del pripažinimo negaliojancia iš dalies 2004 m. rugsejo 1 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo K. K. rajono žemetvarkos skyriaus pažymos Nr. 737, panaikinimo iš dalies 2005 m. kovo 21 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 54-17670 ir 2005 m. lapkricio 11 d. Šiauliu apskrities viršininko isakymo Nr. V-4088, pripažinimo negaliojanciu iš dalies 2006 m. balandžio 5 d. neatlygintinai pilieciu nuosavyben perduodamu akciju perdavimo ir priemimo akto Nr. 10687, restitucijos taikymo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui Kelmes rajono apylinkes teisma.