- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-462-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00724-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo S. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 30 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014-01-11, apie 18 val., Vilniaus m., Lentvario gatve, ties pastatu Nr. 7, vairuodamas automobilį „Volkswagen Caravele“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, buvo sustabdytas policijos pareigūnų J. P. ir Ž. B., įtarusių, kad transporto priemonę jis vairuoja, būdamas neblaivus. Patikrinimo metu S. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 18 p. reikalavimus, vengė nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą ir, pažeisdamas KET 16 p. reikalavimus, nepateikė minėtiems policijos pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimu ir prašo jį pakeisti bei paskirti S. Ž. ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje įtvirtintą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Apeliantas pažymi, kad S. Ž. paskirtos piniginės baudos neginčija.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. Ž. prašydamas bylą nagrinėjusios institucijos paskirti švelnesnę nuobaudą nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo, šeimoje susiklosčiusių aplinkybių. Padarytus teisės pažeidimus jis pripažino, gailėjosi pažeidęs Kelių eismo taisykles. Tačiau, pasak apelianto, tai nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. Apeliantas pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis dėl pažeidimo, šeimoje ar darbe buvusios sąlygos pagal teismų praktiką nesudaro ir niekada nesudarė pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. Apeliantas nurodo, kad įstatymų leidėjo nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą ir visuomenės požiūris į saugų eismą S. Ž. buvo žinomi, tačiau jis ignoruodamas šias aplinkybes automobilį VW Caravelle vairavo ir vengė neblaivumo patikrinimo, savo veiksmais sukeldamas grėsmę žmonėms. Pasak apelianto, dėl S. Ž. neteisėto ir visuomenei pavojingo elgesio Bendrajame pagalbos centre buvo gauti du pranešimai.
Apeliantas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamu 2014-02-14 nutarimu patenkinęs S. Ž. prašymą neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytam laikui, asmeniui sudarė palankias sąlygas pažeidinėti Kelių eismo taisykles ateityje, nes už padarytą šiurkštų teisės pažeidimą paskyrė ATPK 20 str. įtvirtintų tikslų neatitinkančią nuobaudą. Apeliantas pažymi, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Ž. rizikuodamas žmonių sveikata ir gyvybe, žinodamas, kad transporto priemonė reikalinga dėl šeimos, darbo, automobilį VW Caravelle vairavo ir vengė neblaivumo patikrinimo. Eismo saugumo požiūriu S. Ž. buvo visuomenei pavojingas, nes galėjo padaryti nepataisomos žalos įstatymų saugomoms vertybėms. Pasak apelianto, toks asmens elgesys neturėtų būti toleruojamas taikant jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas nesilaikant suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (nenustačius išskirtinių aplinkybių).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismui policija buvo pateikusi informaciją, liudijančią, kad S. Ž. yra linkęs daryti teisės pažeidimus neblaivus. S. Ž. 2012-03-09, 2013-01-17 baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus neblaivaus asmens. Apeliantas nurodo, kad ši informacija neigiamai apibūdina S. Ž. asmenybę ir patvirtina, kad asmuo yra linkęs vartoti alkoholį bei daryti teisės pažeidimus. Apelianto nuomone, susiformavusiam priešingam teisės normoms S. Ž. elgesiui turėtų būti daroma teisėta įtaka (teisėtas poveikis), netaikant jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų, o skiriant nuobaudas sankcijos ribose. Priešingu atveju asmuo pasijus nebaudžiamas ir paskirta nuobauda neturės auklėjamojo poveikio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas. S. Ž. pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjo gyvenimiškas problemas pripažino tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtos baudos dydis neginčijamas, šiuo atveju paskirtos baudos dydis nėra aptariamas.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kita1s įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
S. Ž. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimu už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 30 Lt bauda, už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į S. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau ne už analogiškų pažeidimų padarymą, taip pat į tai, kad pažeidėjas turi senyvo amžiaus sergančią motiną, kuri beveik nevaikšto, vieniša gyvena vienkiemyje ir dėl to jam prižiūrint motiną reikalinga transporto priemonė, mašina S. Ž. būtina ir savo individualios darbo veiklos vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymo praktiką, nusprendė S. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti baudą su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant S. Ž. švelnesnę, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo S. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Minėtos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. Ž. atstovas nurodė, kad automobilis pažeidėjui yra darbo priemonė, būtina individualios darbo veiklos vykdymui, tačiau teismui pateikė tik verslo liudijimo kopiją (b. l. 14), kuri nepatvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones S. Ž. yra būtina atliekant darbines funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, pažeidėjas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – neblaivumo patikrinimo vengimas, sukels pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, taip pat neigiamas pasekmes pačiam pažeidėjui, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl S. Ž. neteisėto ir visuomenei pavojingo elgesio Bendrajame pagalbos centre buvo gauti du pranešimai (b. l. 5-6). Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 7-9), matyti, kad S. Ž. yra 5 kartus baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, yra nustatyta, jog pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, nes 2014 m. sausio 11 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu už 2013 m. liepos 14 d. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (bauda sumokėta 2014 m. sausio 11 d.) (b. l. 8), kas pripažintina S. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Pirmosios instancijos teismo nustatyta S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas S. Ž. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, negu ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus, laikotarpiui. Įvertinus minėtas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimas keistinas, S. Ž. už šį pažeidimą skiriant ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokiu būdu bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą:
1) panaikinti nutarimo dalį, kuria S. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 2100 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių, bei dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. S. Ž. skirta galutinė nuobauda – 2100 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių;
2) už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą S. Ž. paskirti 2100 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., S. Ž. galutinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. paskirti 2100 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.