- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-351-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12713-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Apsaugos sistemos“
- Atsakovas
- VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Apsaugos sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apsaugos sistemos“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ dėl skolos priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Jaraks“ ieškinį UAB „Apsaugos sistemos“ ir UAB „Segrista“ dėl reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių galiojimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Apsaugos sistemos“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ 49 810 Lt skolos, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Segrista“ su atsakovu 2008-12-16 pasirašė Sutartį Nr. 2008/41, pagal kurią atliko patalpų remonto darbus. 2008-12-24 pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas; pateikta PVM sąskaita-faktūra 49 810 Lt sumai. Ieškovas su UAB „Segrista“ 2009-05-18 pasirašė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurią atsakovo kreditoriumi tapo ieškovas ir įgijo 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę. 2009-05-19 atsakovui įteiktas pranešimas apie kreditorinio reikalavimo perleidimą, pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas patvirtino 49 810 Lt įsiskolinimą naujajam kreditoriui – ieškovui.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Jaraks“ pateikė ieškinį atsakovams UAB „Apsaugos sistemos“ ir UAB „Segrista“, prašydamas pripažinti 2009-05-18 UAB „Segrista“ ir UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 090518A1 negaliojančia. Nurodė, kad 2008-12-16 UAB „Segrista“ ir VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ sudaryta statybos rangos sutartimi sulygtų patalpų remonto darbų atlikimui UAB „Segrista“ pasitelkė UAB Jaraks“ ir sudarė subrangos sutartį. UAB „Jaraks“ atliko subrangos sutartyje numatytus darbus laiku ir kokybiškai. 2008-12-24 UAB „Jaraks“ išrašė UAB „Segrista“ sąskaitą už atliktus darbus ir pateikė ją apmokėjimui. Kadangi generalinis rangovas UAB „Segrista“, kaip kreditorius turėjo reikalavimo teisę į užsakovą VSĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“, jog šis sumokėtų už darbus ir tuo pačiu turėjo įsipareigojimus atsiskaityti su subrangovu UAB „Jaraks“, tai 2008-12-29 „Jaraks“ ir UAB „Segrista“ pasirašė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Segrista“ perleido UAB „Jaraks“ 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę į VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“. Tą dieną, kai pradinis kreditorius UAB „Segrista“ sudarė su ieškovu UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį, t. y. 2009-05-18, UAB „Segrista“ šios teisės jau nebeturėjo, nes ji buvo perleista UAB „Jaraks“ dar 2008-12-29. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms CK 6.3 str. 4 d. ir 6.102 str. 1 d. normoms, ir vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., ji yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Vilniaus odos ir Veneros ligų centras“ nurodė, kad iš esmės nėra skirtumo, kam sumokėti pinigus, todėl kam priklauso reikalavimo teisė pagal 2008-12-16 statybos rangos sutartį, prašė spręsti teismo nuožiūra. Neginčija pareigos mokėti už statybos darbus, tačiau tokia pareiga atsiranda gavus Vilniaus m. savivaldybės finansavimą, kaip tai numatyta statybos rangos sutarties 2.2.2 p. Kadangi neatsiradusi atidedamoji sąlyga – atsakovas dar nėra gavęs Vilniaus m. savivaldybės finansavimo, tai nėra ir prievolės, t. y. neatsiranda atsakovo pareiga sumokėti rangovui atlyginimą už atliktus darbus ir atitinkamai rangovo teisės to reikalauti. Tokiu būdu ir reikalavimo tesės įgijėjas, kuriam perleistas būsimas reikalavimas, taip pat pripažintinas neturinčiu teisės reikalauti 49 810 Lt atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-03 sprendimu ieškovo UAB „Apsaugos sistemos“ ieškinį atmetė; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Jaraks“ ieškinį patenkino; pripažino reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2009 m. gegužės 18 d. tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Apsaugos sistemos“, negaliojančia; priteisė iš UAB „Apsaugos sistemos“ UAB „Jaraks“ naudai 747 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino UAB „Jaraks“ 65 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010 m. vasario 18 d. įmokos mokėjimo kvitą bei 682 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 91;
panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ priklausančio turto areštą, taikytą UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimams užtikrinti;
priteisė iš UAB „Apsaugos sistemos“ 46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2008-12-16 VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ ir UAB „Segrista“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Segrista“ įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus. Bendra darbų vertė sudaro 49 810 Lt. 2008-12-16 UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ sudarė subrangos sutartį; preliminari darbų atlikimo kaina nurodyta 50 000 Lt. 2008-12-24 darbų perdavimo priėmimo aktu UAB „Segrista“ perdavė, o VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ priėmė patalpų remonto darbus, akte nurodoma, jog darbai įvykdyti laiku ir tinkamai. UAB „Segrista“ išrašė sąskaitą faktūrą 49 810 Lt sumai. 2008-12-24 UAB „Jaraks“ už atliktus remonto darbus išrašė UAB „Segrista“ 39 999,64 Lt sąskaitą faktūrą. 2008-12-29 UAB Segrista“ ir UAB „Jaraks“ sudarė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Segrista“ perleido UAB „Jaraks“ 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę į VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“. 2009-05-18 ieškovas su UAB „Segrista“ pasirašė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas 2009-05-19 įteikė atsakovui pranešimą apie kreditorinio reikalavimo perleidimą. 2009-05-19 tarp UAB „Apsaugos sistemos“ ir VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ pripažino skolą UAB „Apsaugos sistemos“ pagal 2009-05-18 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. 2008-12-29 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ gauta 2009-09-07.
Byloje kilo ginčas, kas pagal reikalavimo perleidimo pirkimo-pardavimo sutartį turi reikalavimo teisę į VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“. Teismas vadovavosi CK 6.101 str. bei 6.102 str. nuostatomis, konstatavo, jog kilus šalių ginčui, reikalinga nustatyti ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo reikalavimo teisių perleidimo metu. Byloje nustatyta, kad 2009-05-18 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su UAB „Apsaugos sistemos“ metu UAB „Segrista“ nebeturėjo reikalavimo teisės, kadangi šią teisę buvo perleidęs UAB „Jaraks“ 2008-12-29 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad pagal CK 6.106 str. 2 d. paaiškėjus, kad UAB „Segrista“ dar iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties su UAB „Apsaugos sistemos“ sudarymo šią teisę jau buvo perleidusi UAB „Jaraks“, atsakovas VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ pagrįstai atsisakė išmokėti UAB „Apsaugos sistemos“ pinigines lėšas, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė.
Nustatyta, kad pagal 2008-12-16 statybos rangos sutartį UAB „Segrista“ įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti iš rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nurodytomis sąlygomis. Sutarties 2.2.2 p. šalys nustatė atsiskaitymo tvarką ir terminus, t. y. apmokama esant savalaikiam Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui. Rangovas UAB „Segrista“ su lėšų naudojimo sutartimi buvo supažindintas. Susitarimas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus tvarkos yra sąlyginis. UAB „Apsaugos sistemos“ į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2009-10-01, o byloje nustatyta, jog finansavimą iš Vilniaus m. savivaldybės VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ gavo tik 2010 m. vasarą. Tokiu būdu, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovui pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o ieškovas UAB „Apsaugos sistemos“ neturėjo teisės reikšti reikalavimą teisme. Kadangi ieškovas, neįgijęs reikalavimo teisės, pareiškė teisme ieškinį atsakovui, todėl ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu.
Reikalavimų teisės perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo statybos rangos sutartyje reikalavimas užsakovui sumokėti už atliktus remonto darbus. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ neginčija. Byloje nustatyta, kad UAB „Jaraks“ atliko subrangos sutartyje numatytus darbus laiku ir kokybiškai. Atlikti subrangos statybos darbai buvo priimti, jokių pretenzijų nepareikšta; 2008-12-24 išrašyta sąskaita už atliktus darbus ir pateikta apmokėjimui. Kadangi generalinis rangovas UAB „Segrista“, kaip kreditorius turėjo reikalavimo teisę į užsakovą VSĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“, jog šis sumokėtų už darbus ir tuo pačiu turėjo įsipareigojimus atsiskaityti su subrangovu UAB „Jaraks“, tai 2008-12-29 UAB „Jaraks“ ir UAB „Segrista“ pasirašė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Segrista“ perleido UAB „Jaraks“ 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę į VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“.
CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas pieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Vien faktas, kad skolininkui nėra pranešta apie reikalavimo perleidimą, nepanaikina pačios reikalavimo perleidimo sutarties ir nedaro jos negaliojančia. Juo labiau, jog atsakovas pačios prievolės sumokėti naujam kreditoriui neginčija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2009-05-18 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Apsaugos sistemos“ pripažinta negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (atsakovas pagal trečiojo asmens ieškinį) UAB „Apsaugos sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-03-03 sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl jis visa apimtimi naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada apie UAB „Segrista“ reikalavimo teisių perleidimo negalimumą ieškovo naudai yra nepagrįsta ir paremta netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek teisės doktrina aiškiai įtvirtino nuostatą, kad negalima perleisti tik tokios jau perleistos teisės, kuri tinkamai realizuota. Šioje byloje tinkamas teisių realizavimas sietinas su skolininko informuotumu apie teisių perleidimą. Apeliantas apie reikalavimo teisės perėmimą skolininkui pranešė iš karto, tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Jaraks“, tik praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po apelianto pranešimo. Todėl darytina išvada, kad UAB „Jaraks“ neįgijo pirmumo teisės reikalauti iš skolininko piniginės prievolės įvykdymo būtent jo atžvilgiu.
2. Šiuo atveju itin svarbi CK 6.109 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo tada, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą atvirtinantį dokumentą ar kitą šį faktą patvirtinantį įrodymą. Skolininkas nėra davęs sutikimo perleisti reikalavimo teises. Bylos medžiaga rodo, kad apeliantas reikalavimo perėmimo faktą patvirtinančius dokumentus skolininkui įteikė dar 2009-05-19, todėl nuo šios datos įgijo teisę į piniginės prievolės iš skolininko reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikalavimo perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Todėl UAB „Jaraks“ 2009-05-18 būklei neinformavęs skolininko apie reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymą, neturėjo jokių teisių, kylančių iš pirminės prievolės.
3. Nesutinka su teismo pozicija, kad VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ ieškinio pateikimo metu neturėjo pareigos atlikti kokius nors mokėjimus, kylančius iš rangos sutarties, o ieškovas nebuvo įgijęs reikalavimo teisės, yra teisiškai nepagrįsta. Rangos sutarties nuoroda į tai, kad atsiskaitymas siejamas su savalaikiu Vilniaus miesto savivaldybės finansavimu, nepanaikino tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį numatytos VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ pareigos sumokėti už atliktus darbus atsakovui UAB „Segrista“. Bet to, bylos nagrinėjimo metu Vilniaus m. savivaldybei pervedus pinigus, sprendimo priėmimo metu jau buvo išnykusios aplinkybės, kurios teismo interpretuotos kaip formalus pagrindas, stabdantis tinkamą VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ prievolės vykdymą.
4. Tenkindamas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais patikslintą ieškinį teismas nenurodė nei vieno CK numatyto įstatyminio pagrindo, patvirtinančio ginčijamo sandorio neteisėtumą, kas leidžia daryti išvadą, kad šioje dalyje sprendimas nemotyvuotas, padarytas procesinis pažeidimas priskirtinas prie esminių ir laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
5. 2011-02-27 vykusiame posėdyje teismui buvo pateikti įrodymai, kad kreiptasi į teismą dėl atsakovo UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ 2008-12-29 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, todėl teismas turėjo spręsti dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismui pripažinus 2008-12-29 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, trečiojo asmens ieškinys būtų atmestinas, o apelianto pateiktas ieškinys – tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Jaraks“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-03-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nesutinka su apelianto argumentais dėl CK 6.102 str. 1 d. Kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti ir negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, teisės, kuri jau perleista ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad 2009-05-18, reikalavimo perleidimo sutarties su ieškovu sudarymo metu, UAB „Segrista“ reikalavimo teisės jau neturėjo, nes ją 2008-12-29 buvo perleidęs UAB „Jaraks“.
2. Dėl pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą teisinės reikšmės. Nurodo, kad vėlesnėje nei apelianto nurodoma kasacinio teismo praktikoje aiškiai nustatyta, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą momentas perleidimo sandorio teisėtumui neturi reikšmės. Naujasis kreditorius teises pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgyja nuo jos pasirašymo momento, tačiau jas įgyvendinti gali tik apie reikalavimo perleidimą pranešęs skolininkui.
3. Dėl VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ prievolės atsikaityti nurodo, kad įstatymas suteikia laisvę šalims savo nuožiūra susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Rangos sutarties 2.2.2 p. šalys nustatė atsiskaitymo tvarką ir terminus. Tokia prievolė laikytina sąlygine, ir kadangi ieškinio pateikimo dienai sąlygos, su kuria siejamas prievolės atsiradimas dar nebuvo, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo teisme.
4. 2011-02-17, t. y., kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, Vilniaus apygardos teismas dar nebuvo pradėjęs nagrinėti civilinės bylos pagal UAB „Segrista“ bankroto administratoriaus ieškinį UAB „Jaraks“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ši byla nagrinėjama ilgai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylos nestabdyti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-03-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantu, kad priėmus remonto darbus iš UAB „Segrista“ 2008-12-24, nuo šios datos atsirado prievolė atsiskaityti, kadangi statybos rangos sutarties 2.2.2 p. nustatyta, kad už darbus apmokama esant savalaikiam Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui. Ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovas nebuvo gavęs finansavimo, todėl tuo metu nebuvo ir prievolės, t. y. nebuvo atsiradusi pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus, ir atitinkamai rangovo teisė to reikalauti. Klausimą, kam priklauso reikalavimo teisė į 49 810 Lt pagal statybos rangos sutartį, paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė nestabdyti bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas reikalauja panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, bylos esmė atskleista, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Segrista“ perleido 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ du kartus: 2008 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi – UAB „Jaraks“ (t.2, b.l. 49-50, 51) ir 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo teisų pirkimo-pardavimo sutartimi – ieškovui (t.1, b.l. 46-47, 48). Atsakovas turėjo 49 810 Lt dydžio reikalavimo teisę į VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ 2008-12-16 šalių statybos rangos sutarties, 2008-12-24 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos-faktūros SEG Nr. 00688 pagrindu. Rangos sutarties 2.2.2 punkte buvo nustatyta, kad VšĮ prievolė atsiskaityti su UAB „Segrista“ yra sąlyginė – jos atsiradimas buvo siejamas su Vilniaus miesto savivaldybės veiksmais – lėšų pervedimu centro patalpų renovacijai; finansavimas jau atliktiems renovacijos darbams buvo gautas 2010 m.; ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp proceso dalyvių nagrinėjamoje byloje nėra.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimo teisių galiojimo.
Teismas padarė išvadą, kad vėlesnė, 2009-05-18 reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Segrista“ ir ieškovo UAB „Apsaugos sistemos“ negalioja nuo sudarymo momento, nes atsakovas pasirašydamas šią sutartį, jau buvo perleidęs reikalavimo teises į skolininką ir jos nebeturėjo, t. y. buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu išieškojimas negalimas (CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 1 d.).
Apeliantas teigia, kad teismas netinamai išaiškino šias Civilinio kodekso normas, be pagrindo nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio civilinėse bylose, kurioje įtvirtinta nuostata, kad negalima perleisti tik tokios jau perleistos teisės, kuri yra tinkamai realizuota. Apeliantas nurodė, kad jis pirmas 2009-05-18 pranešė skolininkui apie skolos perleidimą ir ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, kuriais būtų formalizuotas skolos naujam kreditoriui faktas; tuo tarpu UAB „Jaraks“ apie reikalavimo perleidimą pranešė skolininkui tik 2009-09-07. Apeliantas pažymi, kad skolininkas VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ nėra davęs nei vienam iš naujųjų kreditorių sutikimo perleisti reikalavimo teises, o tai reiškia, kad byloje aktualu, kada skolininkas buvo informuotas apie pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimą; tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikalavimo perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teisės ir gali jomis disponuoti (LAT 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 1 d. teisės normų aiškinimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra aiškinama, kad pagal CK 6.101 str. 1 d. nuostatas kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę kelis kartus, tol, kol jį nėra tinkamai realizuota eilinio teisių įgijėjo; nutartyje išaiškinta, kad įstatymas suteikia teisę kreditoriui vienašališkai (be skolininko pagal prievolę sutikimo) spręsti dėl turimų reikalavimų perleidimo kitam asmeniui; ši kreditoriaus teisė nėra absoliuti. Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 str.). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Įstatyme reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui, kurio buvimo vieta žinoma, momentas siejamas su dviem alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1, 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas perleistas be skolininko sutikimo; prievolės naujam kreditoriui atsiradimo momentas siejamas su pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kol skolininkui nepranešta apie reikalavimo perleidimą, jis savo kreditoriumi laiko pirminį kreditorių. Tačiau pranešimas skolininkui neturi įtakos pačios perleidimo sutarties galiojimui – perleidimo sutarties šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo momento. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas antrą kartą perleisti reikalavimo teisės negalėjo, nes jos neturėjo; apelianto argumentai pagrįsti netinkamu CK 6.101, 6.102 str. teisės normų aiškinimu ir atmetami.
Apeliantas nesutinka, kad teismas kaip vieną iš ieškinio atmetimo pagrindų nurodė tai, jog ieškinio pateikimo momentu pats UAB „Apsaugos sistemos“ dar nebuvo įgijęs reikalavimo teisės, nes VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ neturėjo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus. Apeliantas ginčija rangos sutarties 2.2.2 nuostatą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus atidėjimo iki Vilniaus miesto savivaldybė perves lėšas statybos darbų užsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta rangos sutarties sąlyga įgyvendina sutarties šalių laisvės principą ir CK 6.655 str. bei 6.987 str. nuostatoms neprieštarauja; teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal rangos sutarties sąlygas prievolės atsiskaityti už atliktus darbus terminas buvo apibrėžtas įvykiu; lėšos buvo pervestos 2010 m. ir nuo šio momento skolininkui atsirado prievolė atsiskaityti. Apelianto argumentai dėl rangos sutarties 2.2.2 punkto prieštaravimo įstatymo normoms atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.
Apelianto argumentai dėl procesinių normų pažeidimų atmetami.
Apeliantas nurodė, kad, tenkindamas trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir pripažindamas 2009-05-18 reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, teismas nenurodė teisės normos, kurios pagrindu pripažino sandorį negaliojančiu; šį pažeidimą apeliantas įvertino kaip esminį pažeidimą, absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto samprotavimais. Teismas aiškiai nurodė, kad CK 6.101 str. 1 d. norma neleidžia perleisti to paties reikalavimo kelis kartus, t. y. atsakovo ir apelianto sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo, pasirašyta tuo metu, kai atsakovas šios teisės jau neturėjo, prieštarauja CK 6.101 str. 1 d. nuostatoms, t. y. teismas netiesiogiai nurodė, kad atsakovo ir apelianto sandoris negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Antra, apelianto nurodytas trūkumas – materialinės teisės normos nenurodymas sprendimo motyvuose negali būti vertinamas kaip esminis proceso pažeidimas arba absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Kitas apelianto nurodytas esminis proceso pažeidimas – teismas, pažeisdamas CPK 163 str. 3 p. reikalavimus nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal bankrutuojančios UAB „Segrista“ ieškinį atsakovui UAB „Jaraks“ dėl 2008-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuginčijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2012-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2633-577/2011 bankrutuojančios UAB „Segrista“ ieškinys buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad ieškinys buvo pareikštas dėl perleidimo sandorio nuostolingumo ir prieštaravimo įmonės veiklos tikslams, t. y. pagrindu, nieko bendro neturinčiu su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir procesinių pagrindų stabdyti bylą pagal CPK 163 str. 3 p. nebuvo.
Apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.