Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, laikydamas rankoje peilį ir šaukdamas „tuoj tave iškraustysiu į aną pasaulį“, tris kartus peiliu smogė D. J. pusėn, tokiu būdu grasino nužudyti D. J. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, apie 8.00 val. ryte atvažiavo į savo įmonę (duomenys neskelbtini), į alaus barą (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjęs kokių prekių trūksta išvažiavo jų nusipirkti. Apie 10.00 val. sugrįžo, iškrovė prekes ir apie 11.00 val. išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Apie 11.30 val., kaip ir kiekvieną dieną, pietauti sugrįžo žmona. Apie 13.00 val., išbėgo į AB „Panevėžio vandentiekis“ teritoriją ruoštis maratonui. Išbėgant buvo sutikęs kaimyną. Į namus sugrįžo apie 13.30 val. Apie įvykį, dėl kurio jis kaltinamas, mano, kad tai jo sūnėno fantazijos. Sūnėnas policijai apie jį yra parašęs ne vieną pareiškimą. Liudytoja, kuri neva tai matė įvykį, yra akivaizdžiai nusistačiusi prieš jį, nes norėjo, kad jo alaus baras būtų uždarytas. Konfliktas su D. J. kilo dėl alaus baro, kurį D. žadėjo palikti jam, bet persigalvojo ir pardavė už 80 000 Lt. Šiuo metu dėl aludės vyksta teismai, nes jis į ją investavo 60 000 Lt savo pinigų. D. J. keršija įvairiais būdais, nes nori, kad jis greičiau išsikraustytų iš aludės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas paaiškino, kad neatsimena, ką jis veikė rugsėjo 11 d., nes buvo pasimetęs. Vėliau, pakalbėjęs su baro darbuotoja ir patikrinęs buhalterinės apskaitos dokumentus, prisiminė.

Iš įtariamojo R. J. 2013-11-05 apklausos protokolo matyti, kad jis nepamena, ką jis tiksliai veikė 2013-09-11. (b.l. 37)

Nukentėjusysis D. J., parodė, kad prieš 11 metų jų mama A. J. – testatorė, paliko visą turtą jam. Kadangi R. J. perleido savo žemę broliui B., dabar pyksta, nes nori padengti nuostolius jo sąskaita. Jau 4 metai prieš jį smurtaujama psichologiškai. Smurtauja R. dukra R., jo žentas A.. Visus turtinius ginčus R. J. pralaimėjo. Šiuo metu jis ginčija tik alaus baro, dėl kurio vyksta visas šis ginčas, pirkimo - pardavimo sutartį. R. naudojosi alaus baru pagal panaudos sutartį, kurią buvo pasirašęs su mama. Tačiau dirbdamas vogė vandenį, stabdė apskaitą, vėliau buvo įsilaužęs į ne jam priklausantį pastatą, specialiai atjungė elektrą, pjudė šunimi, engė ir šmeižė. Šiuo metu R. reikalauja 50 000 Lt, nors sandorio už parduotą alaus barą vertė 82 000 Lt, be to, pastoviai smurtauja tiek psichologiškai, tiek fiziškai bei kiekvieną dieną grasina susidoroti.

2013 m. rugsėjo 11 d. apie 12. 30 val., priėjęs prie aludės paklausė R., kada pastarasis ruošiasi grąžinti išvogtus pinigus, nes laidotuvių metu, kuomet jis buvo Rusijoje, iškraustė namus, paėmė daiktus bei klausė, kada ruošiasi apleisti jam nepriklausančius namus. R. turėdamas peilį vienoje rankoje ir kilpą kitoje, pasakė, - „tuojau aš tave iškraustysiu į aną pasaulį“ ir smūgiavo į jo pusę. Jis atšoko, bet vėl įsidrąsinęs priėjo ir vėl klausė, - „kada grąžinsi pinigus“. R. sakydamas, - „aš tau viską tuojau sugrąžinsiu“, smogė dar kartą. Buvo atsargus, todėl išvengė smūgio. Priėjęs trečią kartą, R. klausė, kada jis nustos smurtauti, kada apleis pastatą. R. įsiutęs atsakė, kad niekur neišeis. Supranta, kad R. iš apmaudo dėl aludės uždarymo ir kylančio keršto sunku valdytis, todėl jis pastoviai smurtauja. Dėl kasdieninio, vis gilėjančio, smurto bei matydamas, kad tai nesibaigs geruoju, apsisprendė kreiptis į policiją. Jam atrodo, kad pareiškimą parašė tą pačią dieną. Nežinojo, kad viską stebėjo A. B., kuri pati atėjo į jo kiemą ir paklausė, ar jis gyvas ir sveikas.

Iš akistatos protokolo matyti, kad įtariamasis R. J. ir nukentėjusysis D. J., akistatos metu kiekvienas patvirtino savo parodymus. (b.l. 45 - 46)

Liudytojas A. S. parodė, kad jis gyvena tame pačiame daugiabučiame name kaip ir R. J.. Dažnai mato Romualdą apie 12. 00 val. grįžtantį į namus pietauti. Jam 2013-09-11 yra įsimintina diena dėl įvykių Amerikoje. Būtent tą dieną, apie 11. 00 val. jis matė R. J. grįžinėjantį namo. Tuo metu jis sėdėjo prie lango ir kaip visada klausėsi radijo. Vėliau, apie 13.00 val., susitiko R. kieme. R. dėvėjo sportinę aprangą, ruošėsi treniruotei. Dar vėliau, tiksliai datos nepamena, R. jo paprašė teisme visa tai paliudyti.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos darbdavys. 2013-09-11 ji dirbo alaus bare barmene (duomenys neskelbtini). Apie 2013-09-11 jai niekas nieko nepasakojo, tačiau yra vedamas apskaitos žurnalas, kuriame žymima kokias prekes atveža ir t.t. Be to, tarp jų klientų yra paprotys sveikinti gimtadienių ar vardadienių proga. Rugsėjo 10 d. buvo K. vardadienis, o sekančią dieną vėl jie visi susirinko „pataisyti sveikatos“. Atsimena, kad R. sugrįžus iš bazės, jis K. paspaudė ranką, o tokia N. pasidžiaugė, kad R. atsivežė prekių. R. iškrovęs prekes išvažiavo apie 10.40 val. Tą pačią dieną sugrįžo į barą tik vakare. Jis pasiima pinigus ir padeda užrakinti barą. Apie šiuos įvykius prisiminė peržiūrėjusi sąskaitą faktūrą. Kas vyksta baro kieme ji nemato, nes bare nėra langų, išskyrus langą į gatvės pusę.

Iš tyrėjos Z. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant apklausti S. P. buvo skambinta į jos mobilųjį telefoną. Minėta pilietė paaiškino, kad apie 2013-09-11 grasinimus ji nieko nežino, todėl nebuvo apklausta. (b.l. 32)

Liudytoja Gražina A. J. parodė, kad savo vyrą gali apibudinti tik teigiamai. Jis statė barą, sudėjo visas šeimos lėšas, glostė kiekvieną plytelę, tačiau atvažiavo nukentėjusysis, kuris niekuo nesirūpino, tik močiutės pinigus leisdavo. Močiutei numirus nukentėjusysis atsisakė net į laidotuves nueiti. Visas į barą sudėtas lėšas dabar turi atiduoti D. J. nuo kurio užpuldinėjimų ir įžeidinėjimų yra gėda. D. J. niekur nedirba, net kiemo nepašluoja, tik skaito knygas ir prisifilosofuoja, vis rašo ir rašo pareiškimus, kokie esą jie blogi, neduoda jam gyventi. Konflikto priežastys tarp R. J. ir D. J. yra todėl, kad jis pasisavino jų barą, nors buvo parašęs susitarimą, kad jis niekada neturės jokių pretenzijų į baro patalpas.

Ji gali patvirtinti, kad kiekvieną dieną grįžta namo pietauti, nes dirba šalia namų. Su R. sutarę, kad 11.30 val. jis būna namie ir pagamina pietus. 11.55 val. ji eina atgal į darbą.

Liudytoja A. K. B. parodė, kad visi jos parodymai yra užfiksuoti, kad daugiau nieko nežino, sakė tiesą. Dienos, kada R. J. po kiemą vaikė D. neatsimena. Buvo po pietų. D. buvo prie vartelių, o R. išėjo iš aludės vienoje rankoje laikydamas laidą, o kitoje rankoje ilgą peilį su kriaunom. Ėjo jis prieš D., šoko ant D.. D. ėjo atgal. R. pasidarė iš laido kilpą ir su ta kilpa ėjo artyn D.. D. atšoko žingsnį atgal, o R. žingsnį į priekį prieš D.. Tada D. šoko didelį žingsnį atgal. R. jo nepasiekė, o pamatęs, kad jį stebi visa apylinkė, sugrįžo į aludę. Ji tuo metu sėdėjo prie lango ir viską matė, nes aludės kiemas yra prieš jos langus. Visas jų bėgiojimas po kiemą užtrūko apie 10 – 15 minučių. D. atbulas atšoka nuo R., o R. atstatytu į priekį peiliu dešinėje rankoje ir kilpa kairėje rankoje eina link jo. Po to, R. nuėjo į aludę, o D. į kambarį. Policijos ji nekvietė. Su D. ji visą laiką bendrauja. Bendravo ir po šio įvykio. Dar yra mačiusi, kaip vieną kartą R. puolė D. laikydamas dviračio kamerą. Vieną kartą matė D. sumuštą. Jis pasisakė, kad R. mušė lazda. D. ji gali apibūdinti kaip nepiktybišką. Ji labai sugyveno su D. mama P.. Net mama vieną kartą dejavo, kad R. vos jos nenudūrė negavęs pinigų. R. mamai nepadėdavo ir nesirūpino.

Ji iškentėjo šešias operacijas. Vienos operacijos metu matė šalia jos stovinčią „Mariją“. Dievas visą laiką stovi prie jos. Matė ligoninėje, kaip Dievas stovėjo ant aukšto gėlių kalno, aukštas, basas, nuleistomis rankomis. Narkozė tam įtakos neturėjo. Ji visą laiką taip mato. Dievą gal keturis kartus matė. Jis buvo atėjęs į namus. Ji gulėjo, kuomet prasivėrė lubos. Dievas jai pasakė, už ką jai reikia balsuoti.

Iš D. J. pareiškimo matyti, kad D. J. apie įvykį policijai pranešė 2013-09-12. (b.l. 3)

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad R. J. ieškinio reikalavimai pripažinti A. J. testamentą negaliojančiu, atmesti. (b.l. 16 – 25)

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad R. J. (duomenys neskelbtini) prekes įgijo 2013-09-11 10. 18 val. (b.l. 83 – 84)

Iš Panevėžio apskrities VPK pranešimo matyti, kad nuo 2009 m. D. J. į Panevėžio miesto policijos komisariatą dėl nesutarimų su R. J. kreipėsi 9 kartus. (b.l. 108)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, to taip pat neneigia kaltinamasis ir nukentėjusysis, jau nuo 2009 metų tarp jų tęsiasi tam tikri konfliktai dėl turto dalybų. Teismo nuomone, tokio pobūdžio bylose surinkti duomenys vertintini neatsiejant jų vienas nuo kito, o visumoje, be to, atsižvelgiant į duomenų gavimo savalaikiškumą ir jų patikimumą.

Byloje yra surinkti tiek kaltinamąjį R. J. kaltinantys, tiek jį teisinantys duomenys. Prie kaltinančių duomenų laikytini nukentėjusiojo ir liudytojos A. K. B. parodymai, prie teisinančių laikytini paties kaltinamojo paaiškinimai, kad įvykio laiku jo įvykio vietoje nebuvo, ir šiuos paaiškinimus patvirtinantys liudytojų A. S., S. P., G. A. J. parodymai, nukentėjusiojo pareiškimo duomenys, kiti, teismui pateikti ir ikiteisminio tyrimo metu surašyti procesinių dokumentų, duomenys.

Visų pirma vertintini paties nukentėjusiojo D. J. parodymai. Vertinant juos pripažintina, kad šie parodymai yra pakankamai nuoseklūs, tačiau pripažintinas ir faktas, kad tiek nukentėjusysis D. J., tiek kaltinamasis R. J., gali būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi dėl vis dar nesibaigiančių ginčų ir teisminių procesų dėl paveldėto turto dalybų. Tokiu būdu, atsietai vertinant šiuos D. J. parodymus nuo kitos bylos medžiagos, yra pagrindas laikyti juos kaip pakankamai subjektyvius. Šioje vietoje pažymėtina, nes teisme nuomone paminėtina aplinkybė yra svarbi vertinant duomenis, kad D. J. tik sekančią dieną po įvykio kreipėsi į policiją (b.l. 3). Tai suponuoja išvadą, kad į policiją jis galėjo kreiptis ne dėl to, kad išsakytus grasinimus būtų galėjęs suvokti kaip realius, o esant kitom paskatom, susijusiom su teismo procesais dėl turto dalybų. Dėl šių paminėtų aplinkybių yra ypač svarbu ar nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti, byloje esantys, duomenys.

Kaip jau minėta, prie kaltinančių duomenų prisikirtini pakankamai nuoseklūs liudytojos A. K. B. parodymai. Tačiau, bylos teisminis procesas parodė, kad ši liudytoja, kaip ir nukentėjusysis, yra priešiškuose santykiuose su kaltinamuoju. Tai patvirtina išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiaga, kurio metu liudytoja parodė aiškų priešiškumą kaltinamajam R. J. ir akivaizdų palankumą nukentėjusiajam D. J.. Be to, liudytoja yra garbaus amžiaus ir ligota, o išsakytos tam tikros frazės apie šventuosius, nors ir nežymiai, tačiau apskritai kelia abejones jos parodymų objektyvumu. Be to, ši liudytoja, kaip ji teigia, matydama grėsmingą ir pavojų keliančią situaciją, policijai apie įvykį nepranešė. Ji buvo apklausta jau praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, po to, kai jau buvo bendravusi su nukentėjusiuoju, nes pats nukentėjusysis apie šią liudytoją pranešė policijai, todėl teismo nuomone, jos parodymai negali būti laikomi neutraliais, objektyviais ir nešališkais.

Vertinant kaltinamąjį teisinančius duomenis, šie duomenys taip pat nelaikytini objektyviais ir nešališkais. Pažymėtina, kad visi šie liudytojai yra susiję tam tikrais (šeimyniniais, draugystės, tarnybiniais) santykiais su kaltinamuoju R. J.. Nors visi liudytojai ir tvirtina, kad kaltinamojo įvykio laiku, įvykio vietoje, nebuvo, vertinant laikotarpį nuo įvykio iki apklausos teisme, kylą abejonės, kaip pvz. liudytojas A. S. sugebėjo prisiminti, ką įvykio dieną pietų metu veikė kaltinamasis, kai tuo tarpu šis liudytojas pats neprisiminė kada, prieš ar po Naujųjų metų, R. J. buvo paprašytas ateiti į teismą ir paliudyti. Kitaip, nei šio liudytojo parodymai, vertintini liudytojos S. P. parodymai. Pateikiant tam tikrus (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus, ši liudytoja motyvuotai parodė, kad įvykio dieną atsimena bei patvirtino, kad kaltinamojo įvykio laiku, įmonės patalpose, nebuvo. Kaip parodė nukentėjusysis, po konflikto kaltinamasis nuėjo į alaus barą, o tai reiškia, kad tokiu atveju liudytoja turėjo matyti kaltinamąjį. Paminėtina, kad tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenys (b.l. 32) patvirtina, kad ši liudytoja apie grasinimus nieko nežinojo, todėl į apklausą pas tyrėją atvykti atsisakė. Vienok, šios liudytojos apklausos nebuvimas laikytinas ikiteisminio tyrimo trūkumu, nes liudytojai nebuvo pateikti savalaikiai klausimai, susiję su įvykiu, o ypač su kaltinamojo buvimu įvykio vietoje. Taigi nors ir nebūtų pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad liudytojos parodymai yra visiškai subjektyvūs, siekiantys padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam, vis tik negalima neatsižvelgti į tai, kad liudytoja susieta tarnybiniais santykiais su kaltinamuoju, ką patvirtina jos atvykimas į teismą kaltinamojo prašymu, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji atsisakė atvykti į apklausą. Vertinant liudytojos G. A. J. parodymus matyti, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, be to, priešiškai nusiteikusi prieš nukentėjusįjį, todėl jos parodymai taip pat vertintini kritiškai.

Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra patikimų, nei nekeliančių abejonių kaltinamąjį kaltinančių, nei jį teisinančių duomenų, o esantys duomenys vertinant nagrinėjamos veikos aplinkybes konflikto tarp šalių kontekste, laikytini abejotinais ir nepakankamais pagrįsti kaltei, todėl R. J. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

išteisinti R. J. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą R. J., panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.