Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-05-05Panevėžio apygardos teismas
  2. T-514-1083/2020Nutartis · 2020-05-11Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-634-1059/2022Nutartis · 2022-05-23Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
1A-116-768/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07708-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-768/2020Proceso Nr. 1-01-1-07708-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 15 dienų. Į bausmės laiką M. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. (2 paros), nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. (imtinai) ir nuo 2020 m. vasario 21 d. 22.20 val. iki 2020 m. vasario 22 d. 11.40 val. (1 para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. vasario 21 d. apie 21.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 22.02 val. jam buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas, 22.20 val. jam buvo nustatytas 1,76 ‰ girtumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės ir pagal BK 75 straipsnį atidėti bausmės vykdymą bei paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - dokumento paėmimo iš nuteistojo momento. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistajam skiriamos bausmės įvertino tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bet neatsižvelgė į veikos pavojingumą, į tai, kad veika nebuvo sukelta jokių žalingų pasekmių, į nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, todėl nepagrįstai neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo;

2.2. Apeliantas pažymi, kad yra jauno amžiaus, iki veikos padarymo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo metu vėl susirado darbą – dirba operatoriumi. Nors anksčiau yra teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikaltimą. Apelianto veiksmai nesukėlė jokių padarinių, jokia žala nebuvo padaryta, veikos pavojingumą mažina tai, kad nuteistajam nustatytas neblaivumas nežymiai viršija įstatyme nurodytą minimalią ribą, automobilį vairavo dienos metu, kai eismas neintensyvus;

2.3. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, neigiamai vertina savo veiksmus. Nuoširdžią atgaila rodo ir tai, kad nuteistasis prisipažįsta turintis sveikatos problemų – priklausomybę nuo alkoholio, supranta, kad turi gydytis, jau yra kreipęsis dėl gydymo;

2.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo socialinių ryšių – nors yra nevedęs, tačiau turi sužadėtinę, finansinių įsipareigojimų, jo tėtis yra neįgalus, jam reikalingas nuolatinės priežiūros poreikis. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, negalės susituokti, negalės gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nebus kam pasirūpinti nuteistojo neįgaliu tėvu;

2.5. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas specialiosios teisės atėmimą, neteisingai nurodė, jog šis terminas skaičiuojamas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos. Cituojamoje LAT nutartyje susidarė analogiška situacija, todėl akivaizdu, jog specialiosios teisės (vairuoti) atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė G. Vilkienė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo, tinkamai išspręstas ir baudžiamosios poveikio priemonės termino skaičiavimo klausimas. Be kita ko pažymėtina, jog nuteistasis iš viso teistas jau 5 kartus, jam vieną kartą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, visus kitus kartus – laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymą atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo anksčiau nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl laikytina, kad bausmės tikslai pasiekti nebuvo ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už nusikalstamą veiką skirti M. P. griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, siekiant, jog bausmę turėtų auklėjamąjį bei atgrasymo nuo naujų nusikaltimų darymo poveiki, yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo terminu, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

6. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą M. P., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 1 nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį: apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip nei apeliantas nurodo skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino M. P. asmenybę, t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo M. P. paskirtą bausmę laikyti neteisinga.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

Žemesnės instancijos teismas

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų laisvės atėmimo. Taigi, formaliai M. P. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nusikalstamas veikas nuteistasis M. P. pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis. M. P. praeityje teistas 5 kartus, taip pat 1 kartą užsienyje. Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2020 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 8 kartus – iš jų 1 kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taip pat matyti, kad praeityje nuteistajam 4 kartus jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo M. P. požiūrį į teismo bei kitų valstybės institucijų sprendimus ir jų vykdymą, o taip pat tai, kad anksčiau apeliantui paskirtos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jokio poveikio, jos savo tikslų nepasiekė, nes po jų paskyrimo nuteistasis M. P. vėl padarė naujus teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

10. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jis įsidarbino, nori vykdyti finansinius įsipareigojimus, turi rūpintis neįgaliu šeimos nariu, rodo norą taisytis, tačiau šiuos argumentus, teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai deklaratyvius, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios išvados nekeičia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi, nes, kaip matyti, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu atidėti bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. M. P. bausmės vykdymo atidėjimas, kaip jau minėta anksčiau, yra taikytas jau ne vieną kartą, tačiau nei vienas iš minėtų atvejų nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, todėl dar kartą taikyti tą patį nuteistajam visiškai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad M. P. paskirtoji 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti) atėmimą, nesivadovavo LAT formuojama praktika, jog toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę (dokumentų paėmimą) priėmimo dienos, kadangi tada nuteistajam realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

13. BK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo arba arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

14. M. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, buvo paskirta kartu su galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į BK 64 straipsnio 4 dalies, bet ir į BPK 357 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento. Dar kartą pažymėtina, kad BPK 357 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, šiuo atveju teise vairuoti kelių transporto priemones, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, pradedamas vykdyti būtent po to, kai nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, taip pat ir BK 64 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką būtent po laisvės atėmimo atlikimo. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyręs nuteistajam M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones kartu su laisvės atėmimo bausme, teisingai nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią, t. y., nuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos 4 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos ir tai visiškai atitinka BPK 357 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą.

15. Taip pat pirmos instancijos teismas paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. paskirtas kardomąsias priemones, jų tarpe ir kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą. Reiškia terminas nuo šios kardomosios priemonės paskyrimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti įskaitytas į baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams terminą. To pirmos instancijos teismas negalėjo padaryti, nes šis terminas, kuomet neįsiteisėjo nuosprendis ir bausmė nebuvo pradėta vykdyti, buvo neaiškus. Tačiau atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis, nuosprendžio vykdymo metu vadovaujantis BPK 361 straipsniu, turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl termino nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo iki bausmės vykdymo pradžios įskaitymo į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

16. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. paskyrė teisingą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonės termino klausimą išsprendė tinkamai, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė