- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-738-413/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03206-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- V. V., E. V., M. V., A. V.
- Ieškovas
- Kauno apygardos vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- notarei G
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V., E. V., M. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinį atsakovams V. V., E. V., M. V., A. V., tretiesiems asmenims notarei G. P., notarei A. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimų, dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi ieškiniu į Kauno rajono apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2010 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2881, kuriuo po 7/16 dalis 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1612-0004, kadastrinis Nr. 5230/0011:12, esančio Kauno raj. sav., Kačerginės mstl., priklausiusio V. V., paveldėjo įpėdiniai pagal testamentą E. V. ir V. V., o 1/8 dalį šio sklypo paveldėjo pagal įstatymą M. V.; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. 19KU-2708, kuria E. V., V. V. ir M. V. padovanojo 1 punkte nurodytą 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą A. V..
Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, ieškovas prašė laikinai, iki byla bus išnagrinėta teisme, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1612-0004, kadastrinis Nr. 5230/0011:12, esančiam Kačerginės mstl., Kauno raj.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b.l. 8-9) ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui – 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1612-0004, kadastrinis Nr. 5230/0011:12, esančiam Kačerginės mstl., Kauno raj., nuosavybės teise priklausančiam A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vijoklių g. 35, Kačerginės mstl., LT-53446, Kauno raj. Teismas nurodė, kad ieškovas padavė ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, todėl turi pagrindą prašyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus priemonių ieškovo reikalavimams užtikrinti, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, teismo sprendimo vykdymas, gali būti apsunkintas.
Šalies argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu (b.l. 14-15) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas į jų proseneliui V. V. priklausiusį žemės sklypą, kurį pastarasis paveldėjo iš savo tėvo V. V. pagal 1935 m. testamentą, o vėliau šį žemės sklypą paveldėjo vaikaičiai V. V., E. V. ir V. V. sūnaus Č. V. pergyvenusi sutuoktinė M. V., kurie padovanojo šį žemės sklypą A. V., pažeidžia žmogaus teises, o ypatingai nuosavybės teisę, garantuojamą Europos žmogaus teisių deklaracijos pirmuoju protokolu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu ir CK 4.100 straipsniu;
2) prokuroras piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikdamas nepagrįstą ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
3) prokuroras privalo pasirinkti tinkamiausią viešo intereso gynimo būdą, pavyzdžiui kelti drausminę ar baudžiamą bylą institucijos pareigūnams ir įpareigoti pastaruosius atlyginti žalą, padarytą viešam interesui (jeigu iš viso toks yra), žemės sklypą išpirkti iš teisėto savininko vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymu ir LR CK 4.100 straipsniu;
4) patenkinus prokuroro ieškinį, restitucija negalima, kadangi sukurtų institucijos atžvilgiu nebaudžiamumo ir savivaliavimo atmosferą visuomenėje. O tai nesuderinama su demokratine ir teisine visuomene, prieštarauja teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas (b.l. 19-21) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
1) atsakovų atskirojo skundo motyvai yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu ir pagrįstumu. Iš atskirojo skundo motyvų neaišku apie kokią instituciją, kurios pareigūnams reikėtų kelti drausmės ar baudžiamąsias bylas, kuri turėtų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimus ir inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kalbama.
2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei vyriausybės nutarimų keitimo inicijavimo funkcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nėra priskirta prokuratūrai ir tai nėra viešojo intereso gynimo priemonė;
Šalies argumentai
3) ieškiniu yra prašoma iš Lietuvos teisinės sistemos pašalinti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, tačiau nėra sprendžiami atitinkamų pareigūnų drausminės ar baudžiamosios atsakomybės klausimai;
4) atsakovai visiškai nepagrįstai analizuoja restitucijos taikymo galimybes teismui patenkinus ieškinį, kadangi Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškiniu net neprašoma taikyti restituciją.
5) Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, kadangi jau vykstant teisminiams ginčams Kauno apygardos teisme, ginčo žemės sklypas kelių sandorių pagrindu buvo perleistas kitiems asmenims, o tai akivaizdžiai byloja apie atsakovų tikslą apsunkinti žemės sklypo, priskiriamo valstybiniams miškams, gražinimą Lietuvos Respublikai.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Apeliantai atskirajame skunde nenurodo, kaip konkrečiai (neigiamai) paveikė ir/arba kokiu būdu apribojo jų teises laikinosios apsaugos priemonės - įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – taikymas. Pažymėtina, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė neįtakoja apeliantų Virginijaus, Ernesto bei M. V. teisių ir laikinai, iki bylos išnagrinėjo, apriboja atsakovo A. V. teisę perleisti ginčijamą turtą kitiems asmenis, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais dėl nuosavybės teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad dalis apeliantų atskirojo skundo argumentų tiesiogiai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (atskirojo skundo 2, 3, 4 argumentai) ir gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir jų tenkinimo. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimų nenagrinėja, o sprendžia, ar konkrečiu atveju yra pagrįstos prielaidos išvadai, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas priimant byloje sprendimą. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu yra ginčijama keletas sandorių, susijusių su dabartiniu metu atsakovui A. V. priklausančiu turtu. Ieškinys pareikštas prokurorui ginant viešąjį interesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo nurodytam objektui - 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1612-0004, kadastrinis Nr. 5230/0011:12, esančiam Kačerginės mstl., Kauno raj., kuris nuosavybės teise priklauso A. V., apeliantas turėtų galimybę šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl to yra pagrindas teigti, kad netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių minėto turto atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.