- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-341-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03206-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Atsakovas
- V. V., E. V., M. V., A. V.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 19-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-800/2012 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams V. V., E. V., M. V., A. V., trečiajam asmeniui Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei A. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 52/23459 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje ir tos pačios dienos Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-6402 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.) atkurtos nuosavybės teisės V. V. į žemę, nuosavybės teise valdytą Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje, grąžinant natūra 1,36 ha žemės ir 0,13 ha miško (duomenys neskelbtini). Prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą V. V. Kauno rajono valdybai pateikė 1991 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre V. V. vardu nuo 2007 m. liepos 31 d. įregistruota nuosavybės teisė į 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindu nurodytas Kauno apskrities viršininko 2008-05-28 d. sprendimas Nr. 52/23459 ir tos pačios dienos įsakymas Nr. 02-05-6402. 1993 m. gruodžio 21 d. V. V. mirė. Jo įpėdiniai yra V. V., E. V. ir M. V.. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Kauno apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus, kurie nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 52/23459 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-6402 dalis dėl 0,13 ha miško perleidimo nuosavybėn V. V. yra neteisėti. Dėl minėtųjų administracinių aktų panaikinimo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2010-10-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2878 pagrindu 1/8 dalį 0,13 ha miško priklaususio V. V., paveldėjo įstatyminė įpėdinė M. V., o 2010-10-05 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2881 pagrindu po 7/16 dalis paveldėjo įpėdiniai pagal testamentą – E. V. ir V. V.. Pastarieji asmenys 2010-12-01 dovanojimo sutartimi Nr. 19KU-2708 ginčo sklypą perleido A. V.. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu V. V. įgijo nuosavybės teises yra neteisėti, paveldėjimo teisės liudijimai bei dovanojimo sutartis yra neteisėti, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, yra niekiniai ir negaliojantys. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2010-10-05 paveldėjimo teises pagal testamentą liudijimą Nr. 2881, 2010-10-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2878 ir 2010-12-01 dovanojimo sutartį Nr. 19KU-2708.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančiu 2010-10-05 paveldėjimo teises pagal testamentą liudijimą Nr. 2881, kuriuo po 7/16 dalis 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. V., paveldėjo įpėdiniai pagal testamentą – E. V. ir V. V.; pripažinti negaliojančiu 2010-10-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2878, kuriuo 1/8 dalį 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. V., paveldėjo įpėdinė pagal įstatymą – M. V.; pripažinti negaliojančia 2010-12-01 dovanojimo sutartį Nr. 19KU-2708, kuria E. V., V. V. ir M. V. padovanojo 0,13 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. V.; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises V. V. įpėdiniams į 0,13 ha V. V. turėtą žemę. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 52/23459 dalį ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-6402 2 priedo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra nuosavybėn V. V. 0,13 ha miško (duomenys neskelbtini). Administracinis teismas nustatė, jog šis miško sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Iš dalies panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 52/23459 ir tos pačios dienos įsakymą Nr. 02-05-6402, turi būti panaikintos šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovai privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo. Palikimą priėmusių įpėdinių E. V. ir V. V. sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra reikšmingas, nes įpėdiniai turtą įgijo neatlygintinai, be to, restitucijos taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš LR Konstitucijos 47 straipsnio. Panaikinus administracinį aktą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta, dėl to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojama per tam tikrą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) Kauno rajono apylinkės teismas netyrė reikšmingų šiai bylai rašytinių įrodymų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2009-08-19 pažymos Nr. P0908-0049, 2010-03-31 pažymos Nr. P1003-20062, 2011-05-10 pažymos Nr. 25585, 2012-03-06 pažymos Nr. 31378. Visose šiose pažymose akivaizdi fakto klaida – (duomenys neskelbtini) miestelis nurodomas, kad yra miestas ir todėl yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. (duomenys neskelbtini) miestelis yra ne miestas, o miestelis, todėl pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 13 straipsnio nuostatas Valstybė neturi išimtinės teisės į (duomenys neskelbtini) miestelio miškus (išimtinė teisė galėtų būti tuo atveju, jeigu Kačerginė būtų miestas). Nuo to, ar ginčo sklypas turi miesto statusą, ar miestelio, priklauso valstybės išimtinė teisė į šį sklypą;
2) apeliantas yra ginčo sklypo sąžiningas įgijėjas, todėl prokuroro ieškinys atmestinas, o ginčo sklypas išpirktinas rinkos kaina, teisingai atlyginant iš teisėto savininko vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymu ir CK 4.100 straipsnio nuostatomis;
3) Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 -05-21 nutartyje esančios fakto klaidos, kad (duomenys neskelbtini) miestelis visose pažymose nurodomas, kad yra miesto miškas ir todėl priskirtas valstybinės reikšmės miškams, nevertino ir rėmėsi ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimais, kurie yra tik vykdomieji įstatymo dokumentai. Valstybė niekada nebuvo šio 0,13 ha ginčo sklypo savininkė, savininkas buvo V. V., šią žemę jis valdė ir jos neteko ne savo valia, taigi valstybės pareiga buvo atkurti nuosavybės teises į šią nuosavybę;
4) restitucija (paveldėjimo ir dovanojimo sandorių panaikinimas) nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, neteisinga sąžiningo įgijėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad: 1) CPK 182 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 52/23459 dalį ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-6402 2 priedo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra nuosavybėn V. V.. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi 2004 m. lapkričio 3 d.) numatė, jog valstybinės reikšmės miškai – tai yra ne tik miestų miškai, bet ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Administracinis teismas sprendime nurodė, kad į valstybinės reikšmės miško plotus pateko ir ginčo miškas. Administracinių teismų sprendimai yra įsiteisėję, juose konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais;
2) teismas teisingai konstatavo, kad nėra reikšmingas atsakovų sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes sandoriai buvo neatlygintiniai, be to, restitucijos taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš LR Konstitucijos 47 straipsnio. Apeliantas, teigdamas, kad ginčo žemės sklypas apskritai nepriskirtinas valstybinės reikšmės miškams, pats sau prieštaraudamas, visiškai neargumentuoja savo pozicijos, kodėl ginčo žemė turėtų būti paimta visuomenės poreikiams.
Atsakovai E. V., M. V. ir A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko V. V. apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 52/23459 (1 t., b. l. 19–20) ir 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 02-05-6402 (1 t., b.l. 21–24) atkūrė mirusio V. V. vardu nuosavybės teises į 1,49 ha žemės, suteikiant 0,13 ha miško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šių administracinių aktų pagrindu 0,13 ha miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 31 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. V. vardu (1 t., b. l. 7). V. V. mirė 1993 m. gruodžio 21 d. (1 t., b. l. 28). Pagal 2010 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 2878 ir Nr. 2881 (1 t., b. l. 50–53) V. V. ir E. V. paveldėjo lygiomis dalimis 7/8 dalis, o M. V. – 1/8 dalį minėto žemės sklypo. 2010 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartimi (1 t., b. l. 56–60) E. V., V. V. ir M. V. žemės sklypą padovanojo A. V.. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas A. V. vardu (1 t., b. l. 7).
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog (duomenys neskelbtini) miestelis yra ne miestas, o miestelis, todėl, apelianto manymu, valstybė neturi išimtinės teisės į (duomenys neskelbtini) miestelio miškus. Šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-250-414/2011, panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 52/23459 dalį ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-6402 Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.) 2 priedo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra nuosavybėn V. V. 0,13 ha miško (duomenys neskelbtini) m. k.v., (duomenys neskelbtini) mstl., Kauno r.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V., A. V., E. V. ir M. V. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad valstybinės reikšmės miškai – tai yra ne tik miestų miškai, bet ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į valstybinės reikšmės miško plotus pateko ir ginčo miškas – 0,13 ha. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėtoje administracinio teismo byloje apeliantas dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog administracinių teismų sprendimai yra įsiteisėję, juose konstatuota aplinkybė, kad į valstybinės reikšmės miško plotus pateko 0,13 ha ginčo miškas, laikytina prejudiciniu faktu, todėl atmestini apelianto argumentai dėl ginčo objekto nepriskirtinumo valstybinės reikšmės miškams.
Apeliantas teigė, kad yra ginčo sklypo sąžiningas įgijėjas, restitucija (paveldėjimo ir dovanojimo sandorių panaikinimas) nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Apelianto manymu, ginčo sklypas išpirktinas rinkos kaina, teisingai atlyginant iš teisėto savininko vadovaujantis CK 4.100 straipsnio nuostatomis. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai Lietuvos Respublikai priklauso išimtine nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, išaiškino, jog pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl, konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie miškai turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame 2012 m. spalio 10 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš LR Konstitucijos 47 straipsnio. Nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, bylą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.