Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

dalyvaujant ieškovui R. A.

atsakovo atstovui T. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo. Tretysis asmuo BUAB „Šilumnešis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas išieškojo iš valstybės naudai 11,58 Lt pašto išlaidas.

Teismas ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir teismas sutiko su atsakovo išdėstytais argumentais, t. y. šis ieškovo ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2008-05-27 d. tarp ieškovo R. A. ir trečiojo asmens UAB „Šilumnešis“ buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 84-28B-119a, o ne tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, todėl ieškovo ir ieškovo atstovo argumentai apie tai, kad minėtą sutartį su ieškovu pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. P., todėl ieškovo darbdavys yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ne UAB „Šilumnešis“, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, būdama trečiojo asmens UAB „Šilumnešis“ vieninteliu akcininku, ir pasirašė su ieškovu minėtą darbo sutartį, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė su ieškovu minėtą darbo sutartį, tik kaip akcininko atstovas. Be to, iš VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registrų išplėstinio išrašo turinio matyti, kad UAB „Šilumnešis“ šiuo metu turi likviduojamos bendrovės teisinį statusą ir vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Šilumnešis“ šiai dienai nėra likviduota, reorganizuota bei išregistruota, t. y. ši bendrovė yra veikiantis juridinis asmuo. Teismas ieškovo ir ieškovo atstovo argumentus apie tai, kad šiuo metu tretysis asmuo UAB „Šilumnešis“ neturi finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškinys ir yra reiškiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi šiuo atveju ieškovo darbdavio nemokumas, t. y. trečiojo asmens UAB „Šilumnešis“, nesudaro teisinio pagrindo laikyti ieškovo darbdaviu atsakovą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę. Teismas pažymėjo, kad teismas, 2010-01-19 d. teismo posėdžio metu, išaiškino ieškovui teisę šioje civilinėje byloje turėti kvalifikuotą teisinę pagalbą bei pasiūlė ieškovui tikslinti ieškinius reikalavimus, t. y. dėl UAB „Šilumnešis“ patraukimo atsakovu į šią civilinę bylą. 2010-01-25 d. ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame UAB „Šilumnešis“ procesinę padėtį nurodė kaip trečiojo asmens. 2010-03-30 d. – 2010-04-13 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovas R. A. , tiek jo atstovas advokatas J. Leikauskas raštu patvirtino, kad ieškovas ieškinio nebetikslins, t. y. UAB „Šilumnešis“ šioje civilinėje byloje nebus traukiamas atsakovu, todėl prašė šios civilinės bylos nagrinėjimą neatidėti bei nagrinėti ją iš esmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

1) prieš sudarant darbo sutartį buvo aptartos visos darbo sąlygos ir įvertinti visi faktoriai, susiję su UAB „Šilumnešis“ likvidavimu. Kadangi likviduojama bendrovė neturėjo ir šiuo metu neturi darbinio teisnumo ir veiksnumo, nustatyto DK 14 str., bendrovė negalėjo ir negali būti darbdaviu. Apelianto teigimu, šiuo atveju darbdaviu galėjo būti tik savininko (Vilniaus m. savivaldybės) paskirtas vadovas. Nurodo, jog administracijos direktoriui G. P. pasiūlius, buvo sutarta, kad likviduojama bendrovė bus tik darbo vieta, kur likvidatorius vykdys likvidavimo funkcijas, atlikdamas savo pareigas, o savivaldybė mokės darbo užmokestį iki bus likviduota bendrovė ir išregistruota iš Registrų centro sąrašų. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovas buvo įpareigotas bendrovę likviduoti iki 2008-10-01, o vėliau likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2008-12-31, neįvertino to, kad šie įsakymai yra tvarkomieji dokumentai. Likvidatorius su jais nebuvo supažindintas, todėl šie įsakymai neturi juridinės galios, prieštarauja darbo sutarčiai ir negalėjo keisti sutarties sąlygų 2 p. Teigia, 2008-05-27 darbo sutartyje nustatyta, kad sutarties terminas – iki bendrovės likvidavimo. Tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio, o konstatavo, kad bendrovės likvidavimo terminas buvo nustatytas iki 2008-12-31;

2) pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad bendrovės likvidavimo terminas baigėsi 2008-12-31, nenurodė, kad atsakovas neperspėjo ieškovo dėl darbo sutarties nutraukimo, neatleido ieškovo, o ir toliau skyrė jam užduotis ir kontroliavo jų vykdymą. Be to, atsakovas neperspėjo ieškovo, kad keisis darbo apmokėjimo sąlygos;

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 30-1510 „Dėl Administracijos direktoriaus 2008-05-27 įsakymo „Dėl UAB „Šilumnešis likvidatoriaus atšaukimo ir naujo skyrimo" papildymo" leido iš Miesto ūkio departamento programos „Būsto plėtra" mokėti R. A. darbo užmokestį bei apmokėti bendrovės archyvo sutvarkymą nepaneigia fakto, kad ieškovo darbdaviu buvo UAB „Šilumnešis" ir būtent šiai bendrovei kilo tiesioginė pareiga mokėti ieškovui už jo atliekamą darbą. Atsakovas pažymi, kad CK 6.50 straipsnis suteikia teisę prievolę įvykdyti ir trečiajam asmeniui. Šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė, būdama UAB „Šilumnešis" akcininke ir įvertindama sudėtingą šios bendrovės finansinę situaciją prisiėmė dalį jos likvidavimo išlaidų, todėl laikytina, kad darbo užmokesčio mokėjimas likvidatoriui iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų ir buvo prievolės už UAB „Šilumnešis" įvykdymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo įsipareigojusi mokėti ieškovui darbo užmokestį neterminuotai. Minėtame Administracijos direktoriaus įsakyme, kuriuo buvo įtvirtintas ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydis, buvo nustatyta, kad UAB „Šilumnešis" turi būti likviduotas iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl ir Administracijos direktoriaus leidimas Miesto ūkio departamentui apmokėti dalį šios bendrovės likvidavimo išlaidų, tame tarpe ir darbo užmokestį likvidatoriui, galiojo būtent iki nurodytos datos, o suėjus šiai datai, baigėsi ir minėto leidimo galiojimas.

Atsakovas šiuo metu yra visiškai sumokėjęs ieškovui darbo užmokestį už laikotarpį iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl yra visiškai įvykdęs minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą įsipareigojimą, tuo tarpu atsakovo įsipareigojimas mokėti ieškovui darbo užmokestį ir pasibaigus bendrovės likvidavimo terminui, nėra įtvirtintas jokiame akte. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pareigos mokėti R. A. kaip UAB „Šilumnešis" likvidatoriui (t.y. kito juridinio asmens darbuotojui) darbo užmokesčio už laikotarpį po 2008 m. gruodžio 31 d., o ieškovas, įrodęs, kad šios bendrovės likvidatoriaus pareigas ėjo ir po minėtos datos, darbo užmokesčio už šį darbą galėtų reikalauti tik iš savo tiesioginio darbdavio - UAB „Šilumnešis". Atsižvelgiant į tai, atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją kad ieškovas savo reikalavimą priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, reiškia netinkamam atsakovui.

Dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo nurodo, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovas savo reikalavimus keldina iš nebegaliojančios darbo sutarties. Darbo sutartis su ieškovu, kuria jis buvo priimtas dirbti UAB „Šilumnešis" likvidatoriumi, buvo terminuota, t.y. joje buvo nurodyta, kad R. A. į minėtas pareigas priimamas UAB „Šilumnešis" likvidavimo laikotarpiui. Atsakovas pažymi, kad šis laikotarpis buvo nustatytas Administracijos direktoriaus įsakymais. Taigi šiuo atveju galima daryti išvadą, kad darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta iki konkrečios datos, kurią turėjo būti likviduota UAB „Šilumnešis", t.y. 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nurodo, kad jokio sprendimo, kuriuo būtų pratęstas minėtos bendrovės likvidavimo terminas ar pratęsti jos likvidatoriaus R. A. įgaliojimai, nebuvo priimta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad paskutinė diena iki kurios turėjo būti likviduota UAB „Šilumnešis" ir iki kurios galiojo ieškovo pasirašyta darbo sutartis, buvo 2008 m. gruodžio 31 d., suėjus minėtam terminui, su ieškovu sudaryta darbo sutartis baigėsi ir šios sutarties pagrindu susiklostę darbo teisiniai santykiai nutrūko.

susijusių darbų, likvidatorius nustatytu laiku nepateikė savivaldybės skirtų lėšų panaudojimo ataskaitos bei neatliko dalies kitų bendrovės likvidavimui reikalingų veiksmų, dėl to UAB „Šilumnešis" nustatytu terminu likviduota nebuvo.

Teigia, kad po R. A. rašto, kuriuo jis informavo per nustatytą terminą nelikvidavęs bendrovės, gavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jokiu aktu neįpareigojo R. A. tęsti bendrovės likvidavimo procesą bei nepratęsė jo kaip likvidatoriaus įgaliojimų, o pats ieškovas jokių UAB „Šilumnešis" likvidavimo veiksmų neatlikinėjo, todėl bendrovė iki šiol yra nelikviduota. Taigi atsakovo nuomone, visi su UAB „Šilumnešis" likvidavimu susiję veiksmai R. A. buvo atlikti iki 2008 m. gruodžio 31 d., t.y. tol, kol jam buvo pavesta eiti minėtos bendrovės likvidatoriaus pareigas bei galiojo su juo sudaryta darbo sutartis, taigi ir teisę gauti Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė ieškovui yra apmokėjusi už darbą nuo 2008 m. gegužės 17 d., t.y. nuo ieškovo paskyrimo likvidatoriumi ir darbo sutarties pasirašymo, iki 2008 m. gruodžio 31 d., t.y. iki darbo sutarties galiojimo pabaigos. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už jo dirbtą laiką, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. laikytinas visiškai nepagrįstu, nes minėtu laikotarpiu ne tik ieškovas nebeėjo UAB „Šilumnešis" likvidatoriaus pareigų, bet ir nebegaliojo darbo sutartis, nustatanti darbo užmokesčio dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba, būdama vienintele UAB „Šilumnešis“ akcininke ir vadovaudamasi LR akcinių bendrovių įstatymu, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1326 nusprendė likviduoti UAB „Šilumnešis“ bei pavedė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui paskirti likvidatorių ir spręsti visus kitus su UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimu susijusius klausimus (b.l. 3). Šio sprendimo pagrindu Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1081 paskyrė ieškovą UAB ,,Šilumnešis“ likvidatoriumi (b.l. 4), tą pačią dieną su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr.84-28B-119a, nustatant jam 3600 Lt darbo užmokesčio dydį (b.l. 7). Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 41-388 R. A. buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 128 str. 1 d., nurodant jam išmokėti jo dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už neišnaudotas atostogas.

Esminis byloje kilęs ginčas yra dėl to, kas buvo ieškovo R. A. darbdavys- atsakovas Vilniaus m. savivaldybė ar tretysis asmuo Likviduojama UAB ,,Šilumnešis“ (šiuo metu jos statusas yra bankrutuojanti UAB). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 95 str.). Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (LR DK 16 str. 1 d.). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (LR DK 14 str. 2 d.). Taigi darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ bylos Nr. 3K-7-161/2009).

Vilniaus m. savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1-1326 dėl UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimo priėmė kaip šios bendrovės vienintelis akcininkas, t.y. kaip šio juridinio asmens dalyvis, turintis sprendžiamojo balso teisę (Civilinio kodekso 2.107 str.). Remiantis Civilinio kodekso 2.108 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 d., juridinių asmenų dalyviai, taip pat kiti asmenys, turintys teisę priimti sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, tokį sprendimą priėmę, privalo paskirti likvidatorių. Tai reiškia, jog likvidatoriaus skyrimo atveju teisinis santykis susiklosto tarp skiriamo likvidatoriaus ir sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmusio subjekto, šiuo atveju- juridinio asmens dalyvio (vienintelio akcininko), o ne tarp skiriamo likvidatoriaus ir likviduojamos įmonės. Atitinkamai, kai su juridinio asmens dalyvio (ar jo įgalioto asmens) paskirtu likvidatoriumi yra sudaroma darbo sutartis, šios sutarties šalimi yra likvidatorių paskyręs subjektas (šiuo atveju- Vilniaus m. savivaldybės taryba), kuris veikė per atstovą- organą (šiuo atveju- savivaldybės administracijos direktorių, kuriam ši funkcija buvo deleguota Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006-09-20 įsakymo 2-ojo punkto pagrindu). Aplinkybę, kad darbo teisniai santykiai buvo susiklostę tarp likvidatoriaus ir juridinio asmens dalyvio (Vilniaus m. savivaldybės tarybos), o ne likviduojamo juridinio asmens, patvirtina ir darbo sutarties vykdymo aplinkybės: darbo užmokestis iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovui buvo mokamas iš Miesto ūkio departamento lėšų (5 programos ,,Būsto plėtra“). Darbo sutartį dėl neišmokamo darbo užmokesčio, su ieškovu taip pat nutraukė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius. Remiantis išdėstytais motyvais ir bylos faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo darbdavys buvo Vilniaus m. savivaldybė. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo darbdaviu buvo UAB ,,Šilumnešis“, yra teisiškai nepagrįsta ir teismo argumentas, kuriuo remdamasis, jis atmetė ieškinį- kad Vilniaus m. savivaldybė yra netinkamas atsakovas- neteisingas.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Vilniaus m. savivaldybė neturėjo pareigos mokėti ieškovui darbo užmokesčio dėl tos priežasties, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 įsakyme Nr. 30-1510 (b.l. 5) UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimo terminas buvo pratęstas tik iki 2008-12-31, vėliau šis terminas tęsiamas nebuvo, todėl esą 2008-12-31 suėjo su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje, kuri buvo terminuota ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, terminas buvo apibrėžtas ne kalendorine data, o įvykiu- iki UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimo (sutartyje terminas apibrėžtas ,,UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimo laikui“). Dėl aplinkybės, kad 2008-12-31 UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimas nebuvo baigtas, ginčo taip pat nėra: įmonė ir iki šiol nėra likviduota; jai vykdoma bankroto procedūra jau teismo tvarka. Taigi, sutartyje apibrėžtas įvykis nebuvo įvykęs. Darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti tik 2009-05-08 ir visiškai kitu pagrindu- remiantis Darbo kodekso 128 str. 1 d., dėl to, kad darbdavys nemokėjo darbuotojui darbo užmokesčio daugiau negu du mėnesius. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių likvidavimas nebuvo baigtas iki 2008-12-31, taip pat atsakovo pretenzijos likvidatoriui dėl esą netinkamo pareigų vykdymo, nes, minėta, kad darbo sutartyje jos galiojimo terminas buvo apibrėžtas ne kalendorine data. Be to, darbdavys, laikydamas, jog yra susėjęs darbo sutartyje nustatytas terminuotos sutarties galiojimo terminas, privalėjo įforminti darbo santykių pasibaigimą šiuo pagrindu (suėjus terminui), tačiau tai padaryta nebuvo, todėl negali būti remiamasi darbo santykių pasibaigimu suėjus terminui, kaip pagrindu nemokėti darbo užmokesčio už laikotarpį iki ieškovo atleidimo iš darbo.

Pagal LR DK 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal LR DK 141 str. 2 d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, jog atleidimo dieną ieškovui liko neišmokėta 15300 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 8 d., 7200 Lt išeitinė išmoka (Darbo kodekso 140 str. 2 d.), 3085,74 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl šios sumos ieškovui iš atsakovo priteistinos.

Be to, pagal LR DK 141 str. 3 d. nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje nustačius, jog nutraukus su ieškovu darbo sutartį, buvo pažeista pareiga visiškai su juo atsiskaityti, ieškovas įgijo teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti jam 12514,39 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. (iki ieškinio padavimo teismui dienos).

Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų LR CPK taisyklių, atsižvelgdamas į LR CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (LR CPK 410 str.). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – aktyvus teismo vaidmuo darbo bylose (LR CPK 410 str. 2 d.). Šioje byloje aktualus LR CPK 417 str., kuriame numatyta teismo teisė viršyti darbuotojo pareikštus reikalavimus, t.y. jų patenkinti daugiau, negu buvo pareikšta. Kadangi teisinis reglamentavimas, darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju yra toks, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už visą uždelsimo laiką, t.y. iki sumų, kurias uždelsta sumokėti, išmokėjimo (teismo sprendimo įvykdymo), yra pagrindas svarstyti Civilinio proceso kodekso 417 str. normos taikymą šioje byloje.

Spręsdama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, pagal kurią laikomasi nuostatos, jog nustatant tokios išmokos už pavėlavimą atsiskaityti dydį, galima atsižvelgti ir į kriterijus, kurie teisingumo ir protingumo požiūriu (DK 2 str., 35 str.) gali leisti išvengti disproporcijų tarp abiejų darbo sutarties interesų ar pernelyg didelio neadekvatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-284/2009; 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-365/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą gana trumpai, sudarydamos darbo sutartį, šalys tarėsi dėl terminuotų (t.y. trumpalaikių) santykių, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko beveik aštuonis mėnesius; apeliacinės instancijos teismo posėdis dėl objektyvių priežasčių (susikaupus teisme atitinkamam kiekiui bylų, nagrinėtinų apeliacine tvarka) taip pat įvyko po devynių mėnesių nuo bylos gavimo šiame teisme. Taigi nurodyti teisės principai – proporcingumas, teisingumas, protingumas, sąžiningumas – suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų ribų viršyti nėra teisnių prielaidų, o vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki ieškinio padavimo dienos vertintinas kaip adekvati pažeidimui kompensacija, galinti atkurti ieškovo teisų pažeidimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą- tenkinant ieškininius reikalavimus ir priteisiant neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, jam iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės priteistinos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), kurios pagal pateiktą kvitą buvo 1000 Lt dydžio, taip pat iš Vilniaus m. savivaldybės į valstybės biudžetą priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą sudarė 8,50 Lt , o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo 11,58 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)): 15300Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 7200 Lt išeitinę išmoką, 3085,74 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 12514,39 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, 1000 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso priteisti 39 100,13 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius šimtą litų ir 13 centų).

Priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės į valstybės biudžetą 1143 Lt (tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 20,08 Lt (dvidešimt litų ir 8 centus) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.