- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-978-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24048-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- UAB „Garda group“
- Ieškovas
- R. Š., E. Š.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Garda group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovei UAB „Garda group“ dėl avanso grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovų R. Š. ir E. Š. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garda Group“ dėl sudarytos preliminarios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo. R. Š. ir E. Š. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „Garda Group“ 13050 Eur avansą, 502,55 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovų ir atsakovės raštu buvo sudaryta preliminari būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – preliminarioji sutartis). Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigojo: atsakovė pastatyti ir notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties, kurios sąlygos aptartos preliminarioje sutartyje, pagrindu parduoti ieškovams, o atsakovė įsipareigojo nupirkti preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. būsimą preliminaraus projektinio 64,72 kv. m. bendro ploto gyvenamosios paskirties patalpą su balkonu, 1 (pirmame) aukšte bei antžeminę automobilio stovėjimo vietą (projektinis Nr. 28). Preliminariosios sutarties 2.1 p. ir 2.2 p. nustatyta buto kaina yra 83000 Eur. Automobilio vietos fiksuota kaina 4000 Eur. Bendra parduodamo turto kaina sudaro 87000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovai 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovei bankiniu pavedimu sumokėjo avansą – 13050 Eur. Darbų atlikimo terminas atsakovės iniciatyva ir pranešimais ne kartą buvo pratęsiamas, o atsakovė, ieškovų teigimu, visą tą laiką naudojo ieškovų sumokėtus pinigus, t. y. avansą statybos darbų finansavimui, kol nesuėjus 2022 m. liepos 5 d. pranešime nustatytam darbų bei įsipareigojimų pratęsimo terminui – 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė pranešimą ieškovams dėl preliminarios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešime dėl preliminarios sutarties nutraukimo nurodyta, kad neprognozuojamai išaugus statybos darbų ir medžiagų bei įrenginių kainai, atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, negali pastatyti ir parduoti ieškovams turto už preliminarioje sutartyje nustatytą kainą, todėl, remiantis preliminarios sutarties 7.5 p. – preliminarią sutartį nutraukia. 2022 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieškovams pranešimą dėl avanso grąžinimo terminų, kuriame nurodė, jog ieškovams sumokėtą avansą grąžins dalimis, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. gegužės 1 d. kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis iki faktinio avanso grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki 2023 m. gegužės 1 d. 2022 m. spalio 30 d. atsakovė bankiniu pavedimu pervedė ieškovams 200 Eur kompensaciją už avanso dalimis grąžinimo vėlavimą. Pažymėjo, kad atsakovės siūlomas avanso grąžinimas dalimis bei kompensacinės palūkanos nėra tinkamas ieškovams, kadangi ieškovai sudarydami su atsakove preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį turėjo tikslą – sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigyti būstą. Atsakovei nesąžiningai nutraukus preliminariąją sutartį ieškovai turėjo ieškotis naujo būsto. Naujo būsto paiešką apsunkina aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai disponuoja ieškovų jai avansu sumokėtais pinigais, t. y. ieškovai negali panaudoti šių pinigų atlikti mokėjimams už kitą būstą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta Preliminari būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr.: (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutarties galiojimo metu pateikė 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. liepos 5 d. rašytinius pranešimus ieškovams, informuojančius apie statybos darbų atlikimo terminų pratęsimą. Vis tik atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė pranešimą ieškovams dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad neprognozuojamai išaugus statybos darbų ir medžiagų bei įrenginių kainai, atsakovė, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, negali pastatyti ir parduoti ieškovams turto už sutartyje nustatytą kainą, todėl, remiantis šalių pasirašytos sutarties 7.5 punkto pagrindu, sutartį nutraukė ieškovams nurodydama, kad sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. ir avansas ieškovams bus grąžintas iki 2022 m. spalio 31 d. Atsakovė mano, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste aktualu, jog atsakovė nutraukė preliminarias sutartis ne tik su ieškovais, bet dar dėl 34 butų ir atsakovė visiems buvusiems pirkėjams įsipareigojo grąžinti avansus. Atsakovė visiems buvusiems pirkėjams, įskaitant ir ieškovus, įsipareigojo grąžinti avansą dalimis ir tai nurodė savo 2022 m. spalio 28 d. rašte „Dėl avanso grąžinimo terminų“. Tuo pačiu atsakovė, siekdama kompensuoti nepatogumus ieškovams, nurodė, kad savanoriškai mokės fiksuoto dydžio 200 Eur kompensacines palūkanas, jas mokėdama kas mėnesį iki faktinio avanso grąžinimo dienos, tačiau su sąlyga, kad ieškovai sutinka su termino grąžinti avansą pratęsimu. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad avanso grąžinimo, kas sudaro esminę šios bylos reikalavimų dalį, ji neginčijo ir neginčija, o ieškovai patys su atsakove šiuo klausimu tinkamai nebendradarbiavo, todėl šios dalies atžvilgiu atsakovė nėra laikytina pralaimėjusia šalimi. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovų reikalavimu grąžinti avansą, iš kurio atimami 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėti 200 Eur ir sumokėti 502,55 Eur palūkanas, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, o atsižvelgdama į atsakovės finansinę situaciją, prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovams visą skolą iki 2023 m. gegužės 1 d.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-14 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė ieškovams iš atsakovės 13050 Eur avansą, 302,55 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13352,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1024,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas išdėstė iš atsakovės priteistos sumos – 14376,75 Eur ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų įvykdymą iki 2023 m. balandžio 20 d., nustatant, kad atsakovė priteistą sumą moka tokia tvarka – iki 2023 m. kovo 20 d. (imtinai) sumoka 7376,75 Eur sumą ir iki 2023 m. balandžio 20 d. (imtinai) sumoka likusią 7000 Eur sumą ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriams įvykdymo (visiško skolos sumokėjimo). Be to priteisė iš atsakovės valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, o bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti iki 2023 m. gegužės 1 d., tačiau yra bendrai negrąžinusi avansų 192 505 Eur sumoje, todėl teismas vertino, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, tačiau derinant abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo sprendimo vykdymą išdėstė iki 2023 m. balandžio 20 d., įpareigojant atsakovę priteistą 14376,75 Eur sumą mokėti tokia tvarka – iki 2023 m. kovo 20 d. (imtinai) sumokėti 7376,75 Eur sumą ir iki 2023 m. balandžio 20 d. ( imtinai) sumokėti likusią 7000 Eur sumą ir teismo priteistas 5 procentų metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriams įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 galutinį sprendimą panaikinti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iki 2023 m. gegužės 1 d., atmetant ieškovų reikalavimą iš atsakovės priteisti 1024,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašymą ir sutrumpino skolos grąžinimo terminus pagal atsiskaitymo su ieškovais tvarką, kas iš esmės lemia, jog teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus finansinius dokumentus ir prašymą dėl skolos išdėstymo iki 2023 m. gegužės 1 d. Teismas esminę reikšmę priteisdamas bylinėjimosi išlaidas priskyrė aplinkybei, jog ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės elgesys, taip visiškai nevertindamas, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti avansą dalimis ir tai nurodė savo 2022-10-28 rašte „Dėl avanso grąžinimo terminų“ ieškovams. Tuo pačiu atsakovė, siekdama kompensuoti nepatogumus ieškovams, nurodė, kad savanoriškai mokės fiksuoto dydžio 200,00 Eur kompensacines palūkanas, jas mokėdama kas mėnesį iki faktinio avanso grąžinimo dienos, tačiau su sąlyga, kad ieškovai sutinka su termino grąžinti avansą pratęsimu. Ieškovai, žinodami, kad atsakovė nori ir siekia grąžinti avansą, vis tiek kreipėsi į teismą, tokiu būdu neapdairiai ir neprotingai patirdami papildomų kaštų bylinėjimosi išlaidų forma, kurių buvo galima išvengti, todėl teismas, priteisdamas civilinėje byloje, kurioje nėra ginčo dėl skolos grąžinimo dydžio, bylinėjimosi išlaidas, pažeidė protingumo principus.
Atsiliepimas
7. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės pozicija, nes apeliantė nei teiktuose motyvuotuose prieštaravimuose, nei apeliaciniame skunde neįrodo, jog išdėsčius mokėjimus iki 2023-05-01 pagerėtų jos finansinė situaciją bei būtų garantuotas avanso grąžinimas. Priešingai, yra pateikiama informacija apie skolų gausą, nesuteikianti ieškovams jokių garantijų avanso atgavimui. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl mokėjimų, t. y. gindamas teisėtų preliminariosios sutarties šalių teises bei papildomai siekdamas visų proceso šalių teisių ir interesų balanso, išdėstė mokėjimus į dvi dalis. Teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini, kadangi ieškovams, esantiems silpnesnėmis preliminariosios sutarties šalimis, vertinant susiklosčiusioje situacijoje apeliantės veiksmus ir daugkartinius terminų nukėlimus, nebuvo sudarytos galimybės apginti savo pažeistas teises kitu būdu, kaip tik kreipiantis į teisininkus pagalbos bei patiriant bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 galutinio sprendimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-339-916/2015).
12. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pagrįstai priteisė ieškovams jų patirtas protingas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kuomet tenkino ieškinį byloje. Tai, kad atsakovė nepiktnaudžiavo procesu, buvo sąžininga, siekė bendradarbiauti, tarėsi su ieškovais dėl skolos grąžinimo, nereiškia, kad ieškovai, kreipęsi į teismą ir bylą laimėję, turėtų prisiimti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – tai iš esmės prieštarautų LR Civilinio proceso kodekso normoms. Kita vertus, atsakovei siekiant grąžinti ieškovų sumokėtą avansą dalimis geranoriškai, ieškovai neprivalo sutikti su atsakovės pasiūlymu, o, kaip nurodo ir ieškovai savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, priešingas interpretavimas reikštų ieškovų teisės į teisminę gynybą paneigimą. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pagal rekomendacijas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisė iš atsakovės, o su išdėstyta apeliantės pozicija sutikti nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo.
14. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovės nuomone, jog ieškovai, žinodami, kad ji nori ir siekia grąžinti avansą, vis tiek kreipėsi į teismą, tokiu būdu neapdairiai ir neprotingai patirdami papildomų kaštų bylinėjimosi išlaidų forma, kurių buvo galima išvengti. Kaip minėta, ieškovų teisė ginti savo teises teisme yra konstitucinė, be to, sutiktina su ieškovų pozicija, jog pateikiama informacija apie atsakovės skolų gausą nesuteikia ieškovams jokių garantijų dėl skolos atgavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai yra silpnesnė preliminariosios sutarties šalis, vartotojai, todėl teismas įvertino ir atsakovės daugkartinius sandorio terminų nukėlimus, kas iš esmės neleido ir iki šiol neleidžia ieškovams naudotis savo pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų kreipimąsi į teismą sąlygojo apeliantės elgesys, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas byloje yra išspręstas teisingai; apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas išdėstė iš atsakovės priteistos sumos – 14376,75 Eur ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų įvykdymą iki 2023 m. balandžio 20 d., nustatant, kad atsakovė priteistą sumą moka iki 2023 m. kovo 20 d. (imtinai) 7376,75 Eur ir iki 2023 m. balandžio 20 d. (imtinai) likusią 7000 Eur sumą ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas. Nors apeliantė nurodo su tokiu teismo sprendimu nesutinkanti ir prašo sprendimo vykdymą išdėstyti iki 2023 m. gegužės 1 d., apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
16. Visų pirma, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas turi būti grindžiamas šalių interesų derinimo taisykle, be to, yra reglamentuotas dispozityviai, kas reiškia, jog teismui suteikiama diskrecijos teisė kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Akivaizdu, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovavosi šalių interesų derinimo principu, ką ir nurodė savo galutiniame sprendime. Sutiktina su teismo motyvu, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, nes teismas turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas. Priešingu atveju, kyla grėsmė, jog bus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, pažeisti teisėti kreditorių interesai. Akcentuotina, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra aiškiai suformuluota taisyklė, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra pripažįstamas tik tuo atveju, jei byloje yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji galės atsiskaityti.
17. Visų antra, pažymėtina, kad nors atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti iki 2023 m. gegužės 1 d., tačiau savo prašymą formuluoja deklaratyviai, nenurodo, kokią esminę reikšmę atsiskaitymui su ieškovais turės 10 (dešimties) dienų skirtumas tarp teismo išdėstyto sprendimo termino ir atsakovės prašomo termino. Teismas, tinkamai naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, įvertinęs bendrai negrąžintų avansų sumą, pagrįstai nusprendė, kad byloje teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik derinant abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei sprendimo vykdymo išdėstymo principų, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.