Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Byla Nr. ATP-220-255/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-15Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
ATP-220-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-01332-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-220-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01332-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 48.8.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d., apie 16.00 val., jis (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Tuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nutarimu J. A. pripažino kaltu pagal ATPK 186 straipsnį ir paskyrė jam 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) Lt dydžio baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. A. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su jam paskirta nuobauda. Mano, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Šilutės policija jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nors jis šio pažeidimo nepadarė. J. A. nurodo, kad 2013 m. lapkričio 14 d. apie 18 val. kartu su savo broliu Č. A. atvyko į Pievų gatvę, Šilutės mieste. Jis sėdėjo šalia savo automobilio, kai privažiavo policija ir paklausė, kaip jis išgėręs važiuos su automobiliu, automobilio jis nevairavo, nes buvo atvažiavęs su broliu ir vairuotoju, tačiau policija jo neklausė ir surašė jam protokolą dėl vairavimo išgėrus. Po protokolo surašymo policija jį parvežė namo, o jo automobilį paliko Šilutėje. 2013 m. lapkričio 15 d. ryte apie 9 valandą vairuotojas parvežė jo automobilį į (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 15 d. apie 16 val., į jo namus atvyko policija su tralu ir iš kiemo paėmė jam priklausantį automobilį „Opel Corsa“ ir išsivežė. Policijos pareigūnai jam nepaaiškino, kodėl yra paimamas jo automobilis, o J. A. neleidžiant paimti šio automobilio, jis buvo laikomas, kol policijos pareigūnai pasisavino jam priklausantį automobilį ir jį išsivežė. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai nesurašė jokio dokumento apie automobilio paėmimą, o paliko tik tuščią lapą, todėl šis ir pamanė, kad tai yra ne policijos pareigūnai, o vagys, dėl to ir skambino pagalbos telefonu 112.

Apeliantas paaiškina, kad dėl to, kad jo automobilis yra priduotas į saugojimo aikštelę, ten už jo saugojimą kaupiasi mokesčiai, kuriuos prieš atsiimant automobilį jam reikės sumokėti, o jis neturi tam lėšų, taip jam jau yra neatidavę automobilio „Audi 100“, nes pareikalavo sumokėti 2500 Lt. Nurodo, kad dėl tokių neteisėtų policijos veiksmų jis yra skurdinamas, nors kiekvienam yra aišku, kad jis, būdamas I grupės invalidas, be kitų pagalbos išgyventi negali, o tai, kad kartais padaro pražangas vairuojant automobilį, kyla iš gyvenimo būtinybės, kasdienių sunkumų ir poreikių, nes privalo nuvykti nusipirkti duonos ir kitų maisto produktų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis negavo jokių protokolų dėl automobilio vairavimo išgėrus, nieko nepasirašinėjo. Mano, kad esant tokiam policijos pareigūnų piktnaudžiavimui, savo veiksmus grindžiant neteisingais dokumentais ir remiantis jiems patikimais nedorais liudytojais, jam, skurdžiam ir neįgaliam asmeniui, apsiginti yra nerealu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į J. A. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. Mikutavičius nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes J. A. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, yra įrodyta administracinės bylos medžiaga. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo 2014 m. sausio 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir J. A. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį už žinomai melagingą policijos iškvietimą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria jo kaltei dėl 2013 m. lapkričio 14 d. policijos pareigūnų užfiksuoto automobilio vairavimo išgėrus, kai J. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-3562060-13 pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, tačiau pažymėtina, kad 2014 m. sausio 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu J. A. buvo nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl J. A. skundo argumentų apie jo kaltę dėl transporto priemonės vairavimo išgėrus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. A. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. A. padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis nepadarė ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo, paneigia visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų.

ATPK 186 straipsnyje įtvirtina, jog žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinomai melagingas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą.

Nagrinėjamu atveju J. A. policijos iškvietimą grindė tuo, kad 2013 m. lapkričio 15 d., apie 16 val., manė, kad atvykę policijos pareigūnai iš tikrųjų yra vagys ir vagia jam priklausantį automobilį „Opel Corsa“. Savo kaltę J. A. iš esmės neigia motyvuodamas tuo, kad jo iškvietimas buvo pagrįstas. Tačiau nagrinėjamu atveju J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9 - 10), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto postinio G. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 4) Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 6) patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. J. A. policijos pareigūnus iškvietė melagingai.

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio G. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 16 d., apie 16 val., po to apie 16.05 val. paskambino J. A., kuris aiškino, kad pavogė jo automobilį „Opel Corsa“. Su J. A. buvo sunku susikalbėti, nes jo kalba, galimai dėl girtumo, buvo nerišli, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jo automobilį policijos pareigūnai 2013 m. lapkričio 15 d., 12.15 val. ištempė į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, padarius administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas yra ATPK 130² straipsnyje numatytas administracinės teisės pažeidimas, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kadangi J. A. 2013 m. lapkričio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-3562060-13 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo, todėl jo transporto priemonė ir buvo priverstinai nuvežta. Kaip matyti iš Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, J. A. priklausantis automobilis „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas 2013 m. lapkričio 15 d., 12 val. 50 min. (toks laikas nurodytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte), J. A. su šiuo nutarimu buvo supažindintas, dalyvavo priverstinai nuvežant jo transporto priemonę, akto nuorašą gavo. Tai patvirtina Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte esantys jo parašai. Iš to galima spręsti, kad J. A. buvo paaiškinta, kad jo transporto priemonė priverstinai nuvežama dėl jo 2013 m. lapkričio 14 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Iš šio Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto taip pat matyti, kad J. A. buvo išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka. Taigi manydamas, kad policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami jam priklausančią transporto priemonę, elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei jo teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus jis turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ATPK 271 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui, todėl J. A. galėjo pasinaudoti šia jam įstatymų suteikta teise. Kadangi J. A. apeliaciniu skundu neskundžia priverstinio transporto priemonės nuvežimo, teismas nepasisako dėl jo teisėtumo. Be to, J. A. priklausantis automobilis „Opel Corsa“ priverstinai buvo nuvežtas 2013 m. lapkričio 15 d., 12.50 val., tačiau apie neva jo vagystę J. A. policijai pranešė tik kitą dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantui teisės skambinti į policiją ir nurodyti žinomai melagingus duomenis apie esą pavogtą jo automobilį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, jog J. A. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus bei padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ATPK 186 straipsnį J. A. paskirta 450 Lt nuobauda taip pat tinkamai individualizuota (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai J. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

J. A. skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė