Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2S-354-544/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2S-354-544/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Suinteresuotas asmuo
L. Š.
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-354-544/2021

teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00736-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.4.8.; 3.3.2.5.; 3.4.5.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2059-488/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) prašymą suinteresuotam asmeniui L. Š. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo atstovo pagal įstatymą – motinos L. Š.

2. Nurodė, kad motinos elgesys kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai bei raidai. L. Š. ilgą laiką aktyviai vykdė mažametės I. Š. nesocializavimą, izoliavimą, nesuteikė vaikui galimybių mokytis, bendrauti su visuomene, mergaitė dažnai buvo paliekama namuose viena, be suaugusiųjų priežiūros. Iš L. Š. paaiškinimų akivaizdu, kad ji neigė ir neigia susidariusią situaciją, nesupranta savo elgesio pavojingumo ir pasekmių. Šiuo metu jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, skirtos kardomosios priemonės, viena iš jų – iki 2021 m. gegužės 10 d. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. Š., įpareigojant įtariamąją nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. Todėl darė išvadą, kad vaiko mama nevykdo savo, kaip tėvo/motinos, pareigos auginti, prižiūrėti, ugdyti, rūpintis vaiko sveikata ir jo gerove, dalyvauti vaiko gyvenime, dėl ko kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnametį vaiką I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos L. Š.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) gavo raštą, jog I. Š. nelanko pamokų. Raštuose nurodyta, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) lankė iki (duomenys neskelbtini), mama su dukra nerandamos, dėl mokyklos nelankymo mergaitė palikta kartoti kursą (duomenys neskelbtini) klasėje, mokyklos nelankymo priežastys ugdymo įstaigai nežinomos. Pareiškėja atliko suinteresuoto asmens ir jo dukters paiešką. Nepilnamečio vaiko motina L. Š. buvo rasta policijos pagalba, tačiau nesutiko pasakyti dukters buvimo vietos. Gavus pranešimą iš policijos apie galimą suinteresuoto asmens ir jo dukters buvimo vietą, buvo nuvykta nurodytu adresu, tačiau L. Š. į butą neįsileido nei policijos pareigūnų, nei pareiškėjos darbuotojų. Iškvietus gaisrininkų pajėgas, į butą patekta per balkoną. Nepilnametė rasta pasislėpusi su mama vonios patalpoje. Bute nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos nepilnametės gyvenimui, mokymuisi ir vystymuisi. Mergaitė buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendinta pas budinčią globėją. Suinteresuoto asmens L. Š. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje – piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Suinteresuotas asmuo L. Š. įtariama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis gniuždydama mažametę dukrą I. Š., nesuteikdama duomenų apie jos gyvenamą vietą, drausdama lankyti mokyklą ir mokytis, trukdydama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimo ir buities sąlygomis, dėl ko mažametė ilgą laiko tarpą buvo atskirta nuo socializacijos ir ugdymo proceso. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui L. Š. skirta kardomoji priemonė – iki 2021 m. gegužės 10 d. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios dukters I. Š., įpareigojant L. Š. nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu.

5. Teismas, įvertinęs bylai aktualų įstatyminį reguliavimą ir pareiškėjos veiksmų atitiktį įstatymams, byloje pateiktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, suinteresuoto asmens veiksmus ir neveikimą pareiškėjos darbuotojams siekiant suteikti suinteresuoto asmens šeimai pagalbą bei suinteresuoto asmens L. Š. elgesį pareiškėjai pranešus apie sprendimą paimti nepilnametę dukrą iš jos, sprendė, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjos prašomą teismo leidimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

7. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas nepagrįstai leido paimti dukrą iš šeimos, kadangi nebuvo nustatyta, kad nepilnametė buvo nesaugioje aplinkoje, nebuvo duomenų, kad ji dukros atžvilgiu vartojo smurtinio pobūdžio veiksmus, nepilnametės fiziniam ir psichiniam saugumui pavojus nebuvo kilęs. Sąlyginė netvarka namuose ar ginčas dėl ugdymo proceso, negali būti vertinama kaip grėsmė vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.

8. Mano, jog buvo galimybė vaikui užtikrinti saugią aplinką taikant laikinąją priežiūrą pas nepilnametės senelį, kuris pareiškėjai buvo pateikęs prašymą, kad turi galimybę ir sąlygas laikinai globoti anūkę. Visų šių aplinkybių nurodyti teismui ji neturėjo galimybių, nes apie teismo procesą jai nebuvo pranešta.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d., tačiau apeliantė neprašė atnaujinti praleisto nutarties apskundimo termino, todėl jos skundas neturėjo būti priimtas. L. Š. teismui deklaratyviai teigia, jog jai nebuvo žinoma apie teisminį procesą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jai apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, ji turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją aktualiais klausimais pirmosios instancijos teismui tiek raštu, tiek žodžiu. Būdama suinteresuotu asmeniu ir rūpindamasi nepilnametės interesais, ji turėjo galimybę aktyviai domėtis procesu ir jame dalyvauti jo eigoje, tačiau to nedarė sąmoningai ir tokiu būdu šiuo metu piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, tyčia vilkindama procesą.

11. Tvirtina, jog apeliantė deklaratyviai nurodo, kad paimant nepilnametę I. Š. iš šeimos buvo galimybė vaikui užtikrinti saugią aplinką taikant laikinąją priežiūrą pas nepilnametės senelį. Tokie L. Š. skundo argumentai rodo, jog ji iki šiol nesuvokia savo netinkamų ir žalingų veiksmų nepilnametės atžvilgiu pobūdžio, ką patvirtina ir aplinkybė, kad L. Š. jos atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime yra paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei įvertinti.

12. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. Š. nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu piktnaudžiavo motinos valdžia, naudojo psichinį smurtą, todėl skundo argumentai, jog jokia grėsmė vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Akivaizdu, kad L. Š., ilgą laiką izoliuodama nepilnametę nuo visuomenės, netenkindama jos kasdienių poreikių, sukėlė grėsmę jos psichiniam ir fiziniam saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskirasis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

16. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. vasario 27 d. tarnybinius paaiškinimus, 2021 m. vasario 10 d. šaukimą atvykti į skyrių, 2021 m. vasario 12 d. V. Š. paaiškinimą ir 2021 m. vasario 23 d. atsakymą jam, 2021 m. vasario 27 d. budinčios globotojos paaiškinimą, 2021 m. kovo 4 d. informaciją apie pradėtą paiešką, 2021 m. balandžio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti suinteresuoto asmens L. Š. dukros I. Š. paėmimo iš motinos pagal išduotą teismo leidimą klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime padarius dvi pertraukas suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su šiais bei kitais bylos nagrinėjimo metu priimtais įrodymais, taip pat buvo nustatytas terminas pasirengti bylai, pateikti paaiškinimus (atsiliepimus) ir apeliantė šia teise pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl naujų įrodymų pasisakys tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą (motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisinio reguliavimo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų, įskaitant ir nepakankamą fizinę ir socialinę brandą. Iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurias valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

20. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

22. VTAPĮ 36 straipsnio 2 dalyje, 36¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą, kurio metu yra priimami vienas iš trijų sprendimų: 1) nenustačius vaiko teisių pažeidimo ir pavojaus vaikui baigti nagrinėti pranešimą; 2) nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar 3) nustatyti vaiko apsaugos poreikį.

23. VTAPĮ numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, jeigu a) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos taikant vaiko laikinosios priežiūros priemones ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba b) vaiko laikinosios priežiūros priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, 1) gali paimti vaiką iš tėvų (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁵ straipsnio 1 dalis); 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą (VTAPĮ 36³ straipsnio 3 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 36⁷ straipsnio 7 dalis); 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).

24. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima dviem atvejais: 1) kai vaikas esamuoju momentu yra nesaugioje aplinkoje arba 2) kai atvejo vadybininkas, teikęs pagalbą šeimai, informuoja, kad tėvai nededa reikalingų pastangų savo elgesiui ir vaiko situacijai keisti, todėl jo palikimas toje aplinkoje kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pirmuoju atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje VTAPĮ redakcijoje vaiko paėmimas pirmuoju atveju yra netaikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁴ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

25. VTAPĮ 3 straipsnio 4 punkte viena iš smurto formų yra vaiko nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taigi vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

26. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 11 straipsnyje įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (11 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (11 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Skyrius, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš vaiko motinos, vadovavosi CK 3.254 straipsnio 3 punktu ir prašymą argumentavo tuo, kad vaiko mama nevykdo savo, kaip motinos, pareigos auginti, prižiūrėti, ugdyti, rūpintis vaiko sveikata ir jo gerove, dalyvauti vaiko gyvenime, dėl ko kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai bei raidai, nes vaiko motina L. Š. ilgą laiką aktyviai vykdė mažametės dukters I. Š. nesocializavimą, izoliavimą, nesuteikė jai galimybių mokytis, bendrauti su visuomene, dažnai vieną palikdavo namuose be suaugusiųjų priežiūros, neigia situacijos rimtumą, nesupranta savo elgesio pavojingumo ir pasekmių, jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, kuriame jai paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. Š., įpareigojant įtariamąją nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu.

28. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VTAPĮ 42 straipsniu, CK 3.254 straipsnio 3 punktu, įvertinęs pareiškėjos veiksmų atitiktį įstatymams, byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, suinteresuoto asmens L. Š. veiksmus ir neveikimą Skyriaus darbuotojams siekiant suteikti suinteresuoto asmens šeimai pagalbą, sprendė, kad yra pagrindas išduoti leidimą paimti vaiką iš motinos, nes: 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) rašto duomenys patvirtino, jog I. Š. nelanko (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dėl nežinomų priežasčių, dėl to mergaitė palikta kartoti kursą (duomenys neskelbtini) klasėje; pareiškėja atliko vaiko ir motinos paiešką, vaiko motina L. Š. buvo rasta policijos pagalba, tačiau nesutiko pasakyti dukters buvimo vietos, nuvykus į galimą jų buvimo vietą L. Š. į butą neįsileido nei policijos pareigūnų, nei pareiškėjos darbuotojų, todėl į butą patekta per balkoną; bute nepilnametis vaikas su motina rastos pasislėpusios vonioje, o bute nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos nepilnametės gyvenimui, mokymuisi ir vystymuisi, po ko nepilnametis vaikas buvo paimtas iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendintas pas budinčią globėją; suinteresuoto asmens L. Š. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 163 straipsnyje dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis ir ji įtariama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis gniuždydama mažametę dukrą I. Š., nesuteikė duomenų apie jos gyvenamą vietą, draudė lankyti mokyklą ir mokytis, trukdė Skyriaus darbuotojams bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimo ir buities sąlygomis, dėl ko mažametė ilgą laiko tarpą buvo atskirta nuo socializacijos ir ugdymo proceso; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui L. Š. skirta kardomoji priemonė – iki 2021 m. gegužės 10 d. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios dukters I. Š., įpareigojant L. Š. nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu. 29. Apeliantės teigimu, skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra neteisėta, nes teismas nepagrįstai leido paimti dukrą iš šeimos, kadangi nebuvo nustatyta, kad ji buvo nesaugioje aplinkoje, kad ji dukros atžvilgiu vartojo smurtinio pobūdžio veiksmus, kad vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui buvo kilęs pavojus, o sąlyginė netvarka namuose ar ginčas dėl ugdymo proceso negali būti vertinama kaip grėsmė vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai. Mano, jog buvo galimybė vaikui užtikrinti saugią aplinką taikant laikinąją priežiūrą pas nepilnametės senelį, kuris pareiškėjai buvo pateikęs prašymą, kad turi galimybę ir sąlygas laikinai globoti anūkę. Tvirtina, kad svarbių bylai aplinkybių nurodyti teismui neturėjo galimybių, nes apie teismo procesą jai nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais.

30. Apeliantė be pagrindo tvirtina, kad jai nebuvo pranešta apie teismo procesą, todėl nebuvo galimybės pirmosios instancijos teisme pateikti bylai svarbias aplinkybes.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam pateikiant teismui savo argumentus savo interesų gynybai užtikrinti. Todėl ir suinteresuotas asmuo L. Š., kaip vaiko atstovį pagal įstatymą, turėjo būti informuota apie vaiko paėmimą, o, Skyriui kreipusis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, ji turėjo būti informuota apie procesą. Apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis dėl to, kad jie galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, Skyriaus vertinimu, yra nesaugu likti jų globoje. Tačiau tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis ir neatsiima siunčiamų dokumentų, neįsileidžia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų ar kitų pareigūnų, reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, neatvyksta į teismo procesą, teismas turi teisę spręsti, kad tėvai sąmoningai siekia išvengti pareigos ginti vaiko interesus likti šeimoje vykdymo ir spręsti dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo negavus rašytinių tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą paaiškinimų ir (ar) jiems nedalyvaujant procese. Vaiko teisės turi būti ginamos operatyviai, todėl tėvų nesinaudojimas jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis būti įtrauktiems į procesus dėl vaiko neleidžia tuo pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnametė I. Š. iš nesaugios aplinkos buvo paimta dalyvaujant jos motinai, apeliantei L. Š. Todėl apeliantė apie pradėtą procedūrą žinojo nuo pat jos inicijavimo. Nepaneigta, kad apeliantė Skyriuje lankėsi 2021 m. vasario 10-12 dienomis ir buvo informuota apie kreipimąsi (ketinimą kreiptis) į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 12 d. Skyrius įteikė apeliantei šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti į Skyrių, iš kurio turinio aišku, jog Skyrius ketina kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę I. Š. iš įstatyminės atstovės, tačiau ji 2021 m. vasario 15 d. į Skyrių neatvyko. 2021 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad į tarnybinį telefoną paskambinusi L. Š. nurodė, jog 2021 m. vasario 15 d. į Skyrių susipažinti su prašymu teismui dėl leidimo paimti vaiką neatvyko, nes buvo išvykusi, domėjosi proceso eiga, nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie teismo posėdį. Taigi, apeliantė iki teismo proceso iš Skyriaus buvo gavusi pakankamą informaciją apie kreipimąsi į teismą, kad galėtų domėtis tolesnio proceso eiga ir teikti reikšmingus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė iš esmės nepaneigė, kad tokią informaciją iš Skyriaus gavo, tačiau tvirtino, jog ji negavo teismo šaukimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

33. Panevėžio apylinkės teismo rūmai 2021 m. vasario 17 d. nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. kovo 1 d. 11.00 val. išaiškino suinteresuotam asmeniui, kad ji turi teisę iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui atsiliepimą į prašymą (prieštaravimus), rašytinius įrodymus prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. 2021 m. vasario 17 d. suinteresuoto asmens L. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir minėtos teismo nutartis nuorašas. Bylos duomenys rodo, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami tuo adresu, kur ji tuomet gyveno, nes tokį adresą apeliantė pati nurodydavo savo dokumentuose (2021 m. vasario 22 d. jos raštas Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2021 m. gegužės 18 d. raštas teismui, 2021 m. gegužės 31 d. pareiškimas teismui dėl dokumentų gavimo ir kt.), taip pat posėdyje nurodė, kad butu minėtu adresu naudojasi pagal panaudos sutartį. Iš pašto atžymų ant siuntos matyti, kad procesinius dokumentus apeliantei buvo bandoma įteikti 2020 m. vasario 20 d., 23 d. ir, per siuntos saugojimo laiką apeliantei siuntos neatsiėmus, ji buvo grąžinta teismui. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą 2021 m. vasario 17 d. buvo paskelbta viešai specialiame internetiniame tinklapyje. Skyrius įvykdė savo pareigas ir ėmėsi priemonių, kad suinteresuotam asmeniui L. Š. 2021 m. vasario 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu būtų suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Todėl apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama jai paskirtos advokatės, kuri per EPP sistemą 2021 m. vasario 26 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Skyriaus prašymą, tačiau negalėjo išreikšti atstovaujamosios L. Š. pozicijos dėl Skyriaus prašymo, nes pastaroji į advokatės skambučius neatsiliepė ir šiai neperskambino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nurodė, kad iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nebuvo susisiekusi su jos interesus atstovauti paskirta advokate. Iš kitos pusės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė tvirtino, kad ji aktualiu laikotarpiu esant poreikiui konsultuodavosi su advokatu ir klausydavo jo patarimų.

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį teisinius argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, todėl sprendžia, kad jos akcentuojamas galimybės išdėstyti svarbias bylai aplinkybes ribojimas buvo nulemtas pačios apeliantės neveiklumo, o, įvertinus prioritetinį vaiko interesų į saugią aplinką užtikrinimą ir trumpus bylos išnagrinėjimo terminus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme apeliantei pačiai neišreiškus pozicijos nagrinėjamu klausimu, bet dalyvaujant byloje paskirtai advokatei, buvo neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

35. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodė, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą apskundimo terminą, todėl neturėjo būti priimtas. Su šiuo tvirtinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ji gali būti apskųsta per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos. Pagal bylos duomenis, nutarties kopija apeliantei L. Š. įteikta 2021 m. balandžio 06 d. Atskirasis skundas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2021 m. balandžio 13 d. nepraleidus nustatyto 7 dienų termino. Teismas jį priėmė 2021 m. balandžio 14 d., nors jis nebuvo tinkamai pasirašytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė L. Š. patvirtino, kad minėtas elektroninis paštas priklauso jai, kad tai tinkamas adresas jai adresuotai korespondencijai siųsti, kad prie bylos pridėtas jos teismui siųstas skundas ir šį skundą teismo posėdyje pasirašė. Todėl minėtas trūkumas vertinamas formaliu, netrukdančiu iš esmės išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai leido paimti vaiką iš šeimos, nes nebuvo nustatyta nesaugi aplinka, nebuvo duomenų, kad ji dukros atžvilgiu vartojo smurtą bei kad nebuvo kilęs pavojus nepilnametės dukters fiziniam ir psichiniam saugumui.

37. Į bylą iš policijos įstaigos pateikta informacija ir teismų nutartys rodo, kad suinteresuoto asmens L. Š. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 163 straipsnyje. Ji įtariama tuo, kad nuo 2019 m. gruodžio 4 d. piktnaudžiavo motinos teisėmis psichiškai gniuždydama mažametę dukrą I. Š., nesuteikdama duomenų apie jos gyvenamą vietą, drausdama lankyti mokyklą ir mokytis, trukdydama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimo ir buities sąlygomis, dėl ko mažametė ilgą laiko tarpą buvo atskirta nuo socializacijos ir ugdymo proceso. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi įtariamajai L. Š. skirta kardomoji priemonė – nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. Š., įpareigojant įtariamąją nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi paskyrė įtariamajai L. Š. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., įpareigojant ją neišvykti iš Lietuvos Respublikos, būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. bei visu kardomosios priemonės taikymo laiku nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ar kt.), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusios I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad įtariamoji, nors ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir nevykdė jai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo dukters I. Š., tačiau įvertino tai, jog tas gali būti paaiškinama motinos ir dukters ryšiu ir nenoru atsiskirti, be to, įtariamoji nėra teista, byloje nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi smurtinio pobūdžio veiksmus dukters atžvilgiu, todėl sprendė, kad kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį – įtariamajai L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pakeitė kita kardomąja priemone – įpareigojimu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. birželio 12 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Š., nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis), nesiartinti prie I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu. Teismas konstatavo, kad, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo galimo neigiamo įtariamosios poveikio, atsižvelgus į tyrimo stadiją bei reikalingus atlikti tyrimo veiksmus, yra tikslinga apriboti įtariamosios bendravimą su dukra iki ikiteisminio tyrimo veiksmų su ja atlikimo. Po skundžiamosios nutarties priėmimo Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyrius 2021 m. gegužės 17 d. raštu informavo, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajai L. Š. yra įteikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 156 straipsnio 2 dalyje, padarymo nukentėjusiąja pripažinta įtariamosios L. Š. dukra I. Š., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo nukentėjusiuoju pripažintas įtariamosios L. Š. tėvas V. Š.

38. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas vertino įrodymų visumą ir nutarė leisti paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos ne vien dėl to, kad suinteresuoto asmens L. Š. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 163 straipsnį dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis ir nutarties 37 punkte nurodytos paskirtos kardomosios priemonės. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą apie tai, kad:

38.1. dar 2018 m. spalio 26 d. buvo pildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti rizikos veiksniai pagal kriterijus, numatytus Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtintame Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraše, dėl sistemingo nepilnametės pamokų nelankymo ugdymo įstaigoje (1.7 punktas), dėl motinos nebendradarbiavimo su specialistais (2.6 punktas), vaiko atstovo pagal įstatymą pareigų nevykdymo ( 2.9 punktas), dėl ko 2018 m. spalio 29 d. L. Š. buvo inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 2018 m. lapkričio 14 d. buvo užpildyta dar viena grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) su rizikos veiksniais dėl motinos pareigų pagal įstatymą pareigų nevykdymo (2.9 punktas), pavojų vaiko sveikatai keliančių gyvenimo sąlygų (4.2 punktas). Panevėžio socialinių paslaugų centras pateikė duomenis, kad vaiko motina L. Š. 2018 m. lapkričio 22 d. į atvejo vadybos posėdį neatvyko, 2018 m. gruodžio 4, 6, 11, 12 dienomis į namus socialines paslaugas teikiančių darbuotojų neįsileido, su specialistais nebendradarbiauja, į šeimą neįsileidžia, telefonu neatsiliepia (2018 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. kovo 18 d. buvo gauti Panevėžio (duomenys neskelbtini) pranešimai apie tai, kad I. Š. nereguliariai lankė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jos motina L. Š. su mokykla nebendradarbiavo, į mokyklą neatvykdavo net kviečiama registruotais laiškais, elektroniniu dienynu naudojasi, tačiau atsakydavo tik į kai kuriuos laiškus; Skyrius L. Š. 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo, kad, nepradėjus bendradarbiauti su ugdymo įstaiga, Panevėžio socialinių paslaugų centru, bus pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau L. Š. į jai siųstus perspėjimus nereagavo;

38.2. 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) raštai rodė, kad nepilnametė I. Š. dėl nežinomų priežasčių nelankė ugdymo įstaigos nuo (duomenys neskelbtini), dėl to palikta kartoti (duomenys neskelbtini) klasės kursą, telefonai, su kuriais ugdymo įstaiga susisiekdavo su motina L. Š. išjungti, siunčiamos žinutės elektroniniame dienyne neskaitomos, paskutinį kartą prie elektroninio dienyno buvo prisijungta 2020 m. rugpjūčio 26 d., gyvenamojoje vietoje mama su dukra nerandamos;

38.3. 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinių pranešimų duomenys patvirtino, kad Skyriaus darbuotojas lankėsi žinomu L. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į butą niekas neįsileido; 2020 m. rugsėjo 22 d. L. Š. tėvas V. Š. Skyriaus darbuotojams nurodė, kad nežino, kur yra jo dukra su anūke, nes jos nuolat keičia telefono numerius, dukra nebendradarbiauja su tarnybų specialistais, nes bijo, kad bus atimta jos dukra; Skyrius 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK su prašymu nustatyti L. Š. ir jos nepilnametės dukters I. Š. buvimo vietą, spręsti apie tikslingumą paskelbti minėtos pilietės paiešką, kadangi yra tikimybė, jog nepilnametei nėra sudaromos saugios gyvenimo sąlygos, gali būti iškilusi grėsmė jos sveikatai ir saugumui; nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios nepilnametės I. Š.;

38.4. 2021 m. vasario 6 d. Panevėžio PK pareigūnams sulaikius L. Š., ji atsisakė teikti informaciją apie dukrą, elgėsi neprognozuojamai ir neadekvačiai, atsisakė parodyti pareigūnams ir Skyriaus specialistams butą, kuriame gyvena su dukra (duomenys neskelbtini). L. Š. tėvas taip pat nenurodė anūkės buvimo vietos, nors pripažino su ja bendravęs iš anksto telefonu sutartoje vietoje ir davęs jai pinigų, pasirūpinti anūkės globa kategoriškai atsisakė. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje (piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis) padarymo, L. Š. buvo sulaikyta iki 48 val.;

38.5. 2021 m. vasario 7 d. buvo gauta informacija, kad nepilnametė I. Š. su mama L. Š. yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į butą Skyriaus darbuotojai nebuvo įleisti, o į butą buvo patekta per balkoną naudojantis gaisrinės tarnybos pagalba; nepilnametė rasta pasislėpusi su mama L. Š. vonios patalpoje, kuri buvo netvarkinga ir nešvari, o nepilnametė rasta basa, netinkama ir nešvaria apranga, nesipraususi, bute tvyrojo šlapimo tvaikas, butas rastas netvarkingas, primėtytas nešvarių rūbų, batų, virtuvėje rasta užsikišusi kriauklė, šaldytuvas nevalytas, netvarkingas, jame rasti tik kiaušiniai bei pustuštis grietinės indelis, lovoje rasta patalynė nešvari, miegamajame nebuvo šviesos; užfiksuota, kad L. Š. elgėsi neadekvačiai, blaškėsi, negalėjo sudėti dukrai reikalingų daiktų; gyvenamoje vietoje nepilnametis vaikas neturėjo savo erdvės, kur galėtų mokytis ir ilsėtis; nepilnametę priėmimo skyriuje apžiūrėjus gydytojui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), mitybos nepakankamumas, galimi širdies ūžesiai, per mažas kūno masės indeksas, ydinga laikysena, gydytojo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją, psichiatrą, kardiologo ir oftalmologo konsultacijai;

38.6. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, 2021 m. vasario 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti rizikos veiksniai, numatyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 30 punkte: pagal 30.1. punktą (vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos), nes įstatyminė atstovė L. Š. slėpė dukrą I. Š. (buvo paskelbta nepilnametės paieška), atsisakė nurodyti, kur ji yra ir teikti informaciją apie ją, dukros atžvilgiu naudojo smurtą (nepriežiūrą), nebendradarbiavo su mokyklos, bendruomene, nevykdė savo kaip įstatyminės atstovės pareigų bei neužtikrino vaiko parengimo mokyklai, jos dalyvavimo nuotolinėse pamokose, neužtikrino jos teisės į mokslą, dėl ko nepilnametė ugdymo įstaigoje palikta kartoti (duomenys neskelbtini) klasės kursą, neužtikrino bazinių sveikatos priežiūros paslaugų, nevedė dukros pas sveikatos priežiūros specialistus, paskutinį kartą pas šeimos gydytoją lankėsi 2019 m. balandžio 10 d., nors iš 2021 m. vasario 7 d. medicinos dokumento išrašo akivaizdu, kad poreikis nepilnametei lanktis pas medikus buvo, galimai neužtikrino pilnavertės vaiko mitybos (pagal VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašą 2021 m. vasario 7 d. buvo per mažas kūno masės indeksas), o tai gali sukelti realų pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei; pagal 30.4. punktą (vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai), nes I. Š. nuo (duomenys neskelbtini) nelankė ugdymo įstaigos, paskutinį kartą medicinos įstaigoje lankėsi 2019 m. balandžio 10 d., 2021 m. vasario 7 d. namuose mergaitė rasta nešvari, išsekusi, jos kūno masės indeksas per mažas, buitinės sąlygos namuose sudėtingos, būste netvarka, šaldytuve nėra užtektinai maisto, nepilnametė paliekama viena ilgą laiką, o šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad tai nepilnametei sukelia realų pavojų jos fiziniam ir psichiniam saugumui; pagal 30.5. punktą (vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę), nes 2021 m. vasario 7 d. Skyriaus specialistai nebuvo įleisti į butą (duomenys neskelbtini), iškvietus gaisrininkų pajėgas į butą patekta per balkoną, nepilnametė su mama rastos pasislėpusios vonioje, ant kurios grindų mėtėsi panaudoti higieniniai paketai, įvairūs daiktai, šiukšlės, kriauklė bei dušo kabina „apskretę“ nuo nešvarumų, kalkių, nepilnametė buvo be kojinių, apsirengusi trumpomis rankovėmis marškinėliais, kelnėmis, apranga nešvari, dėmėta, nuo mergaitės sklido prakaito kvapas, plaukai riebaluoti, pasivėlę, rasta netvarkinga santechnika, bute tvyro šlapimo tvaikas, virtuvėje užsikišusi kriauklė, šaldytuvo turinį sudarė tik kiaušiniai bei pustuštis grietinės indelis, šaldytuvas netvarkingas, nevalytas, sklido nemalonus kvapas, visame bute ant grindų mėtėsi įvairios šiukšlės, daiktai, lovoje numesti batai, apatinės kelnaitės, suplyšusios kojinės, patalynė dėmėta, nešvari, miegamajame nėra šviesos, drabužinėje rūbai sudėti pusiau į maišus, todėl nepilnametei nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, ji buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir pagal 2021 m. vasario 8 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktą laikinai apgyvendinta pas budintį globėją.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

40. Vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 30 punkte, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau taikytos įmanomos pagalbos šeimai priemonės nebuvo veiksmingos, suinteresuotas asmuo nepakeitė savo elgesio ir išliko realus pavojus vaiko fiziniam bei psichologiniam saugumui, taip pat suinteresuoto asmens atžvilgiu esant pritaikytoms kardomosioms priemonėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas Skyrius pagrįstai priėmė sprendimą paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą. Tėvai turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai yra priešingas teisei elgesys, kuris šiuo atveju sukelia itin skausmingus padarinius vaikui, nes vaikas dėl tėvų nebendradarbiavimo gali būti nepagrįstai atskiriamas nuo šeimos ir jam padaroma žala. Tais atvejais, kai vaiko tėvai, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, neatvykdami į tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus (VTAPĮ, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas, VTAPĮ aktualios redakcijos 36³ straipsnio 2 dalis). Kadangi suinteresuotas asmuo L. Š. ilgą laiką slėpė mažametę dukrą, nebendradarbiavo su Skyriaus darbuotojais, nepilnametė daugiau nei metus nelankė mokyklos, jai nebuvo užtikrintos tinkamos jos gyvenimo sąlygos, mergaitė socialiai apleista, jai daroma fizinė bei psichologinė žala, teisėjų kolegijos vertinimu, Skyriaus sprendimas netaikyti laikinosios priežiūros priemonių nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrįstas.

41. Pažymėtina, kad aplinka, iš kurios paimamas vaikas, paėmimo metu gali būti nepavojinga vaikui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji daro žalą vaikui dėl tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ir auklėjimo proceso organizavimo. Nutarties 38 punkte išdėstyti duomenys rodo, kad nepilnametė I. Š., būdama motinos valdžioje, patyrė ilgalaikę nesocializaciją, izoliavimą nuo bendraamžių ir kitų socialinių grupių, vaiko motina neužtikrino vaiko pasirengimo mokyklai, nesuteikė vaikui galimybių mokytis ir dalyvauti visapusiškame ugdymo procese, neigia susidariusią situaciją, vaiko nepriežiūros nelaiko smurto rūšimi, ir tai truko pakankamai ilgą laiką, dėl ko vaikas buvo paliktas kartoti mokymo kursą, suinteresuotas asmuo nevykdė savo kaip įstatyminės atstovės pareigų, nes neužtikrino vaikui tinkamų ir saugų gyvenimo sąlygų, pilnavertės mitybos, teisės į mokslą, bazinių sveikatos priežiūros paslaugų gavimo, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir yra smurtas prieš vaiką, ilgalaikėje perspektyvoje sukėlęs žalą vaikui, grėsmę jo saugumui ir sveikatai.

42. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad buvo galimybė dukrai užtikrinti saugią aplinką taikant laikinąją priežiūrą pas nepilnametės senelį, apeliantės tėvą V. Š. Bylos duomenys rodo, kad 2021 m. vasario 12 d. V. Š. Skyriui pateikė pareiškimą dėl bendravimo su anūke, kuriame nurodė, kad su anūke susitikdavo kas savaitę ir rečiau, kad anūkė į susitikimą ateidavo tvarkingai apsirengusi, geros nuotaikos, tačiau šiame paaiškinime jis nepareiškė noro ir (ar) sutikimo laikinai prižiūrėti anūkę. Skyrius apeliantės pateiktą informaciją ir V. Š. pareiškimą tyrė, vertino ir, teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. vasario 23 d. atsakyme V. Š. pagrįstai ir argumentai nurodė, kad prašymas bendrauti su anūke šiuo metu negali būti tenkintas, atsižvelgiant į netrukdomą ikiteisminį tyrimą, siekiant užtikrinti paskirtos kardomosios priemonės tikslus bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Faktą, kad minėtas Skyriaus sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, patvirtino ir vėliau nustatytos aplinkybės. 2021 m. vasario 27 d. po to, kai I. Š. pasišalino iš laikinosios globėjos namų, Skyriaus specialistams nuvykus pas L. Š. tėvą V. Š., duris galimai atidarė jo sutuoktinė, tačiau, pamačiusi specialistus, duris užtrenkė, o su V. Š. pabendrauti nepavyko. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyrius 2021 m. gegužės 17 d. raštu informavo, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajai L. Š. yra įteikti pranešimai apie įtarimą ne tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, kurioje nukentėjusiąja pripažinta I. Š., bet ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, dėl kurios nukentėjusiuoju pripažintas įtariamosios L. Š. tėvas V. Š. Esant tokioms aplinkybėms, laikina vaiko priežiūra pas senelį V. Š. aktualiu laikotarpiu negalima.

43. Po kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo buvo nustatytos naujos aplinkybės. 2021 m. vasario 27 d. budinti globotoja paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš jos namų 2021 m. vasario 27 d. naktį basa ir su pižama pabėgo globotinė I. Š. 2021 m. vasario 27 d. Skyriaus darbuotojai bandė susisiekti su suinteresuotu asmeniu telefonu, lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno L. Š. su dukra, taip pat adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į namus niekas neįleido, suinteresuoto asmens tėvas V. Š. su Skyrius atstovais taip pat nebendravo. 2021 m. kovo 4 d. informacija apie pradėtą paiešką Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo paskelbta įtariamosios L. Š. paieška, dėl kuriai paskirtos kardomosios priemonės – periodinės registracijos policijos įstaigoje pažeidimo bus kreipiamasi į Panevėžio apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės griežtinimo. 2021 m. balandžio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrauta su vaiku 2021 m. kovo 30 d. I. Š. paaiškino, kad ji savarankiškai nutarė pasišalinti iš budinčios globėjos namų ir nuėjo pas mamą. Nurodė, kad jau ilgą laiką nedalyvauja ugdymo procese, galimai jaučia baimę prisijungti prie mokymo. Situacijų, kur galimai būtų pažeistos jos teisės ar ji patirtų smurtą iš kitų asmenų, nebuvo.

Nustatyti rizikos bei atitinkamai apsaugos veiksniai: vaikas pabėgo iš namų ir (ar) bėga iš namų ne pirmą kartą; vaiko atstovai pagal įstatymą patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Todėl nustatytina būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika 2021 m. gegužės 10 d. raštu pateikė informaciją, kad I. Š. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) dėl sutrikusios adaptacijos, socialinių įgūdžių stokos, uždarumo, sunkumų mokykloje, stebėtas adaptacijos sutrikimas, remiantis anamnezės duomenimis, susiję su mergaitės gyvenime vykstančiomis stresinėmis situacijomis, jai sunku integruotis socialinėje aplinkoje, mokykloje, yra polinkis atsiriboti. Panevėžio socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. Š. nebendrauja ir nebendradarbiauja su atveju vadybininku ir socialiniu darbuotoju, neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į elektroniniu paštu siųstus kvietimus, nesijungia į atvejo vadybos posėdžius, nerandama gyvenamosios vietos adresu, todėl nėra galimybės teikti socialines paslaugas.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai atsižvelgė į virš nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog nepilnamečio vaiko motina L. Š. nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaiku, sudaryti vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų, dėl to neapsaugojo vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir pagrįstai pareiškėjui išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo elgesio ir požiūrio į vaiko auklėjimą praeityje kritiškai nevertina, nebendradarbiavo su Skyriaus ir kitais jai pagalbą galinčiais suteikti specialistais, dėl jai reikalingos teiktinos pagalbos apimties ir pobūdžio ketina nuspręsti pati, savaip ir ne vaiko naudai interpretuoja vaiko interesus. Tačiau, iš kitos pusės, vaiką paėmus iš šeimos apeliantei pagal sudarytą planą toliau bus teikiama pagalba ir ji turi galimybes keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.

45. Nepilnametės I. Š. nuomonė apie jos nuotaikas, savijautą, gyvenimą globoje ir anksčiau šeimoje buvo išklausyta 2021 m. gegužės 31 d. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams. Nagrinėjamu atveju nepilnametė I. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pati raštu išdėstė nuomonę su ja susijusiais klausimais. Ji nurodė, kad nenori kalbėti apie mokslus ir apie tai, kaip pas mamą gyveno anksčiau, tačiau paaiškino, kaip ji jaučiasi nuo (duomenys neskelbtini) gyvendama šeimynoje, į kurią, vaiko nuomone, ji buvo atvežta dėl to, kad nelankė mokyklos: pradėjo mokytis, draugauja su bendraamžėmis, su jomis pasikalba, gerai sutaria su auklėtojomis, su kuriomis gali pasiklabėti apie tai, kas jai rūpi, įgijo naujų įgūdžių (gaminti maistą, rūpintis gyvūnu), svajoja lankyti krepšinio, karate treniruotes, išmokti plaukti, važiuoti dviračiu. Kadangi nepilnametė savo nuomonę išdėstė praėjus beveik 4 mėnesiams po jos faktinio paėmimo, tikėtina, kad vaikui jau yra praėjęs stresas, o taikomos pagalbos priemonės pradėjo duoti rezultatus. Tačiau iš paaiškinimo turinio vis dar jaučiamas lojalumo konfliktas, nes vaikas neišreiškė aiškios nuomonės, su kuo ji toliau norėtų gyventi, ir vengia kalbėti apie gyvenimą pas motiną galimai nenorėdama jai pakenkti. Nors apeliantė siekė, kad nepilnametis vaikas būtų tiesiogiai apklaustas teisme, tačiau nei VTAPĮ, nei kiti tarptautiniai ar nacionaliniai aktai tokios pareigos nenumato, o vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir per atstovą. Šiuo atveju vaiko išklausymą tiesiogiai teisme riboja vaiko motinos L. Š. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir taikytų kardomųjų priemonių pobūdis bei apimtis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nepilnametė ir taip ne kartą apklausta ikiteisminiame tyrime, o 2021 m. gegužės 24 ir 28 d. buvo tiriama vaikų, nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos pagalbos centre (duomenys neskelbtini). Todėl daugkartinis vaiko apklausinėjimas institucijose, įskaitant ir teismą, apie iš esmės apie tuos pačius faktus, tam nesant būtinumo ir esant galimybei vaiko nuomonei su juo susijusiais klausimais būti išklausytai dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, ginantiems ir užtikrinantiems vaiko interesus, yra nebūtinas. Tai, kad paties vaiko raštu išdėstyta nuomonė ir pasisakymai galimai neatitinka suinteresuoto asmens lūkesčių, savaime nepatvirtina ir nesudaro pagrindo vertinti, kad vaiko paaiškinimo duomenys yra nepatikimi ar kad pareiškėjas neobjektyviai vertina vaiko interesus.

46. Bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys pateikė eilę įrodymų apie suinteresuoto asmens L. Š. sveikatos būklę, teismų nutartis dėl jai ikiteisminio tyrimo metu ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo Skyriaus kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminės atstovės nebuvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad ji negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku dėl ligos ar kitokios būklės, susijusios su sveikata. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė, jomis teismo sprendime nesirėmė. Todėl teisėjų kolegija šiuo apsektu plačiau nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės teisingam šioje byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

47. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas pagrindo paimti vaiką iš motinos, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, 3.254¹ straipsnio 1 dalyje, buvimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teisėjui kolegijai leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę I. Š. iš jos motinos L. Š., o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Esant šioms aplinkybėms apeliantų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas