Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. sausio 31 d. nutarimas ir K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. sausio 31 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį 4 500 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino, jog jo vadovaujamos įmonės vykdoma atliekų apdorojimo veikla būtų vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. 2013 m. gruodžio 9 d. atlikus planinį kompleksinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta, jog įmonė ties eksploatuojamu Kunigiškių smėlio ir žvyro karjeru, esančiu Liepojos pl. 2D, Palangoje, vykdo biologiškai suyrančių atliekų, t. y. lapų, apdorojimo (kompostavimo) veiklą neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo bei registracijos Atliekas tvarkančių įmonių registre minėtos atliekos apdorojimui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 d., 61 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 40 p., 44 p., 57.2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 2 p. reikalavimus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas. Taigi įstatymų leidėjas numatė galimybę realizuoti veiklos rezultatus, kurie naudingi visuomenei, netgi atliekant aplinkai kenksmingą veiklą, nors formaliai gali turėti ir pažeidimo elementų.

Skundžiamame teismo nutarime nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką, Europos Sąjungos teisę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje byloje Nr. N-62-1368-11 išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkte, Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte. Šių Taisyklių 2 priedo įvado 3 pastraipoje nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą pagal Taisyklių 5 punktą. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, minėtos direktyvos nuostatos, skirtos atliekų šalinimui arba apdorojimui reglamentuoti, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz. sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.).

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. sausio 15 d. direktyvos 2008/1/EB „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies c) punktas numato, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad kompetentingos institucijos garantuotų tokį įrenginių eksploatavimą, kad būtų vengiama atliekų susidarymo pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų (1); jei atliekos susidaro, kad jos būtų panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – šalinamos stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį mažinant.

Bylą nagrinėjęs teismas teisingai nurodė, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Joskauduose pradėjo veikti tik 2014 metais. Žaliųjų atliekų šalinimas regioniniame sąvartyne labai pabrango, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vienašališkai padidino rinkliavos dydžius, tai nebuvo numatyta Palangos miesto biudžete (UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos sprendimus ginčija teisme).

Nurodytos aplinkybės, apelianto K. S. teigimu, leidžia teigti, kad veiksmai, už kuriuos jis yra nubaustas, buvo sąlygojami ir būtinojo reikalingumo. ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas dėl būtinojo reikalingumo, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Nurodytų aplinkybių visetas, apelianto K. S. teigimu, leidžia teigti, kad inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-10-890/2014 – palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (14)-LT5-4.

Be to, teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog atliekas pažeidėjui tinkamai sutvarkyti trukdė tai, kad artimiausia aikštelė atliekoms, esanti Joskauduose, atidaryta tik šiais metais. Apeliantas pažymi, kad atliekas K. S. vadovaujama įmonė privalėjo perduoti tuo metu buvusiam atliekų tvarkytojui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į Klaipėdos regioninį sąvartyną, esantį Dumpių kaime. Todėl teiginys, kad atstumas iki sąvartyno trukdo tinkamai tvarkyti atliekas, yra nepagrįstas ir ši priežastis negali šalinti ar mažinti pažeidėjo atsakomybės.

Teismas skundžiamame nutarime klaidingai nurodė, kad K. S. anksčiau nėra baustas administracine tvarka – „byla dalyje dėl tokio paties pažeidimo buvo nutraukta“. K. S. sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus aplinkos apsaugos srityje: 2012 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl analogiško administracinio teisės pažeidimo (2012 m. balandžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-66-83/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-367-417/2012), 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje už pažeidimą, numatytą ATPK 86 straipsnyje, – nuotekų netinkamas tvarkymas (Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-13- 83/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-207-174/2013). Todėl Palangos miesto apylinkės teismas ne tik negalėjo taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet turėjo K. S. nustatyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – septintam skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje“. Ši aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme neįvertinta. Teismai, formuodami vienodas ATPK 30¹ straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavę, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau buvo baustas už panašius pažeidimus, tačiau jokių išvadų nepadarė, visiškai nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Departamentas mano, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 d., 61 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. Dl-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 40 p., 44 p., 57.2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr. Dl-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 2 p. ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Šioje byloje kyla ginčas dėl dviejų dalykų – ar K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, ir – ar jam paskirta nuobauda nėra per švelni.

Dėl reikalavimų atliekų tvarkymui

Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ties Kunigiškių smėlio ir žvyro karjeru Liepojos g. 2D, Palangoje, kompostavo biologiškai suyrančias atliekas – lapus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – patikrinimo aktas su fotolentelėmis (b. l. 8–14), išrašas apie atliekas tvarkančių įmonių registrą (b. l. 19–21), privalomas nurodymas (b. l. 27–28) ir kt.

Žaliosios atliekos (atliekos kodas 200201) – tai biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos. Kitaip tariant – tai medžių ir krūmų genėjimo atliekos, šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės. Žaliosios atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę, t. y. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas tokiai veiklai reikalingas.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnis apibrėžia, kada pasibaigia atliekos statusas, t. y. kada atlieka nustoja buvusi atlieka ir tampa medžiaga – produktu. Atliekos, kurios pagal 1 ir 2 dalis nustoja būti atliekomis, taip pat nustoja būti atliekomis siekiant naudojimo ir perdirbimo uždavinių, nustatytų Direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB, 002/96/EB, 2006/66/EB ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, kai patenkinami šiuose teisės aktuose nustatyti perdirbimo ar naudojimo reikalavimai.

Reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 d., 61 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. Dl-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 40 p., 44 p., 57.2 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 2 p., K. S. nesilaikė. Minėta, kad žaliosios atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę, kuriai įrengti ir reikalingas leidimas, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Todėl nepagrįsti K. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir Europos Sąjungos teisę.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. padarė ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. K. S. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidimo atsiradimo ir padarymo faktas yra sąlygotas ir nuo administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. nepriklausančių priežasčių, yra formalaus pobūdžio, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė K. S. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.

Byloje kyla švelnesnės, nei įstatymo numatyta, nuobaudos taikymo, nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 30¹ straipsnis inter alia numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas ne tik negalėjo taikyti K. S. ATPK 30¹ straipsnio ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet turėjo K. S. nustatyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kadangi jis analogišką pažeidimą įvykdo nebe pirmą kartą.

Su tokiais apeliacinio skundo motyvais galima iš dalies sutikti, tačiau teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, turi atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo sunkumą ir pavojingumą.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Byloje pateikti įrodymai (b. l. 44–46) patvirtina, kad vežant lapus į UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sąvartyną, komposto įgijimui žolynams ir gėlynams atnaujinti (už tai atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir pan. būtų išleistos didelės Palangos miesto biudžeto lėšos. Nurodydamas kompostuoti lapus šalia Palangos m., K. S. jokios asmeninės naudos nesiekė ir negavo, byloje nėra įrodymų, kad administracinį teisės pažeidimą K. S. būtų įvykdęs tyčia, pažeidimas nepriskiriamas prie pavojingų, paviršinių nuotekų taršos normatyvų viršijimas nėra didelis, duomenų, kad būtų padaryta žala aplinkai, nėra, todėl šios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ straipsnį, o pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui bei teisinga.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Ž. T. Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.