- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-4983-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04422-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
G. S. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti po 100 Lt (28,69 Eur) už kiekvieną praleistą įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo dieną. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 204-04-14 sprendimas, kuriuo jam buvo priteistas 250 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nėra vykdomas ir patirta neturtinė žala neatlyginta, nors tai turėjo būti padaryta per 3 mėnesius. Paaiškino, kad žala atlyginta tik 2014-11-07, t. y. sprendimas nevykdytas 207 paras.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad dėl sprendimo nevykdymo patyrė stresą. Laikė, kad jo atžvilgiu sprendimas nevykdytas taip ilgai dėl to, kad jis yra nuteistas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remdamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 1 ir 2 straipsniu, atsakovo atstovas tvirtino, kad G. S. dėl žalos atlyginimo bei priteistų piniginių lėšų pervedimo privalėjo kreiptis į Teisingumo ministeriją. Duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą ir apie pareiškėjo kreipimosi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl teismo sprendimo įvykdymo bei priteistų piniginių lėšų pervedimo atsakovo atstovas neturi. Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pažymėjo, kad G. S. reikalavimas atlyginti žalą bei prašoma priteisti suma nėra pagrįsti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Iš administracinėje byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-14 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2600-629/2014 matyti, kad pareiškėjui G. S. buvo priteista 250 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4–5). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir 2014-04-29 įsiteisėjo. 2014-05-15 raštu Nr. I-2600-629/2014 elektroninėmis ryšio priemonėmis atsakovo atstovui buvo išsiųstas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-14 sprendimas ir pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisingumo ministerijos 2015-03-12 raštu pareiškėjui pateiktas vietinio mokėjimo nurodymo nuorašas, iš kurio matyti, kad sprendimas įvykdytas 2014-11-07, 250 Lt pervesti į pareiškėjo sąskaitą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-14 sprendimo įteikimo fakto atsakovas neginčijo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutinkamai su Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, valdytoja. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teisingumo ministerija sprendimą turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 10 dalis nurodo, kad valdžios institucija, kuriai dėl padarytos žalos atlyginimo yra iškelta byla, apie bylos iškėlimo faktą nedelsdama raštu praneša Teisingumo ministerijai kartu pateikdama ieškinio (prašymo, skundo) kopiją.
Taigi, Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi pareigą pranešti Teisingumo ministerijai apie bylos iškėlimo faktą bei pateikti skundo kopiją. Sprendimo vykdymo procedūra nėra reglamentuota, tačiau atsižvelgiant į viešajame administravime taikomą nuostatą, kad subjektas turi persiųsti kitam asmeniui spręsti klausimus pagal kompetenciją, darytina išvada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi jį persiųsti vykdymui Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, kurios kompetencijai priskirta vykdyti teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, kai žala priteisiama iš Lietuvos valstybės. Atsakovo atstovas nenurodo, kada jis tokią pareigą įvykdė, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog teismo sprendimo optimalaus įvykdymo terminas buvo pažeistas nežymiai. Sprendimas įsiteisėjo 2014-04-29. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalis sprendimo įvykdymui numato 3 mėnesių terminą nuo sprendimo gavimo. Sprendimas įvykdytas 2014-11-07. Taigi, nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikimo, galimas pavėlavimas įvykdyti teismo sprendimą sudarytų tik apie 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priteista nedidelė suma, tai tokio praradimo patyrimas jokios pastebimos žalos asmeniui padaryti negali.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal pobūdį tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, tačiau viešasis administravimas nėra vykdomas vykdant teismo sprendimus, todėl neturtinės žalos atlyginimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį negalimas. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl šiuose santykiuose nėra teisinio pagrindo pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimui.
Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą, svarbią reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jam buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes). G. S. nenurodė, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, nemotyvavo jos dydžio bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar pareiškėjo galbūt patirta žala yra kokių nors neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pasekmė. 250 Lt neišmokėjimas tris mėnesius nėra aplinkybė, kuri darytų žalos atsiradimą akivaizdžiu. Taigi, darytina išvada, kad administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą negali būti tenkinimas. G. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas teisės aktuose, o pačios žalos atsiradimas nėįrodytas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.