- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- I-2600-629/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05273-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
G. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. iš Kybartų pataisos namų buvo atvežtas į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), kur 7 paras buvo laikomas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, bendras plotas kiekvienam pacientui yra tik 1,8 kv. m, be to, minėtoje kameroje taip pat yra dvi dviejų aukštų lovos, praustuvas su kriaukle, tualetas, nėra valgomojo stalo, spintelių daiktams susidėti. Dėl blogos ventiliacijos buvo jaučiama nuolatinė drėgmė, nuo lubų krito tinkas, o medinės grindys supuvusios. Pasak pareiškėjo, gyvendamas tokiomis nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žeminančiomis ir žiauriomis sąlygomis, jis patyrė daug nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, be to, pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas tapo dirglus ir nervingas, jautė baimę aplinkai. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė didelę moralinę žalą, t. y. patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime (b. l. 19–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas G. S. minėtomis aplinkybėmis LAVL buvo gydomas nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 14 (7,33 kv. m., 4 lovos).
Pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, be to, LAVL turi užtikrinti izoliacijos reikalavimus, todėl nustatyta ploto norma vienam asmeniui ir (arba) galėjo būti pažeista.
LAVL teigimu, ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka HN 47-1:2010 reikalavimus ir atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Palata taip pat atitinka visus reikalavimus, dėl unitazo ar klozeto uždengimo.
LAVL nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pabrėžė, jog prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL. LAVL veiklos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia gyvenamojo ploto trūkumu palatose bei netinkamu jų įrengimu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad minėta ploto norma taikytina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems asmenims.
Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas G. S. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje Nr. 14, kurios bendras plotas 7,33 kv. m, lovų skaičius palatoje – 4. Byloje nėra duomenų, kiek dar asmenų buvo laikoma su pareiškėju palatoje Nr. 14, tačiau LAVL neneigia, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu (dėl ploto normos vienam asmeniui) galėjo būti pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tinkamas plotas LAVL kameroje pareiškėjui nebuvo užtikrintas ir pareiškėjo teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., iš viso 7 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.
Be to, pareiškėjo pateikta Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 2 d. pažyma Nr. 13-15-(2.1)-2-5012 (b. l. 8–9) patvirtina, kad LAVL kameroje Nr. 14 nuo sienų ir lubų vietomis nubyrėję dažai, yra pelėsių požymių, nelygi grindų danga, nepritaikyta lengvam valymui ir dezinfekcijai, o tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimų. Be to, kameroje Nr. 14 nustatyta santykinė oro drėgmė (73 proc.) neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35–65 proc.). Taigi pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu taip pat buvo pažeista.
Teismo vertinimu, LAVL argumentai, kad ji negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LAVL administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (7 paros), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250 Lt, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.