Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 54,23 Eur turtinės žalos. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 14 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Pareiškėjui nežinant, savivaldybės administracijos darbuotoja R. A. Ž. priėmė nutarimą pripažinti pareiškėją kaltu dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo ir paskirti 31 Eur administracinę nuobaudą. Apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir nutarimo priėmimą pareiškėjas sužinojo tik iš banko gavęs informaciją, jog pareiškėjo sąskaitoje esančius 115 Eur areštavo antstolė. Pasak pareiškėjo, administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, apie administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo informuotas. Savivaldybės darbuotoja R. A. Ž., nutarime skirti administracinę nuobaudą įrašiusi pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo pareiškėjas niekada negyveno ir nebuvo registruotas, veikė savavališkai. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų savivaldybės darbuotojos veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 31 Eur, išieškoti savivaldybės naudai, 23 Eur mokestis antstolei už išieškojimą bei 0,23 Eur įkainis už VMP banko viduje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimu ir nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, priėmimu, kurie, pareiškėjo teigimu, yra neteisėti. Bendroji taisyklė yra ta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymu administraciniams teismams priskirta nagrinėti ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl turtinės žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus valstybės tarnautojų veiksmų surašant administracinio pažeidimo protokolą, priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą bei perduodant šį nutarimą vykdyti antstoliui, atlyginimo. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Tuo tarpu ginčus dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi aptariamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto tarnautojų neteisėtais veiksmais, atliktais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, padarytos žalos atlyginimo, todėl ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 12 d. nutartį Nr. T-68-2014, priimtą byloje V. B. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato; 2014 m. vasario 18 d. nutartį Nr. T-2-2014, priimtą byloje V. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys