Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 54,23 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. A11-2066/15(1.1.56-SM3) nepagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124⁵ straipsnio reikalavimus ir jam nepagrįstai paskirta 31 Eur bauda. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. Ž. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), priimdama šį nutarimą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Nepagrįstai pateikdama antstolei vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo, viršijo savo įgaliojimus, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savivaliavo. Pareiškėjas teigė, kad inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, automobilio nutarime nurodytu laiku ir vietoje nestatė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas jam nežinant. Teisė susipažinti su administracine byla, teisė apskųsti nebuvo suteikta. Pirmą kartą apie administracinę bylą sužinojo iš antstolės 2015 m. liepos 20 d. R. A. Ž. nutarime įrašiusi jo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), atliko savavališkus veiksmus. Šiuo adresu jis niekada negyveno ir negyvena, šio adreso niekada nedeklaravo. R. A. Ž. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikras ar tariamas teises. Šiais neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta 54,23 Eur turtinė žala (31 Eur išieškotas savivaldybei, 23 Eur antstolei už išieškojimą, 0,23 Eur banko mokestis).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 31–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui surašytas teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta remiantis protokolu ir surinkta medžiaga. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. A. Ž. pagrįstai ir teisėtai perdavė jį antstoliui priverstinai vykdyti, todėl turtinė žala pareiškėjui nepadaryta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 74–77) atmetė pareiškėjo G. A. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas yra keliamas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

Teismas pažymėjo, jog viešoji (savivaldybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas nustatė, kad reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, kai darbuotoja nepagrįstai pateikė antstolei vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo, viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėjas teigė, kad inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, automobilio nutarime nurodytu laiku ir vietoje nestatė; administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas jam nežinant; teisė susipažinti su administracine byla, ją apskųsti nebuvo suteikta; informacijos apie pradėtą administracinę bylos teiseną nežinojo, pirmą kartą apie administracinę bylą sužinojo iš antstolės 2015 m. liepos 20 d.

Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 14 d. G. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-2158/15 už tai, jog jis 2014 m. gruodžio 1 d. 15.22 val. Vilniuje, Šermukšnių g. 8, būdamas transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimų, nes automobilį „VW Polo“ pastatė mokamoje stovėjimo vietoje ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją žinutę. Šia veika G. A. padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Teismas vadovavosi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, 260¹, 260², 261, 257¹ straipsniais. Nustatė, kad pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Pažeidimas užfiksuotas transporto priemonės nuotraukose. Administracinio teisės pažeidimo faktą liudijo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas-kontrolierius R. S. (Tilto g. 14, Vilnius). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad pareiškėjas savo prašyme savivaldybei pats nurodė faktinės gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Kadangi oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos G. A. nenurodė, protokolas su administraciniu nurodymu registruota siunta su įteikimu 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-4226/15(1.1.50-SM5) pagrįstai ir teisėtai jam buvo išsiųstas faktinės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Protokole yra įrašyta informacija apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, jei asmuo nuo administracinio nurodymo atsisakytų arba jo neįvykdytų. Remdamasis Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemos duomenimis (pašto siuntos numeris RN018832809LT), teismas nustatė, kad korespondencija buvo pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui. 2015 m. sausio 17 d. registruotąją siuntą Nr. RN018832809LT, skirtą G. A., priėmė dėdė – I. L. 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo vyriausioji specialistė R. A. Ž. išnagrinėjo G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A11-2066/15(1.1.56-SM3) ir paskyrė jam baudą, turėdama duomenų, kad registruotoji pašto siunta yra įteikta taip, kaip to reikalauja įstatymas. G. A. bylos nagrinėjime nedalyvavo. Tą pačią dieną (2015 m. kovo 2 d.) lydraščiu Nr. A51-21950/15(1.1.56-SM3) G. A., adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje kopija (pašto siuntos numeris RN079433677LT), kuri grąžinta siuntėjui su prierašu „neatsiėmė pašte“. Atsakovas pagrįstai teigė, kad savo pareigą, nustatytą ATPK 288 straipsnio 2 dalyje, t. y. išsiųsti nutarimo nuorašą asmeniui per tris dienas, įvykdė tinkamai. Esant šioms aplinkybėms ir nesumokėjus paskirtos baudos bei neapskundus nutarimo nustatyta tvarka, per įstatyme nustatytą terminą kreiptasi dėl priverstinio baudos išieškojimo iš G. A.

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui surašytas teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta remiantis protokolu ir surinkta medžiaga, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. A. Ž. pagrįstai ir teisėtai perdavė jį antstoliui vykdyti priverstinai.

Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, atsakovo pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus pagal kompetenciją, nes, pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas nuodugniu tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Teismas, nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nenustatęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, taip pat nenustatęs bendro pobūdžio pareigų nevykdymo, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus pagal CK 6.271 straipsnį. Nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų, teismas konstatavo, jog reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 81–83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė konkrečiai ir aiškiai, su tiksliomis datomis, vietomis ir pavadinimais, pateikti visi reikalingi dokumentai padarytai žalai pagrįsti. Adresą: (duomenys neskelbtini), nurodė Socialinių išmokų skyriui, nes priešingu atveju nebūtų gavęs paramos. Su šio adreso savininku buvo laikinai sutaręs, kad galės gauti jam skirtus laiškus. Surašant protokolą, paminėtas adresas buvo paimtas iš senų dokumentų. R. A. Ž. šiuo adresu siuntė dokumentus, nors jis ten negyvena. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme aiškiai apibrėžta, kas yra oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta, jos sąvoka ir prasmė, deklaravimo taisyklės ir sąlygos. Valdžios institucijos turi vadovautis tik įstatymais, neperžengti jų ribų, nesavivaliauti. Pagal ATPK 257¹ straipsnį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. R. A. Ž. siuntė procesinius dokumentus svetimu adresu, neįsitikinusi, ar šis adresas yra oficialiai deklaruotas kaip jo gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją. Nors į teismą kreipėsi dėl naudojant svetimą adresą padarytos žalos atlyginimo, pats teismas sprendimą išsiuntė ne tuo adresu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90–92) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas taip ir neįvardijo, kokiu konkrečiu adresu jam privalėjo būti siunčiami dokumentai. Pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl yra įtrauktas į gyventojų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad adresą: (duomenys neskelbtini), jis yra pateikęs Socialinių išmokų skyriui. Šis pareiškėjo adresas nurodytas ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registre, bet ir pareiškėjo skunde kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3860-189/2016, kurioje jis siekia žalos atlyginimo dėl Socialinių išmokų skyriaus sprendimo neskirti socialinės pašalpos, bei savivaldybėje gaunamuose pareiškėjo prašymuose bei skunduose. Atsakovas pažymi, kad teismas priėmė motyvuotą, teisės aktais pagrįstą ir teisingą sprendimą. Neįrodyta nė viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti. Pareiškėjas ATPK nustatyta tvarka neskundė administracinės nuobaudos, tuo faktiškai pripažindamas, kad ji buvo paskirta pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nustatydamas, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas G. A. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą siejo su nepagrįstu ir neteisėtu jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį ir nutarimo skirti baudą pateikimu vykdyti antstoliui.

Viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Analizuojant pareiškėjo nurodytus argumentus, pirmiausia reikia pažymėti, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiama dėl savivaldybės civilinės atsakomybės. Tai, ar pareiškėjas padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, turi būti sprendžiama specialiojo teisės akto – ATPK – nustatyta tvarka, skundžiant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas jam nežinant, taip pat galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ATPK nustatyta tvarka. Nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Todėl nėra teisinio pagrindo savivaldybės veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn ir skiriant jam administracinę nuobaudą vertinti kaip neteisėtų civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

Aptariant pareiškėjo argumentus dėl nutarimo skirti baudą pateikimo vykdyti antstoliui, būtina atkreipti dėmesį į ATPK 304 straipsnio 3 dalį, pagal kurią nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 1 dalimi, baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. ATPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015 yra išaiškinęs, kad, ,,Siekiant konstatuoti nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo (priverstinio skolos išieškojimo) procedūros pradžią, būtina nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: pirma, nutarimas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo įteiktas asmeniui, kuriam paskirta bauda; antra, asmens skundas, jeigu jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nutarimą, buvo nepatenkintas; trečia, asmuo per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos arba nuo skundo nepatenkinimo dienos geruoju nesumokėjo nutarimu skirtos baudos“. Aktualiu atveju svarbi sąlyga pateikti nutarimą skirti baudą priverstiniam vykdymui yra šio nutarimo įteikimas pareiškėjui. Kaip nustatyta, pareiškėjui, adresu: (duomenys neskelbtini), išsiųsta registruota pašto siunta su nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje grąžinta siuntėjui su prierašu „neatsiėmė pašte“ (b. l. 44, 46). Daugiau veiksmų, siekiant įteikti nutarimą, nebuvo imtasi. Taigi nutarimas buvo perduotas antstoliui priverstinai vykdyti jo neįteikus pareiškėjui. Tai leidžia konstatuoti savivaldybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.271 str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Antstolės Irenos Beliačic vykdymo išlaidoms padengti skirta 23 Eur (b. l. 12, 22, 23). Ši suma laikytina pareiškėjo patirtais nuostoliais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisiamas 23 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo G. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 23 Eur (dvidešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.