Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „MediCA klinika“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „InMedica“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Nurodė, jog atsakovo pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą dėl žymenų klaidinamo panašumo, fonetinio bei semantinio panašumo bei teikiamų paslaugų tapatumo. Pažymėjo, jog dėl to klaidinama visuomenė ir paslaugų vartotojai, konkuruojama ieškovo paslaugų teikimo srityje. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 2.39, 2.42 str. nuostatomis, visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis.Atsakovas UAB „InMedica“ atsiliepime nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ savitarnos sistemoje atlikus juridinių asmenų pavadinimų su žodiniu elementu „medica“ paiešką, matyti, jog šiuo metu yra įregistruota daugiau nei dvidešimt juridinių asmenų, kurių pavadinime yra naudojamas šis žodis. Didžioji dalis šių įmonių, atsakovo teigimu, vykdo veiklą susijusią su medicina, medicinos prekių gaminimu, tiekimu bei paslaugomis. Medicininių prekių ir paslaugų rinkoje žodinio elemento „medica“ naudojimas juridinių asmenų pavadinimuose ir/ar jų prekių – ženkluose, skirtuose žymėti medicinos prekes ir/ar paslaugas, yra paplitęs, todėl juridinių asmenų pavadinimuose elementas „medica“ yra traktuojamas kaip bendrinis aprašomasis elementas įvairių medicinos paslaugų atžvilgiu. Pažymėjo, kad „medica“ žymuo vartotojui neatlieka jokios identifikacinės funkcijos, todėl šios kategorijos paslaugas žymintiems prekių ženklams, o šiuo konkrečiu atveju ir medicinos paslaugas teikiančių juridinių asmenų pavadinimams, nurodytas žymuo nėra laikomas konkurencine, stiprų skiriamąjį požymį turinčia priemone. Teigė, kad būtent ženklo „stiprumas“ ar „silpnumas: ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekės ženklą ribas. Akcentavo, kad medicinos paslaugų rinkoje formatas „medica“ yra populiarus formuojant medicinos srityje veikiančių įmonių pavadinimus bei registruojant prekės ženklus, skirtus medicinos prekėms bei paslaugoms, konstatuotina, jog ieškovas neturi jokių išimtinių teisių į šį žymenį.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas. Apeliantas nurodė, kad tik nedidele dalis įmonių, kurių pavadinime yra žymuo „medica“ vykdo veiklą susijusią su medicina. Šių duomenų nepakanka padaryti išvadai, jog žodis „medica“ plačiai naudojamas paslaugų atžvilgiu, tapo bendrinių ir prarado skiriamąjį požymį. Pažymėjo, jog matosi, kad Lietuvoje registruoti tik 3 ženklai, kurių sudėtyje yra elementas „medica”. Europos Sąjungos ženklų su tokiu elementu yra tik 4, tačiau iš vertimų neįmanoma suprasti kokios prekėms jie registruoti, todėl jie negali patvirtinti aplinkybės, jog šis pavadinimas siejamas su medicina. Teigė, kad net jei elementas „medica“ yra silpnas, gali būti nustatyta suklaidinimo tikimybė. Vertinant juridinių asmens pavadinimų panašumą taikytini tie patys panašumo vertinimo kriterijai bei nuostatos kaip ir lyginant prekių ženklus - žymenys turi būti palyginti atliekant bendrą jų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą. Ieškovo pavadinime dominuojantis elementas yra žodis „MediCA“, o žodis „klinika“, reiškiantis „gydymo įstaigą, kurioje dirbamas mokslinis bei mokomasis darbas“ neturi skiriamojo požymio ir nėra reikšmingas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sureikšmino šio elemento įtaka bendram suvokimo įspūdžiui, nors akivaizdu, kad žodžio „klinika“ nebuvimas atsakovo juridinio asmens pavadinime yra nepakankamas tam, kad pripažinti ženklus nepanašiais. Lyginamų ženklų dominuojančiuose elementuose sutampa šešios (6) raidės iš aštuonių (8), šie elementai yra tos pačios struktūros, o būtent vientisi žodžiai, ir balsės išsidėsčiusios ta pačia tvarka („e“, „i“, „a“). Akcentavo, jog iš dviejų elementų („In“ ir „Medica“) sudarytas atsakovo naudojamas žymuo „InMedica“ yra vizualiai panašus į ieškovo naudojamą žymenį „MediCA“, kuris sudarytas iš atsakovo ženkle esančio tapataus žodžio „Medica“, o atsakovo ženklo pradžioje esančio dvi raidės („In“) nedaro esminės įtakos vertinant vizualų ženklų panašumą, atsižvelgiant į tai, kad sutampa visos kitos likusios 6 raidės. Lyginami žymenys yra vizualiai klaidinančiai panašūs. Pažymėjo, kad kairinis kirtis abiem atvejais yra ant balsės „e“, ieškovo žymuo sudarytas iš 3 skiemenų, o atsakovo - 4, iš kurių 3 skiemenys („Me“, „di“, „ca“) yra tapatūs, o taip pat tapati ir jų kombinacija, todėl lyginami žymenys yra ir fonetiškai klaidinančiai panašus. Taip pat, atsakovo naudojamas žymuo „InMedica“ vizualiai išskaidytas į dvi dalis, o būtent „In“ ir „Medica“, o abiejuose lyginamuose žymenyse esanti dalis „Medica“ vartotojui asocijuosis su žodžiais „medicina“, „medikas“, todėl lyginami žymenys yra semantiškai klaidinančiai panašus. Lyginami žymenys pagal bendrą suvokimo įspūdį yra klaidinančiai panašūs. Apeliantas pažymėjo, kad panašioje situacijoje Protestų skyrius panašioje situacijoje konstatavo, jog ženklai yra vizualiai panašūs ir konceptualiai tapatūs. Daliai visuomenės, kuri suvokia protestuojamą ženklą kaip žodį „medica”, prieš kurį yra nesvarbus elementas “df”, žymenys yra taip pat fonetiškai tapatūs. Tuo tarpu daliai visuomenės, kuri suvokia šį elementą kaip stilizuotą raidžių „df“ pavaizdavimą, žymenys yra fonetiškai labai panašūs. Vartotojai gali galvoti, jog šios paslaugos kilusios iš tos pačios arba ekonomiškai susijusių įmonių. Todėl, net jei pastabumo lygis būtų aukštesnis kiek tai susiję su nagrinėjamomis paslaugomis, tai nebūtų pakankama, kad būtų išvengta tokio supainiojimo ir/ar asociacijos esamomis aplinkybėmis. Nurodė, kad pakanka galimybės supainioti tik dalį atitinkamos visuomenės, kad prekės ženklas nebūtų registruojamas. Todėl vertinant apklausos rezultatus nėra reikšminga tai, kad didesnė vartotojų dalis nurodė, jog pavadinimai neklaidina. Svarbiausia reikia įvertinti ar procentinis dydis tų vartotojų, kuriuos pavadinimai klaidina, yra pakankamas dalies visuomenės reprezentavimui. Apklausa buvo ne dėl žymenų panašumo, o dėl klaidinimo, kurį šis panašumas sukelia. Tai teisiškai reikšmingas skirtumas, nes ne kiekvienas panašumas gali sukelti klaidinimą. Apklausos rezultatai patvirtino, kad pavadinimų panašumas yra tokio laipsnio, kuris sukelia suklaidinimą. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas pagal teisinių paslaugų įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „AAA Law“) sąskaitą, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovę atstovaujančiam advokatui taip pat buvo atliktas mokėjimas už jo suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovas atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą. Taip pat, priteisti iš apelianto ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmoje instancijoje bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog žodinis elementas „Medica“ dažnai naudojamas medicinos prekių ir paslaugų rinkoje, juridinių asmenų pavadinimuose ir jų prekių ženkluose. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog tai bendrinis (aprašomasis) pavadinimas, naudojamas įvairių medicinos paslaugas teikiančių įmonių ir prekių ženklų pavadinimuose. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog išvertus iš lotynų kalbos žodis „Medica“ reiškia gydytoją (daiktavardis, moteriška giminė). Tuo tarpu Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (tiek Juridinių asmenų registro išrašas, tiek ir nacionalinių bei Bendrijos prekių ženklų registracijos bei internetinių svetainių kopijos apie trečiųjų asmenų, turinčių savo pavadinimuose žodį „Medica“, vykdomą veiklą) pagrindžia faktą, jog šis lotyniškas žodis dažniausiai naudojamas būtent su medicinos srityje teikiamomis paslaugomis. Tuo pačiu pabrėžtina, kad net jei vartotojai ir nežinotų tiksliosios žodžio „Medica" reikšmės arba neatpažintų šio žodžio lyginamuosiuose ginčo objektuose, tikėtina, jog jie asociatyviai susietų žodinį žymenį „Medica" su lietuvių kalbos žodžiais „medicina", „medikas". Atsakovas teigė, kad įprastoje ir nusistovėjusioje šio žodinio žymens naudojimo praktikoje žymuo „Medica“ žymi atitinkamų paslaugų ir (ar) prekių charakteristiką. Atsakovas pabrėžė, jog nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nebuvo teigiama, jog visos juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės, kurios savo pavadinimuose naudoja formatą „Medica", išimtinai veiklą vykdo tik medicinos paslaugų srityje. Be to, atsakovo kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos pateikti įrodymai patvirtino, jog „Google" sistemoje atliekant paiešką žodžiui „medica" yra pateikiama labai daug nuorodų, susijusių su žodžiu „medica" vartojimu, be kita ko ir eilė Lietuvoje veikiančių įmonių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog didžiausia pasaulyje medicinos paroda, vykstanti Diuseldorfo parodų centre, taip pat vadinasi būtent „MEDICA". Tam, jog žymenį „Medica“ būtų galima traktuoti kaip bendrinį sveikatos paslaugų / prekių atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nėra būtina įrodyti, jog absoliučiai visos įmonės, kurios savo pavadinimuose naudoja šį žymenį, teikia išimtinai su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas/ prekes. Žodis „Medica" kitų juridinių asmenų pavadinimuose ir / ar prekių ženkluose pradėtas naudoti gerokai anksčiau, pvz. E. N. įmonė „MEDICA" yra įregistruota 1991 m., UAB „Ars medica" - 1995 m., UAB „Terra medica" - 2001 m[1], nei registruotas ieškovo juridinio asmens pavadinimas. Konstatavo, kad apeliantas neturi jokių išimtinių teisių į žymenį „Medica“. Atkreipė dėmesį, jog laikantis apelianto pozicijos, galima pagrįstai teigti, kad pats apeliantas, siekdamas monopolizuoti žymenį „Medica“, pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Nurodė, kad lyginamieji juridinių asmenų pavadinimai yra papildomi tokiais žodiniais elementais kaip „klinika“ ir „In“, dėl kurių sukuriamas bendras juridinių asmenų pavadinimų įspūdis yra skirtingas, o tai lemia, jog žodinio elemento „Medica" pasikartojimas lyginamuosiuose pavadinimuose nesudaro pagrindo išvadai dėl visuomenės suklaidinimo galimybės. Pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai nekvestionuotinai patvirtina, jog medicinos prekių ir paslaugų rinkoje žodinio elemento „Medica" naudojimas juridinių asmenų pavadinimuose ir / ar jų prekių ženkluose, skirtuose žymėti medicinos prekes ir / ar paslaugas, yra naudojamas eilės Lietuvos ūkio subjektų, veikiančių medicinos paslaugų sektoriuje, veikloje. Nepaisant to, jog lyginamuosiuose pavadinimuose sutampa vienas skiriamojo požymio neturintis žodinis elementas, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota prekių ženklų bylose, pagal kurią dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečios bylos aplinkybėms. Žodinis elementas „Medica" medicinos prekių ir / ar paslaugų atžvilgiu traktuotinas kaip silpnas elementas, kadangi žodis „Medica" yra aprašomasis elementas, kuris charakterizuoja medicinos paslaugas, bei yra naudojamas eilės asmenų, inkorporuojant šį elementą tiek į juridinių asmenų pavadinimus, tiek ir atitinkamus prekių ženklus. Taigi, šio elemento suteikiama apsaugos apimtis yra siaura ir priklauso nuo kitų lyginamuosiuose pavadinimuose esančių elementų - „klinika“ ir „in“ - sukuriamo bendro įspūdžio. Kaip ir žodinis elementas „klinika", taip ir žodinis elementas „Medica" laikytinas aprašomuoju žodžiu medicinos paslaugų atžvilgiu. Abu šie elementai laikytini silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais. Nurodė, kad vienu atveju apeliantas teigia, jog žymuo „Medica", nors ir turintis silpną skiriamąjį požymį, yra dominuojantis ir daro lemiamą įtaką lyginamųjų pavadinimų klaidinamam panašumui, tačiau kitas aprašomasis žodinis elementas „klinika", be kita ko taip pat neturintis skiriamojo požymio, analizuojant lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų klaidinamą panašumą. Pažymėjo, kad simbolinį juridinio asmens pavadinimą sudaro iš viso du žodžiai „MediCa klinika", tuo tarpu atsakovo įmonės pavadinimą sudaro vienas žodis „InMedica". Be to, skaičiuojant paraidžiui - ieškovo juridinio asmens pavadinimą sudaro trylika raidžių, atsakovo - aštuonios raidės. Taip pat, ieškovo juridinio asmens pavadinime esantis žodis „MediCa" yra užrašytas nesilaikant nustatytų rašybos taisyklių, o žodžio paskutiniame skiemenyje naudojant didžiąją raide C, tokiu būdu sudarant vaizdą, kad žodis yra sudarytas iš dviejų žodžių trumpinių, iš kurių vienas prasideda „Medi", kitas „Ca". Atsakovo pavadinimas prasideda ieškovo pavadinimui visiškai nebūdingu priešdėliu „In" ir pagal užrašymo būdą galėtų būti laikomas sudarytu iš dviejų žodžių, iš kurių vienas prasideda „In", kitas „Medica", didžiają raidę „M" panaudojant pirmojoje žodžio dalyje - antrame skiemenyje iš keturių. Taigi, įvertinus lyginamų juridinių asmenų pavadinimų sandarą bei vizualinį jų bendrą vaizdą, akivaizdu, kad lyginamieji juridinių asmenų pavadinimų panašumo laipsnis yra žemas. Atsakovas nurodė, kad „MediCa klinika" ir „InMedica" panašumą semantine prasme, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog žymuo „InMedica" kaip toks savaime nėra įprastas darinys. Šis žodis yra dirbtinai sudarytas ir, nepaisant to, jog dėl pavadinimo dalies (Medica) vartotojai gali susieti šį pavadinimą su medicina, pavadinimas „InMedica" neturi jokios tiesioginės reikšmės. Tuo tarpu pilnas ieškovo pavadinimas, atsižvelgiant į pavadinimą sudarančius elementus, tiesiogiai bei vienareikšmiškai vartotojams, asocijuojasi su vieta, kur vykdoma medicinos veikla, teikiamos medicinos paslaugomis, t. y. Klinika, o įvertinus žodžio „MediCa" reikšmę lotynų kalboje, ieškovo pavadinimą reikėtų versti kaip „Gydytojos klinika". Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog apelianto nurodytuose Vidaus rinkos derinimo tarnybos sprendimuose lyginamųjų prekių ženklų klaidinamas panašumas buvo konstatuotas esant identiškoms prekėms ir (ar) paslaugoms, ko pasėkoje lyginamieji prekių ženklai negalėjo įgyvendinti pagrindinės savo funkcijos - atskirti vienų prekių ir (ar) paslaugų nuo kitų. Šiuo konkrečiu atveju be išimties vadovautis prekių ženklų teisėje galiojančiomis prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymo taisyklėmis nėra galima, vien jau dėl to, kad kaip buvo minėta, juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Nagrinėjamu atveju vertinant klaidinamą panašumą, svarbu įvertinti ne tik bendro elemento „Medica" naudojimą lyginamuosiuose pavadinimuose, tačiau privalu atsižvelgti ir į kitus nagrinėjamu atveju aktualius veiksnius, kurie galėtų daryti įtaką lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų klaidinamam panašumui. Atsakovas mano, kad tikėtina, jog vidutinis vartotojas pirmiausia ieškos informacijos, susijusios su atitinkamos įmonės adresu, joje veiklą vykdančiais gydytojais ir (ar) specialistais bei teikiamų paslaugų įkainiais, klaus rekomendacijų iš kitų vartotojų. Vien ta aplinkybė, jog įvertinus tam tikros bylos aspektus, 35,2 proc. riba buvo pakankama konstatuoti visuomenės suklaidinimo galimybę, dar nereiškia, jog ir šiuo nagrinėjamu atveju 38 proc. respondentų, nurodžiusių, jog pavadinimas UAB „InMedica" klaidina dėl panašumo į pavadinimą UAB „MediCa klinika", yra laikytinas pakankamu skaičiumi, reprezentuojančiu reikšmingą visuomenės dalį, siekiant atsakyti į klausimą dėl visuomenės suklaidinimo galimybės. Atsakovo nuomone, tyrimo dėl pavadinimo UAB „InMedica“ klaidinančio panašumo į pavadinimą UAB „MediCa klinika“ metu, vartotojams užduotas klausimas suponuoja vartotojams menamą atsakymą, todėl šis tyrimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusiškai atspindinčiu vartotojų nuomonė dėl lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų. Bendrojo teismo išnagrinėtos bylų faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi apeliantas, iš esmės skiriasi nu šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Atitinkamai Apeliantas neturėtų vadovautis cituojamų bylų išvadomis. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai (tarp advokatės ir Atsakovo 2015 m. spalio 1 d. sudarytos atstovavimo sutarties kopija) pagrindžia tarp atsakovo bei advokatės esančius atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese teisinius santykius. Taip pat kartu su pirmos instancijos teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai yra pateiktos advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų kopijos, iš kurių matyti, jog su byla susijusias teisines paslaugas teikė būtent advokatė. Be to, pagal teisinių paslaugų sutartį UAB „AAA Law“ įsipareigojo, jog atsakovui teisines paslaugas teiks su UAB „AAA Law“ susiję advokatai, advokatų padėjėjai ir teisininkai. Taip pat nors už advokatės paslaugas atsakovas sumokėjo UAB „AAA Law“ ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina sumokėjimą šiai įmonei už advokatės paslaugas, kuri atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose bei teikė kitas su byla susijusias teisines paslaugas, įskaitant bet neapsiribojant procesinių dokumentų rengimąAtsakovas taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 618,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.