Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2016-12-28 apie 09.55 val., Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, sėdėdamas Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus aps. VPK KPV KPR rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiems patruliams Sauliui Balevičiui ir Pavel Lazarionok, bei būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, numetė dvi 20 nominalo Didžiosios Britanijos svarų kupiūras prie tarnybinio automobilio pavarų svirties, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2016-12-28 apie 09.55 val., Verkių g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Iš kompaktinio disko su vaizdo įrašu matyti kad matomi automobilio priekinėse sėdynėse sėdintys tarnybine uniforma vilkintys policijos pareigūnai, ant galinės automobilio sėdynės sėdi I. B.. Policijos pareigūnas, sėdintis vairuotojo vietoje rusų kalba sako „I., sutinkate su pažeidimu?“. I. B. atsako rusų kalba „na, tikriausiai pažeidžiau, tikriausiai, aiškus reikalas.“ Policijos pareigūnas atsako rusų kalba „jeigu tikriausiai, vadinasi, nesutinkate.“ Policijos pareigūnas sako „maža ką aš sakau, aš sakau, kaip yra.“ I. B. atsako „Juk jūs nemeluosite, teisingai?“ Policijos pareigūnas sako „prie ko čia meluoti, stiklai tamsinti?“ I. B. atsako „Tikriausiai, o jie ten neoriginalūs?“ Policijos pareigūnas sako „plėvelė“. Matyti, kaip I. B. ištiesia kairę ranką tarp priekinių sėdynių ir linkteli galva, rusų kalba pasako „ten.“ Policijos pareigūnas sako lietuvių kalba „ką čia darot?“ I. B. sako rusų kalba „nepykite, vyrai, aš tikrai nepiktybiškai.“ Kitas patrulis sako lietuvių kalba „gailiesi?“ Policijos pareigūnas, sėdintis vairuotojo vietoje, sako lietuvių kalba „ne, tai tegul eina, kyšio davimas.“ Kitas policijos pareigūnas kalba į raciją „penkta, Dainava 51.“ Policijos pareigūnas sako lietuvių kalba „ką jūs darote?“ I. B. sako rusų kalba „o ką jūs darote vaikinai, ką jūs darote“ bei mėgina įsisprausti tarp sėdynių, policijos pareigūnai jį atstumia atgal. I. B. rusų kalba sako „vyrai, ką jūs darote? Aš Jums ranką pabučiuosiu, nedarykite to, ko jūs iš manęs norite, ko jūs norite?“ Policijos pareigūnas sako lietuvių kalba „ką, ginklą nori atimti?“ Policijos pareigūnas sako rusų kalba „gerai, nusiraminkite.“ I. B. sako rusų kalba „nedarykite to vaikinai, a?“ Pirmasis patrulis sako rusų kalba „ko nedaryti?“ I. B. sako rusų kalba „to, ką jūs norite daryti?“ Policijos pareigūnas sako rusų kalba „protokolą norėjome surašyti“. Toliau matyti, kaip I. B. uždedami antrankiai. Sėdintis vairuotojo pusėje policijos pareigūnas sako rusų kalba „dabar atvažiuosime iki komisariato ir viską išsiaiškinsim, aš gi pasakiau, kad negalima duoti, sakiau? Sakiau. Paaiškinau, kas gresia? Paaiškinau.“ I. B. sako rusų kalba „nieko nenoriu.“ (b. l. 24).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos dvi 20 nominalo Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kupiūros su banknoto rekvizitais abiejose kupiūros pusėse (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, kaip matyti iš jo parodymų turinio, jis kaltės iš esmės nepripažino ir parodė, kad prie jo privažiavo kelių policija, paprašė dokumentų, jis parodė dokumentus, sakė, kad atsižymės komisariate ir ateis, pareigūnas pasakė eiti su juo. Pareigūnas liepė eiti su juo, sakė, kad nubaus jį, bet jo niekas neperspėjo, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė, jog siūlė pinigų. Atsisėdo į pareigūnų automobilį, turėjo pinigų kišenėje ir padėjo, pasakė, kad eina, bet jo neleido. Jis norėjo paimti pinigus atgal, viskas ten yra nufilmuota, pareigūnas už jį stipresnis, paėmė jo ranką ir klausė, ką daro, suprato, kad uždės atrankius. Apie 15 valandą jį sustabdė, liko gal 10 minučių iki užsiregistravimo, buvo diena. Gal 10-15 minučių buvo likę, iki kada turėjo užsiregistruoti. Apie stiklą nebuvo kalbos su policininku, dėl ko buvo sustabdytas neklausė, sustabdė, vadinasi buvo už ką, kažką pažeidė. Jis neklausė pareigūnų, už ką jį sustabdė. Tai ne jo automobilis, dėl stiklo nieko nežino. Jis lietuviškai nemoka, policijos pareigūnas kalbėjo lietuviškai. Po to atsisėdo į automobilį ir padavė pinigus. Gal baudai davė pinigus, buvo negirtas, norėjo, kad pareigūnai paimtų pinigus baudai, dėl to juos padėjo į tarnybinį automobilį. Nenori meluoti, yra kaip yra dėl tų pinigų, ne visai davė pinigus dėl to, kad protokolo nerašytų, norėjo kuo greičiau eiti. Seniau būdavo, kad vietoje išrašydavo baudą, atrodo, buvo anksčiau susimokėjęs baudą tiesiai policijos pareigūnams. Vyko rusų kalba pokalbis su pareigūnais automobilyje, viską suprato, nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jam tik pasiūlė eiti kartu. Jis padėjo pinigus, suprato, kad negalima ir norėjo paimti atgal, pripažįsta savo kaltę. Negali paaiškinti, ar pinigus, kuriuos padėjo, vertina kaip kyšį. Provokacinių veiksmų iš pareigūnų pusės jo atžvilgiu nebuvo, kad duotų pinigus. Jis pagalvojo, kad mes pinigus ir eis. Virš 30 metų gyvena Lietuvoje, yra girdėjęs, kad už kyšio davimą baudžiama, jis sakė, kad labai skuba, metė pinigus, sakė, kad reikia užsiregistruoti. Apie šventes nieko nekalbėjo, kad visiems bus geriau, nepamena, ar taip sakė.

Nors kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. B. kaltė dėl siūlymo duoti kyšį įrodyta aptartais įrodymais.

Papirkimo pagal BK 227 straipsnio objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš trijų veikų (pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas) kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas siekė paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį.

Nors I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė teigdamas, kad skubėjo užsiregistruoti į policijos komisariatą, seniau būdavo, kad vietoje išrašydavo baudą, atrodo, buvo anksčiau susimokėjęs baudą tiesiai policijos pareigūnams, jis pagalvojo, kad mes pinigus ir eis, tokie jo teiginiai yra paneigti liudytojų policijos pareigūnų P. Lazarionok ir S. Balevičiaus parodymais bei byloje esančiais vaizdo įrašais. Šiais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai I. B. prieš pinigų perdavimą įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės. Policijos pareigūnų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti I. B., abu liudytojai nurodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Be to, vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad I. B., būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, padėjo dvi 20 nominalo Didžiosios Britanijos svarų kupiūras prie tarnybinio automobilio pavarų svirties, ne siekdamas sumokėti šiuos pinigus kaip baudą valstybei, bet papirkti policijos pareigūnus, kad jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tai patvirtina liudytoju apklausto policijos pareigūno S. Balevičiaus nurodytos aplinkybės, jog jau lauke I. B. norėjo su pareigūnais susitarti, klausė, kodėl jie tokie pikti, šventės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. B. buvo sustabdytas 2016-12-28, t. y. tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, taigi netikėti šiais S. Balevičiaus parodymais nėra jokio pagrindo.

Be to, nors kaltinamasis I. B. taip pat iškėlė versiją, jog davė pinigus, siekdamas nepavėluoti užsiregistruoti policijos komisariate, tai laikytina jo gynybine versija, paneigtina byloje surinktais duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis I. B. buvo sustabdytas ryte, t. y. 09.55 val., nors teisiamajame posėdyje I. B. parodė, jog buvo sustabdytas apie 15 valandą, buvo likę 10-15 minučių, iki kada turėjo užsiregistruoti policijos komisariate. Tai patvirtina tiek policijos pareigūnų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek policijos registro išrašas (b. l. 8-12), tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų surašymo laikas (b. l. 79). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. Lazarionok parodė, kad 2016-12-28 pradėjo tarnybą 7 val. ryto, o automobilį su tamsintais stiklais sustabdė prieš pietus, 10-12 val., gal 11 val. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Balevičius parodė, kad buvo šviesus paros metas, tikslaus laiko nepasakys, gal ir gali būti 9.55 val. Jie pradeda darbą nuo 6.30 val. arba nuo 7.30 val., greičiausiai tą dieną pradėjo nuo 6.30 val. Gali būti, kad sustabdė pirmoje dienos pusėje, reikia žiūrėti į protokolo surašymo laiką, komisariate jį surašė. Teismo vertinimu, abejonių dėl to, kada buvo sustabdytas I. B. nėra, smulkūs neatitikimai tarp policijos pareigūnų duotų parodymų teisiamajame posėdyje dėl laiko, kada jie sustabdė I. B. vairuotą automobilį, objektyviai paaiškinami praėjusiu laiku (daugiau nei pusė metų) po šio įvykio bei policijos pareigūnų darbo krūviu ir įvykių skaičiumi. Be to, teismo vidinį įsitikinimą dėl teisingai nustatyto I. B. sustabdymo laiko, t. y. būtent 09.55 val., sustiprina byloje esantis alkotesterio pažymos kvitas, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK vyr. tyrėja V. Gubanovienė patikrino I. B. girtumą 2016-12-28 10.02 val. (b. l. 75).

Be to, nors kaltinamasis I. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie automobilio stiklą nebuvo kalbos su policininku, neklausė, dėl ko jis buvo sustabdytas, šie jo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini. Pats I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie automobilio „BMW 528i“, valst. Nr. 7 (duomenys neskelbtini), priėjo uniformuotas policijos pareigūnas ir paaiškino, kad jo vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra per tamsūs bei paprašė dokumentų. Be to, policijos pareigūnas S. Balevičius teisiamajame posėdyje parodė, kad paaiškino I. B., kodėl sustabdė, šis pasakė, kad žino apie stiklus ir pateikdamas dokumentus padavė prieš tai surašytą protokolą, paskaitė protokolą, kuris buvo surašytas už langus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad tarp policijos pareigūno S. Balevičiaus ir I. B. vyko pokalbis apie tamsintą automobilio stiklą rusų kalba, be to, iš minėto įrašo matyti, jog I. B. tarnybiniame automobilyje nieko nesakė apie tai, kad kažkur skuba, į policijos pareigūno klausimą „stiklai tamsinti?“ I. B. atsakė „Tikriausiai, o jie ten neoriginalūs?“ Iš vaizdo įrašo matyti, kaip I. B. ištiesia kairę ranką tarp priekinių sėdynių ir linkteli galva, rusų kalba pasako „ten.“, o vėliau policijos pareigūnui P. Lazarionok pranešant apie kyšį per raciją, bando įsisprausti tarp priekinių automobilio sėdynių ir atgal paimti jau padėtas pinigų kupiūras.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. anksčiau baustas administracine tvarka pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį (b. l. 78), taigi turėjo žinoti, kas gresia už tamsintus automobilio stiklus, tai patvirtina ir S. Balevičiaus parodymus, jog paaiškinus I. B., kodėl sustabdė, šis pasakė, kad žino apie stiklus ir pateikdamas dokumentus padavė prieš tai surašytą protokolą, kuris buvo surašytas už langus. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog I. B., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus ir veikos aplinkybes nurodo selektyviai, siekdamas sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo I. B. kaltę taip pat patvirtina ir tai, kad jis apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad virš 30 metų gyvena Lietuvoje, yra girdėjęs, kad už kyšio davimą baudžiama, bei jo teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad padėjęs pinigus, suprato, kad negalima taip daryti ir norėjo paimti atgal.

Pažymėtina, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).

Pažymėtina, jog baigtu nusikaltimu laikomi ir tie atvejai, kai paperkamas asmuo atsisako paimti kyšį, o kyšio davėjas kyšį atsiima, todėl I. B. veiksmai, kai jis bandė policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje tarp pavarų svirties padėtus pinigus vėl pasiimti nesudaro pagrindo spręsti, jog tai galėtų būti vertinama kaip savanoriškas atsisakymas.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad turi realią galimybę ją užbaigti (BK 23 straipsnis). Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2010). Sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2005). Kaip minėta aukščiau, iš vaizdo įrašo matyti, kaip I. B. ištiesia kairę ranką tarp priekinių sėdynių ir linkteli galva, rusų kalba pasako „ten.“, o vėliau policijos pareigūnui P. Lazarionok pranešant apie kyšį per raciją, bando įsisprausti tarp priekinių automobilio sėdynių ir atgal paimti jau padėtas pinigų kupiūras. Taigi, nustatyta, jog šiuo atveju valstybės tarnautojo papirkimas duodant kyšį buvo baigtas, todėl BK 23 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad I. B. grėsė nedidelė bauda, todėl dviejų 20 nominalo Didžiosios Britanijos svarų kupiūrų davimas nėra logiškas, su šiais argumentais sutikti negalima. Administracinės nuobaudos skyrimas sukelia asmeniui neigiamus padarinius ne tik finansine prasme – padarius naują administracinį teisės pažeidimą ankstesnis patraukimas administracinėn atsakomybėn gali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis taip pat gali eliminuoti galimybę taikyti administracinio nurodymo institutą ir pan., todėl šis argumentas nevertintinas kaip keliantis abejonių dėl I. B. tyčios kryptingumo.

I. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes jis policijos pareigūnams davė kyšį, jog nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnį.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam I. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: anksčiau neteistas, vidutinio amžiaus, baustas administracine tvarka (b. l. 78, 85), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 24), pažymos apie I. B. nedarbingumą (b. l. 35-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos, dvi 20 Didžiosios Britanijos svarų (GBP) nominalo kupiūros, kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje (b. l. 32-34), pripažintinos nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis, konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pažymas apie I. B. nedarbingumą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti dvi 20 Didžiosios Britanijos svarų (GBP) nominalo kupiūras, kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.