Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-277-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
T-277-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39525-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kategorijos
Teikimas Nr. T-277-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39525-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-1889-1100/2020) R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir draudimu. Teismo nuosprendis 2020 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 18 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. K.

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas atmetamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. sausio 19 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad R. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas S. Pelš teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą už 208,94 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju R. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1889-1100/2020 buvo pasislėpęs, todėl teismas priėmė nutartį paskelbti jo paiešką, taip pat pritaikė kardomąją priemonę – suėmimą (kaltinamajam suėmimas buvo taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 20 d.). Prieš sprendžiant dėl skirtinos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam, nes BPK įpareigoja būtiną gynėjo dalyvavimą, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi šioje byloje R. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausantis nuo kaltinamojo valios. Paskutiniame – 2020 m. lapkričio 5 d. – teisiamajame posėdyje kaltinamasis jau buvo laisvėje ir taip pat dalyvavo jam parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas. Šiuo aspektu pasakytina, kad, R. K. neatvykus į minėtą teisiamąjį posėdį, vėl būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo. Todėl teigti, kad ir šiuo atveju yra teisinis pagrindas priteisti iš kaltinamojo prašomas išlaidas, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Teismas sprendžia, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš R. K. neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos, juolab nėra duomenų, kad kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu turėjo legalių pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (208,94 Eur) išieškojimo iš R. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis