- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1-1889-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39525-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių galutine laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. K. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 0.40 val., būdamas neblaivus (pasitikrinti neblaivumą atsisakė), viešoje vietoje, t. y. bare „G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje lankytojus ir baro darbuotoją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mėgino pastumti baro darbuotoją ir patekti už prekystalio, trukdė jos darbą. Baro lankytojui nukentėjusiajam A. M. pasakius pastabą, R. K. dėl menkavertės priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, taip padarė jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamasis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. M. į kairę koją, taip sudaužė nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusį 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“. R. K. tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį (galėjo būti kaltinime nurodytą dieną) apie 22–23 val. jis susitiko su draugu ir nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Po to neatsimena, kas vyko, atsibudo areštinėje su sudaužyta galva. Iki susitikimo su draugu buvo blaivus, alkoholį vartoja retai. Kaltinamasis patvirtino, kad galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam. Apie įvykį R. K. papasakojo draugas, kuris teigė, kad kaltinamasis nešokinėjo, kiti asmenys buvo trise, peršoko prekystalį ir kliudė R. K. Negalėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. R. K. sumušė, po įvykio ant viso kūno buvo guzai. Kaltinamasis nurodė, kad pats neatsimena įvykio aplinkybių, už sugadintą telefoną žalą atlygins.
Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko praeitais metais, apie rugsėjo mėnesį. Apie 23 val. jis kartu su pažįstamais atvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. Jam atvykus į barą, maždaug po 15–20 minučių, jam su pažįstamais sėdint lauke, prie jų priėjęs neblaivus kaltinamasis pradėjo kabinėtis, lindo muštis. Jiems įėjus į barą, kaltinamasis pradėjo laužti duris. Kadangi jis stovėjo arčiausiai, kaltinamasis jam vieną kartą trenkė į veido sritį, t. y. lūpas, nuskėlė dantį, po to, kelis kartus spyrė į koją, taip sudaužė jo telefoną „Sony Xperia“. Šį telefoną jis buvo įsigijęs prieš metus. Prieš nagrinėjamą įvykį telefonas veikė, po šio įvykio telefonas tapo nebenaudojamas. Po minėto smūgio į veidą ir spyrio į koją jis liko stovėti. Kaltinamasis puolė prie barmenės. Tuo metu gindamasis jis pargriovė kaltinamąjį ant žemės, po to, šis prarado sąmonę. Sulaikytas kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus ir labai neramus. Dėl minėtų kaltinamojo veiksmų jis pasijuto nesmagiai. Kaltinamajam praradus sąmonę, jis su pažįstamais išėjo, tuo metu atvyko apsauga, eidami jie palaukė, kol atvažiuos policija. Jis nežino po kiek laiko atsigavo kaltinamasis, atsigavusio kaltinamojo jis nematė. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten jam nustatė sužalojimus ir susiuvo lūpą. Civiliniu ieškiniu jis pareiškė turtinę žalą, kurią sudaro: mobiliojo ryšio telefonas, apie 150 Eur, ir nuskeltas dantis. Nuskelto danties jis dar nesusitvarkė, tačiau planuoja susitvarkyti.
Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo neprisimena. Įvykio dieną (2019 m., tikslios datos nepamena) vyko pagal iškvietimą su kolega A. G. į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, apsaugos darbuotojas buvo sulaikęs vyrą ir paguldęs ant žemės. Tuo metu jis rėkė ir spardėsi. Nepamena, ar sulaikytas asmuo buvo neblaivus. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad jį iškvietė baro darbuotoja, nes ją puola vyras, kuris atrodė agresyvus. Jis įžeidinėjo apsaugą necenzūriniais žodžiais. Tada A. G. liko su agresyviu vyru ir apsaugos darbuotoju, o prie liudytojos priėjo kitas vyras, kuris pasakė, kad ant žemės gulintis asmuo sužalojo jį. Buvo matyti prakirsta vyro lūpa, todėl policijos pareigūnė iškvietė medicinos darbuotojus, kurie pasakė, kad lūpą reiks siūti. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad, jam būnant bare, sulaikytas vyras pradėjo kabinėtis prie baro darbuotojos, todėl jis sudrausmino vyrą ir už tai jam buvo trenkta iš kumščio į veidą. Taip pat nurodė, kad buvo sudaužytas jo telefonas.
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena kaltinamąjį, tačiau tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių negali. Įvykio dieną patruliuojant su G. B., buvo gautas iškvietimas dėl muštynių bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, vienas žmogus gulėjo ant žemės ir buvo surakintas antrankiais. Minėtas asmuo buvo agresyvus. Nukentėjusysis nurodė policijos pareigūnams, kad jam buvo suduotas smūgis į veido sritį ir sudaužytas jo telefonas. Sulaikytas asmuo ant žemės pastoviai muistėsi, šaukė. Liudytojo manymu, kaltinamasis kažką sudaužė iš stiklinių daiktų, buvo agresyvus. Su kaltinamuoju bendravo tik tiek, kiek bandė jį nuraminti, normaliai bendrauti su juo neišėjo. Patvirtina, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Matė, kad nukentėjusiajam sužalota burnos sritis ar tai nosis.
Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. dirbo bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai buvo (duomenys neskelbtini) jos darbo diena. Kaltinamasis atvyko blaivus, bet išgėręs alkoholio pradėjo kabinėtis prie baro lankytojų, todėl buvo įspėtas tris kartus. Nepaisydamas pastabų, jis vis tiek elgėsi agresyviai. Jis vartojo alkoholį terasoje, kur pradėjo kabinėtis prie kitų žmonių, todėl jam buvo nurodyta, kad jis bare nepageidaujamas. Kaltinamasis išėjo ir liudytoja užrakino baro duris, tačiau netrukus jis pradėjo jas laužti ir brautis į vidų. Kadangi atvyko baro klientas, liudytoja atrakino duris, tačiau kaltinamasis pradėjo ją stumti ir eiti už baro. Kai kurie klientai pasišalino, nenorėdami dalyvauti konflikte, tačiau vienas klientas baro darbuotoją apgynė. Mano, kad dėl šios priežasties kaltinamasis sumušė minėtą klientą, nes jam bėgo kraujas iš lūpos (pačio smūgio nematė). Liudytoja iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie sulaikė agresyvų kaltinamąjį ir laukė policijos pareigūnų baro viduje. Dėl įvykio sutriko baro veikla, klientai negalėjo įeiti į vidų. Po šio įvykio liudytoja iš karto išėjo iš darbo.
Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Įvykio dieną gavo užpuolimo mygtuką iš baro, esančio (duomenys neskelbtini). Atvykęs į įvykio vietą sulaikė agresyvų asmenį ir perdavė policijos pareigūnams. Negali pasakyti, kaip sulaikytas asmuo elgėsi ir ar buvo blaivus. Daugiau aplinkybių neatsimena.
2019 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės kopija. Specialistas J. M. P., susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. M. nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vienu kieto buko riboto paviršiaus ar bukabriaunio daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 65–66).
2020 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Jį perklausius nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. pagalbos telefonu skambino apsaugos „G.“ darbuotojas ir nurodė, kad bare „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba. Buvo gautas užpuolimo signalas, sulaikytas labai neramus vyras (1 t., b. l. 27–28). Tai atitinka byloje pateikto garso įrašo turinį.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugsėjo 14 d. 0.42 val. gautas pranešimas, kad „G.“ apsaugos darbuotojai bare „G.“ sulaikė agresyviai nusiteikusį asmenį, kuris puolė baro lankytojus arba personalą. (Duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad į ligoninę dėl viršutinės lūpos žaizdos buvo pristatytas A. M., kuris po apžiūros paleistas namo (1 t., b. l. 7–8).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad viešoje vietoje – bare „G.“ – kaltinamasis, būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mėgino patekti už prekystalio, kabinėjosi prie baro lankytojų ir baro darbuotojos I. P., kuri kelis kartus įspėjo kaltinamąjį dėl jo nederamo elgesio, tačiau kaltinamajam į pastabas nereaguojant, nurodė, kad kaltinamasis bare nepageidaujamas. Remiantis nukentėjusiojo A. M. parodymais, jam sudrausminus R. K. dėl minėto elgesio, šis vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, taip prakirto A. M. viršutinę lūpą. Be kita ko, nukentėjusysis A. M. nurodė, kad konflikto metu kaltinamasis, vieną kartą spirdamas jam į koją, sudaužė 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti A. M. parodymais (nenustatyta, kad jis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti R. K.), kurie iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31). Tai, kad R. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, netiesiogiai patvirtina ir liudytojų baro darbuotojos I. P., policijos pareigūnų G. B. bei A. G. parodymai, kurie bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad matė ant A. M. veido sužalojimą. Remiantis liudytojų G. B., A. G., I. P. parodymais dėl aptartų kaltinamojo veiksmų buvo iškviesti „G.“ apsaugos darbuotojai, kurie sulaikė agresyvų kaltinamąjį ir surakino jį antrankiais. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo R. J. nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamo įvykio dieną bare buvo paspaustas užpuolimo mygtukas. Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašas ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys įrodo tai, jog nagrinėjamo įvykio dieną pagalbos telefonu skambinęs „G.“ apsaugos darbuotojas nurodė, kad bare „G.“ reikalinga pagalba, gavus užpuolimo signalą sulaikytas agresyviai nusiteikęs vyras, kuris puolė baro lankytojus arba personalą.
Byloje nustatyta, kad A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės kopijose nukentėjusiajam A. M. užfiksuotas muštinės viršutinės lūpos žaizdos padarymas (1 t., b. l. 57, 62–63). Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad, apžiūrėjus A. M., stebima muštinė, apie 1,5 cm ilgio, viršutinėje lūpoje per gleivinę esanti žaizda. Nukentėjusiajam A. M. vietinėje nejautroje atlikta žaizdos revizija, hemostazė, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Audiniai susiūti PGA 4/0. Konsultacijos metu gydytojas rekomendavo šaltį žaizdos srityje, siūlių šalinimą po 7 dienų, NVNU esant skausmui ir gerą burnos higieną (1 t., b. l. 63). 2019 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrėjęs medicininius dokumentus, specialistas J. M. P. padarė išvadą, kad A. M. nustatyta tik muštinė viršutinės lūpos žaizda, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vienu kieto buko riboto paviršiaus ar bukabriaunio daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka minėtą sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 65–66). Teismas nenustatė priežasčių abejoti surašytų medicininių dokumentų teisingumu, šio specialisto išvados objektyvumu, (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo eksperto J. M. P., turinčio (duomenys neskelbtini) specialybę ir ekspertinio darbo stažą – (duomenys neskelbtini) metus, kompetencija. Ant A. M. kūno nustatytas sužalojimas – muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, jos lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų, tiek medicininiuose dokumentuose bei specialisto J. M. P. išvadoje nurodytą nukentėjusiojo kūno sužalojimą, jo vietą, taip pat visą nagrinėjamo įvykio eigą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas – muštinė lūpos žaizda – atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku.
Kita vertus, jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamo įvykio dieną R. K. neteisėtais veiksmais – vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam A. M. į veido sritį – šiam ne tik padarė muštinę viršutinės lūpos žaizdą, bet ir nuskėlė dantį, nėra. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Šiuo atveju, nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam buvo nuskeltas dantis, nesant jokių kitų įrodymų (medicinos dokumentų ar kitų įrodymų, kuriais būtų užfiksuotas toks sužalojimas), patvirtinančių minėtą aplinkybę, teismas negali daryti neabejotinos išvados dėl nukentėjusiajam padaryto tokio sužalojimo, t. y. nuskelto danties. Vien nukentėjusiojo parodymų nepakanka pripažinti esant įrodytą aptariamą aplinkybę. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalina iš kaltinimo šią aplinkybę. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui minėtos aplinkybės pašalinimas teisinės reikšmės neturi.
Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. nakties metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. M. (baro lankytoją), kuris norėjo sudrausminti kaltinamąjį dėl jo nederamų veiksmų, viešoje vietoje – bare „G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. vietoje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Tai, kad R. K. nesutiko su nukentėjusiojo išsakyta pastaba, savaime nepatvirtina, kad jis turėjo teisę (priežastį) panaudoti fizinį smurtą prieš A. M. Kaltinamasis galėjo civilizuotai (be fizinio smurto panaudojimo) išsiaiškinti su jį sudrausminusiu baro lankytoju, tačiau to nedarė. R. K. viešoje vietoje ir kitų žmonių (baro darbuotojos I. P., baro lankytojų) akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai. Liudytoja I. P. dėl R. K. veiksmų buvo priversta laikinai sustabdyti savo darbą. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl aptariamo įvykio sutriko baro veikla, klientai negalėjo įeiti į vidų. Taigi nėra abejonių, kad šiuo atveju buvo sutrikdytas įprastas baro darbas, dėl nakties įvykio reikėjo pagrįstai kviesti teisėsaugos pareigūnus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. K. elgesys prieš jį buvo jam nemalonus. Liudytoja I. P. taip pat buvo sukrėsta kaltinamojo veiksmų. Tokią aplinkybę netiesiogiai įrodo ir tai, kad, pasak šios liudytojos, ji (duomenys neskelbtini) po nagrinėjamo įvykio išėjo iš darbo (apskritai dirbo minėtoje vietoje vos (duomenys neskelbtini)). Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. K. iš baro darbuotojos I. P. išplėšė cigaretę ir ją sulaužė, niekaip nesusijusi su baro darbuotojos funkcijų vykdymu, trukdymu jos darbui. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina tokią aplinkybę iš kaltinimo.
Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad R. K. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. R. K. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad R. K. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 0.40 val., būdamas neblaivus (pasitikrinti neblaivumą atsisakė), viešoje vietoje, t. y. bare „G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje lankytojus ir baro darbuotoją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mėgino pastumti baro darbuotoją ir patekti už prekystalio, trukdė jos darbą. Baro lankytojui nukentėjusiajam A. M. pasakius pastabą, R. K. dėl menkavertės priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, taip padarė jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamasis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. M. į kairę koją, taip sudaužė nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusį 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“. R. K. tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M. dėl menkavertės priežasties – A. M. išsakytos pastabos, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl kaltinamojo veiksmų A. M. nekilo ilgalaikių sveikatos sutrikimo pasekmių.
R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis patvirtino, kad galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, tačiau paties nagrinėjamo įvykio teigė neatsimenąs, ir nurodė, kad apie šį įvykį jam papasakojo draugas, kuris tvirtino, jog kaltinamasis nešokinėjo, kiti asmenys buvo trise, peršoko prekystalį ir kliudė, sumušė R. K. Po įvykio ant pastarojo kūno buvo guzai. Minėtas paaiškinimas kartu nerodo ir R. K. nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
R. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nebuvo nustatytas jo neblaivumas alkotesteriu ar atlikus kraujo tyrimą, tačiau liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. R. K. neblaivumą taip pat patvirtino nukentėjusysis A. M., liudytojas A. G. Pats kaltinamasis irgi pripažino vartojęs alkoholį nagrinėjamo įvykio dieną. Taigi byloje laikytina įrodyta aplinkybė, kad R. K. buvo neblaivus. Jo anksčiau aptartas įžūlus, provokuojantis elgesys neleidžia abejoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už vagystę įsibrovus į patalpą, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 119–120), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 121–125), kaltinamojo teigimu, jis dirba pagal verslo liudijimą. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse (1 t., b. l. 78–79) ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą (1 t., b. l. 77).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus už BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės apribojimą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tris įpareigojimus ir vieną draudimą:
1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. M. 150 Eur turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
4) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,74 Eur išlaidų priteisimo už A. M. gydymą (1 t., b. l. 73–74).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą sumą jis grindžia tuo, kad dėl R. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei nuskeltas dantis, taip pat dėl R. K. smurtinių veiksmų buvo nepataisomai sudaužytas nukentėjusiojo A. M. 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia“, kurį jis buvo priverstas išmesti. Nukentėjusysis A. M. nepateikė minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad šio telefono kaina yra 150 Eur. Kita vertus, teismas įsitikinęs, kad A. M. nurodyta 150 Eur suma, patirta dėl nebepataisomai sugadinto telefono, atsižvelgiant į tai, kad iki nagrinėjamo įvykio A. M. naudojosi šiuo telefonu tam tikrą laiką, taip pat įvertinus vidutines rinkoje esančias panašių mobiliojo ryšio telefonų kainas, nelaikytina pernelyg neproporcinga ir didelė. Atsižvelgiant į tai, ši pinigų suma (150 Eur) priteistina iš kaltinamojo.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 14 d. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį jam buvo padaryta muštinė viršutinės lūpos žaizda. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nukentėjusiajam A. M. be muštinės viršutinės lūpos žaizdos buvo nuskeltas ir dantis, nėra. Reikšminga ir tai, kad pats nukentėjusysis, reikšdamas civilinį ieškinį ar vėliau, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad dėl šio patirto sužalojimo, t. y. nuskelto danties, jis ėmėsi priemonių, kad nuskeltas dantis būtų sutvarkytas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti šią civilinio ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo, nes neįrodyta, kad nukentėjusiam buvo padarytas aptariamas sužalojimas, juolab jis buvo pašalintas, t. y. sutaisytas dantis.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo R. K. priteisti 53,74 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, iškart po 2019 m. rugsėjo 14 d. įvykio nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jos susidarė dėl R. K. tyčinių veiksmų sužalojus A. M. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kaina, ji patvirtinta rašytiniu įrodymu (1 t., b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, iš R. K. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 53,74 Eur patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
VI. Kiti klausimai
R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 54–55). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 0.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 12.50 val. (viena diena) bei taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 12.10 val. iki 2020 m. spalio 20 d. (dvidešimt trys dienos), vieną laikino sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos. R. K. asmens tapatybės kortelė grąžintina kaltinamajam.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant tris įpareigojimus ir vieną draudimą:
1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam A. M. 150 Eur turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
2) bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 0.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 12.50 val. (viena diena) bei taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 12.10 val. iki 2020 m. spalio 20 d. (dvidešimt trys dienos), vieną laikino sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. K. A. M. priteisti 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 53,74 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus), susijusius su A. M. gydymo išlaidomis.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. K.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.