- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-40-462-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-43-3-00005-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Rasa Valentinienė, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Nuteistasis
- V. Z.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-462/2012
2012 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 2 p., nuteistasis V. Z. įpareigotas 6 mėnesių laikotarpiu po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius atlyginti S. B. turtinę 132,15 Lt dydžio žalą.
Iš V. Z. taip pat priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. B. bei 800 Lt proceso išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 28 d., apie 22.50 val., Šilutės r., Saugų sen., Alkos k., prieš S. B. pavartojo fizinį smurtą, jį sužalojo, t. y. sudavė jam į krūtinę, keturis smūgius į galvą ir du smūgius į pakaušį, dėl to S. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis savo 2011-07-21 skunde teismui kaltino jį keleto smūgių į krūtinę, keturių smūgių į galvą ir dviejų smūgių į pakaušio dalį sudavimu. Duodamas parodymus teismui, į jo gynėjo klausimą dėl kaltinimo sukonkretinimo (kadangi skunde pavartota sąvoka „keletą“), S. B. atsakė, kad dėl smūgių į krūtinę jo nekaltina. Tuomet jo gynėjas išreiškė prašymą, jog teismas pasiūlytų S. B. raštu patikslinti kaltinimą, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Be to, teismas esant tokiai nukentėjusiojo S. B. pozicijai, vis dėlto pripažino jį kaltu dėl smūgių į krūtinę sudavimo, nuosprendyje iš viso nenurodydamas smūgių skaičiaus.
Apeliantas taip pat nurodo, kad iš teismo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog nukentėjusiojo S. B. parodymus teismas laiko esminiais jį kaltinančiais įrodymais. Besąlygiškai tikėdamas S. B. teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuo pirmo paaiškinimo policijai 2011-06-28 S. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių ir smūgių skaičiaus yra nenuoseklūs. 2011-06-28 pareiškime policijai S. B. nurodė, kad jis (apeliantas) mėgino jam suduoti smūgį, tačiau S. B. jį nustūmus, jis sudavė jam du smūgius į veidą. 2011-07-05 pareiškime policijai S. B. nurodė apie keturių smūgių į veidą sudavimą. 2011-07-21 skunde teismui jau nurodomi šeši smūgiai į veidą ir galvą, ir neaiškus smūgių skaičius į krūtinę.
Vertindamas specialisto išvadą teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apžiūrėjus S. B. rastos nubrozdinimų žymės skruoste ir smakre bei randas lūpos vidiniame paviršiuje. Mano, kad nubrozdinimai ir jų radimo vietos (labiausiai atsikišusiose veido dalyse: smakre, skruoste, randas lūpos viduje) labiau patvirtina faktą, kad S. B. susižalojo pats, paslydęs ant traktoriaus laiptelių, o ne nuo smūgių rankomis. Todėl teismas visiškai nepagrįstai atmetė tiesiogiai įvykį mačiusių B. K. ir M. Z. parodymus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad S. B. yra aiškiai už jį tvirtesnis fiziškai, o jo neįgalumas (35 procentų darbingumas) riboja judėjimo galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas neįvertino to, kad S. B. sugyventinė A. V. yra konfliktiška ir jų tarpusavio santykiai nėra draugiški. Abejonių kelia ir tokie nukentėjusiojo S. B. veiksmai, kai dėl nežymių nubrozdinimų į vietą yra kviečiama greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Susidaro įspūdis, kad tokiais veiksmais buvo bandoma užsitikrinti išgalvotų aplinkybių patvirtinimą. Todėl tikėtina, kad dėl šio priešiškumo yra nepagrįstai apkaltintas. Net teismo posėdžio metu A. V. iškeikė jo žmoną A. Z.
Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam S. B. padarytos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą S. B., šio sprendimo tinkamai nemotyvavo, CK 6.250 straipsnio nuostatų nesilaikė.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis S. B. pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą ir prašo nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistasis V. Z. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis S. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. Z. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką dėl padaryto nežymus sveikatos sutrikdymo tinkamai kvalifikavo, tačiau teismo nuosprendyje išdėstė išvadas, kurių dalis neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 ir 4 p.).
Dėl pareikšto kaltinimo ir įrodymų vertinimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, taigi procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka.
Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d.).
Apeliantas savo skunde pirmiausia akcentuoja, kad S. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių ir suduotų smūgių skaičiaus yra nenuoseklūs. Be to, pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu už smūgių sudavimą S. B. į krūtinę, nors nukentėjusysis apylinkės teisme jų ir neakcentavo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į krūtinę. Be to, iš specialisto 2011-07-08 išvadoje Nr. G 985/11 (03) esančios tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusiojo krūtinė apžiūrėta nebuvo. Jis nesiskundė skausmingumu šioje kūno dalyje. Buvo rastos tik užgijusių odos nubrozdinimų žymės kairiame skruoste ir smakre bei randas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, likęs užgijus muštinei žaizdai (b. l. 7). Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. Z. konflikto metu sudavė smūgius S. B. į krūtinę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z. 2011 m. birželio 28 d., apie 22.50 val., Šilutės r., Saugų sen., Alkos k., prieš S. B. pavartojo fizinį smurtą, jį sužalojo, t. y. sudavė jam keturis smūgius į galvą (veidą) ir du smūgius į pakaušį, dėl to S. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Nukentėjusysis S. B. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. Z. Nukentėjusysis skunde nurodė, kad „...po jo atsakymo V. Z. įniršo ir pradžioje pripuolęs prie traktoriaus purkštuvo ėmė jį gadinti, o jam pasakius, kad jis daro žalą visai kitam asmeniui ir liepė jam nuo traktoriaus purkštuvo atsitraukti ir tuomet jam V. Z. kumščiu sudavė keletą smūgių į krūtinę. Jam atsitraukus, jis vėl bandė sustatyti į vietas purkštuvo detales, kurias V. Z. išardė ir tuomet V. Z. jam, esant nusisukus, iš pasalų, jam visiškai nesitikint, sudavė 2 (du) smūgius į galvos sritį, o jam nuėjus į kitą traktoriaus pusę – V. Z. jam sudavė dar 2 (du) smūgius į galvos sritį. Nenorėdamas atsakyti smurtu į neteisėtus V. Z. veiksmus, jis stengėsi kuo greičiau iš tos vietos nuvažiuoti ir jam vėl bandant įlipti į traktoriaus kabiną V. Z. jam iš jo užpakalinės dalies sudavė dar 2 (du) smūgius į galvos pakaušio dalį“ (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme 2011-08-10 metu S. B. paaiškino, kad „...V. Z. iš nugaros trenkė du smūgius rankomis į galvą, atšoko, jis (nukentėjusysis) nuėjęs iš kitos pusės sulankstyti traktoriaus purkštuvo, o V. Z. iš kitos pusės dar sudavęs du smūgius į galvą...vėliau jam dar du kartus sudavė...jis lipo į traktoriaus kabiną, jam pasidarė blogą...“(b. l. 19–20).
Perdavus S. B. skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad „...2011-06-28, po 22 val...atbėgo V. Z., ėmė šūkauti, ko jis čia važinėjasi, draskė purkštuvą, sudavė kumščiais jam į krūtinę....jis lankstęs purkštuvą, kai V. Z. pribėgęs prie jo iš nugaros ir sudavęs du kartus į veidą: į kairės pusės pasmakrę ir į kairės pusės skruostą...jis nuėjęs iš kitos pusės sulankstyti purkštuvo, o V. Z. sudavęs jam vėl iš nugaros į veidą: į dešinės pusės skruostą du kartus, po to, prieš įlipant jam į traktorių, V. Z. sudavė dar du kartus jam į pakaušį, tuomet jam apsvaigo galva, jis įlipo į traktorių, pabuvo kiek, atsigavo ir nuvažiavo. Jis pats nenukritęs ant traktoriaus ir nesusimušęs...“ (b. l. 53–54). Taigi tiek pateiktame privataus kaltinimo skunde, tiek ir teismo posėdžiuose nukentėjusysis nuosekliai tvirtino apie suduotus smūgius į galvą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, neabejoja, kad V. Z. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. sudavė smūgius pastarajam į galvą.
Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuo pirmo paaiškinimo policijai 2011-06-28 S. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių ir smūgių skaičiaus yra nenuoseklūs. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad ta aplinkybė, jog itin tiksliai nesutampa nurodytų smūgių skaičius 2011-06-28 protokole-pareiškime, 2011-07-05 protokole-pareiškime su teisme nuteistojo nurodytu smūgių skaičiumi, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, be to, tai neturi įtakos V. Z. padarytų veiksmų teisiniam įvertinimui.
Dėl to, kad nuteistasis buvo nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinime nurodytoje vietoje ir konfliktavo su nukentėjusiuoju, ginčo byloje nėra. Nors nuteistasis neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau teisėjų kolegija tokiais apelianto aiškinimais netiki. Tai, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Apeliantas teigia, kad nubrozdinimai ir jų radimo vietos (labiausiai atsikišusiose veido dalyse: smakre, skruoste, randas lūpos viduje) labiau patvirtina faktą, kad S. B. susižalojo pats, paslydęs ant traktoriaus laiptelių, o ne nuo smūgių rankomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nukentėjusysis teisme aiškiai nurodė, jog pirmieji smūgiai buvo suduoti į pasmakrę, į barzdą (b. l. 54). Todėl apelianto aiškinimas apie tai, kad nubrozdinimų radimo vietos labiausiai atsikišusiose veido dalyse, reiškia, jog S. B. susižalojo pats, paslydęs ant traktoriaus laiptelių, yra nepagrįsti. Teismas tai vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Specialisto 2011-07-08 išvada Nr. G 985/11 (03) nustatyta, jog apžiūrėjus S. B. rastos užgijusių odos nubrozdinimų žymės kairiame skruoste ir smakre bei randas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, likęs užgijus muštinei žaizdai. Sužalojimai atitinka pareiškėjo nurodytą įvykio laiką, padaryti sumušus bukais daiktais. S. B. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią specialisto išvadą, liudytojo A. V. bei nukentėjusiojo apylinkės teisme duotus parodymus daro išvadą, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tik smūgiuojant į galvą (veidą) kietu buku daiktu, t. y. kumščiu.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tuo atveju, jeigu S. B. būtų susižalojęs pats, t. y. paslydęs ant traktoriaus laiptelių, o ne nuo smūgių rankomis, sužalojimų lokacija bei pobūdis būtų kitokie, nes traktoriaus metalinės išorės dalys yra ne tik kietos, bet ir vietomis smailių (kampuotų) formų (metaliniai laipteliai, durelių rankena, įvairių kėbulo dalių kampai ir kt.), todėl manytina, kad tokio slydimo atveju be veido, kontaktuotų, pvz., alkūnė, petys, kelis, plaštaka bei kitos kūno dalys ir ant nukentėjusiojo kūno būtų rasti odos nubrozdinimai, įvairūs nubrėžimai. Be to, teismas daro išvadą, kad tokiu atveju sužalojimų pobūdis būtų kitoks, t. y. nebūtų galima konstatuoti, kad jie padaryti sumušus bukais daiktais, nes sužalojimai atsirastų kontaktuojam su kietais metaliniais kampuotais paviršiais.
Taigi apelianto iškelta versija, kad nubrozdinimai ir jų radimo vietos (labiausiai atsikišusiose veido dalyse: smakre, skruoste, randas lūpos viduje) labiau patvirtina faktą, kad S. B. susižalojo pats, paslydęs ant traktoriaus laiptelių, o ne nuo smūgių rankomis, yra nepagrįsta, kadangi ji paneigta eksperto išdėstytų išvadų.
Dėl šių nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų B. K. (nurodė, kad S. B. lipdamas į traktorių du kartus pasprūdo) (b. l. 57) ir M. Z. (nurodė, kad S. B. lipdamas į traktorių trenkėsi į jį veidu, užgriuvo ant traktoriaus, po to nusivalė veidą) parodymai neatitinka byloje surinktų duomenų ir jiems prieštarauja. Pažymėtina, kad liudytoja B. K. apylinkės teisme davė gana prieštaringus parodymus. Ji pažymėjo, jog „...traktorius buvo apsisukęs, jis stovėjo į laukų pusę, o ji buvo iš dešinės, lyg iš kairės...ji buvo iš tos pusės kur įlipama į kabiną...“ (b. l. 57). Tokie liudytojos aiškinimai kelią pagrįstų abejonių, ar ji iš tikrųjų galėjo matyti visą įvykį, t. y. konfliktą tarp nukentėjusiojo ir V. Z. Liudytoja M. Z. yra nuteistojo marti, atsižvelgiant į tai, jos parodymai taip pat vertintini kritiškai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė B. K. ir M. Z. parodymus.
Apeliantas taip pat savaip vertindamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes, teigia, kad abejonių kelia nukentėjusiojo S. B. veiksmai, kai dėl nežymių nubrozdinimų į vietą yra kviečiama greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Susidaro įspūdis, kad tokiais veiksmais buvo bandoma užsitikrinti išgalvotų aplinkybių patvirtinimą. Tačiau tokie teiginiai yra teisiškai nereikšmingi, nes jie neturi įtakos nuteistojo veiksmų pagal baudžiamąjį įstatymą įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos įrodymai ištirti tinkamai, visapusiškai ir nešališkai įvertinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Nukentėjusysis prašė iš V. Z. priteisti 175,55 Lt dydžio turtinę žalą ir 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 132,15 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. Z.
Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam S. B. padarytos neturtinės žalos dydį, nesilaikė CK 6.250 str. nuostatų. Teisėjų kolegija su šia apeliacinio skundo dalimi sutinka iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str., jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neturėjo jokių sunkių (ar kitokių) išliekamųjų pasekmių. Svarbu tai, kad pats nuteistasis V. Z. yra tik iš dalies darbingas (darbingumo lygis 35 %) (b. l. 18) ir tai riboja jo judėjimo laisvę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad priteista neturtinės žalos suma mažintina nuo 1000 Lt iki 500 Lt. Teisėjų kolegija mano, kad 500 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra optimali.
Tačiau apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų. Nuo patirto smurto (suduotų smūgių) S. B. patyrė ne tik tiesioginį fizinį skausmą (liudytojų parodymais nustatyta, kad jam bėgo kraujas), bet ir moralinio pobūdžio išgyvenimus, nes kaltininko veiksmais jis buvo pažemintas, jam buvo demonstruojamas fizinis ir psichologinis pranašumas. Nors, kaip jau minėta, tai neturėjo jokių sunkių (ar kitokių) išliekamųjų pasekmių.
Dėl paskirtos bausmės
Paskirdamas bausmę nuteistajam V. Z., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. V. Z. nuteistas už tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis paskirta teisingai, ji nėra per griežta. Nuteistajam paskirta viena iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas.
Apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad V. Z. pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jam paskiriama 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Toliau teigiama, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 2 p., nuteistasis V. Z. įpareigotas 6 mėnesių laikotarpiu po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius atlyginti S. B. turtinę 132,15 Lt dydžio žalą.
Kadangi iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nuteistasis V. Z. konflikto metu sudavė smūgius S. B. į krūtinę, tai yra sumažintas kaltinimo apimtis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą sumažintina paskirta bausmė ir skirtina 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmė. Bei sumažintina piniginė suma neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 ir 4 p.,
nusprendžia:
nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis V. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajam S. B. į krūtinę.
Iš nuteistojo V. Z. priteistą 1 000 Lt dydžio sumą nukentėjusiajam S. B. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt.
V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą skirti 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.