- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- 1-1644-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. Z.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo 10 metų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Z. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. lapkričio 26 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai T. S. ranka tyčia sudavė vieną smūgį į skruostą ir ne mažiau kaip šešis smūgius metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą smakre, odos įbrėžimą pakaušyje, odos nubrozdinimą dešiniame petyje, poodinę kraujosruvą su daugybiniais odos nubrozdinimais ir žaizda dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairėje pėdoje, tai yra, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis pažįsta nukentėjusiąją T. S.. Incidentas įvyko (duomenys neskelbtini). Jis gyvena šalia nukentėjusiosios, įvykio dieną atėjo pas ją, buvo išgėręs, susinervino, kad ji kažko prikalbėjo, pradėjo jaudintis ir sumušė ją. Nukentėjusiąją mušė laužtuvu, neatsimena, kiek kartų sudavė ir kur pataikė, buvo išgėręs. Laužtuvą jis atsinešė iš namų, norėjo su nukentėjusiąja pakalbėti, o ji jo nesuprato. Su laužtuvu jis dirbo namie, iš malkų traukė vinis ir negalėjo lauke palikti laužtuvo, nes kas nors jį būtų paėmęs, dėl to jį ir atsinešė. Jis nematė, ar nukentėjusioji nukrito, ar stipriai jai sudavė, nes išėjo, jį išvijo nukentėjusiosios draugas. Jis mano, kad sudavė vieną smūgį, bet gali būti, kad sudavė ir daugiau smūgių, to neprisimena, bet pripažįsta. Neatsimena, kiek tuo metu buvo išgėręs, su draugu gėrė degtinę vienoje vietoje, paskui kitoje vietoje. Jis supranta, ką padarė, negerai pasielgė. Anksčiau negalėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, nes ji gyvena mieste, ją pamatė tik teisiamojo posėdžio metu, dabar jos atsiprašo. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, supranta, kad padarė žalą, bet 2000 Eur suma yra per didelė, sutiktų gal su 200 Eur.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamasis S. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie įvykį, kuris buvo 2021 m. lapkričio 26 d., gali papasakoti tiek, kad tą dieną jis norėjo pasikalbėti su kaimyne T., kuri gyvena gretimame name, tikslaus adreso nežino, bet jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ji šalia esančiame name. Jis atėjo pas ją į namus. Tuo metu T. buvo neblaivi. Jis tuo metu taip pat buvo išgėręs. Pas kaimynę T. buvo jos draugas, jo vardo nežino, jis jo nepažįsta, bet gali būti, kad, kaip įtarime nurodyta, kad tai buvo vyriškis, vardu A.. Jie kartu vartojo alkoholį. A. jį pradėjo varyti iš T. namų ir pradėjo jį stumdyti. Tuo metu T. buvo antrame namo aukšte, o vėliau ji nusileido į apačią ir pradėjo jį taip pat vyti iš namų, ji nenorėjo su juo kalbėtis. Jis jau iš namų buvo pasiėmęs laužtuvą ir laikė jį rankovėje, kadangi jis T. bijo, nes ji jau yra du vyrus užmušusi, todėl jau prieš einant pas ją į namus, laužtuvą pasiėmė iš namų. Jis bandė nustumti A. į šoną, o A. tada jam trenkė. Tada taip pat ir T. jam trenkė į galvos sritį, o tada jis išsitraukė iš rankovės laužtuvą ir pradėjo gintis. Jis tada gindamasis sudavė su laužtuvu tiek A., tiek T.. Jis tik gynėsi, tyčia nesudavė nei vieno smūgio, tačiau gindamasis jis mosikavo su laužtuvu, pripažįsta, kad gindamasis galėjo suduoti T. S. su laužtuvu, tačiau nei kiek tiksliai smūgių jis jai sudavė, nei į kurias konkrečiai kūno vietas, pasakyti negali, kadangi tuo metu buvo labai susijaudinęs. Dėl įvykio jis gailisi. Savo veiksmuose jis nemato nusikaltimo sudėties, kadangi, kaip minėjo, jis tik gynėsi nuo T. (1 t., b. l. 121-124, 151-154).
2021 m. lapkričio 30 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja T. S., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstamas asmuo S. Z., kuris be jokios priežasties ranka bei laužtuvu trenkė į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 25).
Nukentėjusioji T. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d., apie 19.00 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja namuose buvo draugas A. M., ji su juo sėdėjo kambaryje. Ji su minėtu draugu minėjo jo motinos palaidojimą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Apie 19.25 val., į namus staiga įbėgo iš matymo pažįstamas asmuo S. Z. (tikslių duomenų nežino), kuris jai staiga trenkė delnu į veido sritį, t. y. žandą. A. atsistojo nuo kėdės ir bandė sulaikyti S. Z., bet šis ištrūko ir iš striukės rankovės išsitraukė laužtuvą, su kuriuo ėmė trankyti jos draugą A. bei ją. Jai S. Z. laužtuvu pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (prakirto smakrą, ant alkūnės matosi kirstinė žaizda ir kairės kojos žaizda ties pirštais). Kiek pastebėjo, asmuo buvo labai girtas, kadangi jo akys buvo agresyvios, asmuo elgėsi neadekvačiai, iš burnos jam sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Asmuo kažką kalbėjo, bet ji nesuprato ką, nes asmuo neturi liežuvio. Jie S. Z. jėga išstūmė iš namų ir iškvietė policiją. Su S. Z. jokių konfliktų nėra buvę, todėl nesuprato užpuolimo esmės. Kiek žino, S. Z. kartais gyvena kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini). Po konflikto ji pasidomėjo, kas jis per asmuo, kaimynai jai davė jo telefono numerį. Po konflikto atvykusi greitoji pagalba ją apžiūrėjo ir tolimesnei apžiūrai išsivežė į Žalgirio kliniką. Kadangi dėl įvykio ji apturėjo gydymo išlaidas, pageidauja reikšti civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime tiek dėl turtinės, tiek dėl moralinės žalos (1 t., b. l. 35-39, 40-42).
2021 m. gruodžio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. S. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1 (S. Z.), kaip tą asmenį, kuris ją 2021 m. lapkričio 26 d. sumušė, t.y. trenkė su laužtuvu į veidą. Asmenį atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 55-64).
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d., jis atvyko pas savo draugę T. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pas ją atsinešė 0.5 litro alkoholinio gėrimo – degtinės. Įėjęs į namus, jis durų neužrakino. Su T. visą laiką buvo kambaryje, gėrė jo atsineštą degtinę. Staiga į namus įbėgo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris rankoje laikė nedidelį laužtuvą. Vyriškis su laužtuvu ėmė T. smūgiuoti į įvairias kūno vietas, jis (A. M.) atsistojo nuo kėdės grėbė vyriškiui už rūbų ir pradėjo atstūminėti nuo T., jie su vyriškiu nugriuvo ant žemės, jis vyriškiui iš rankos atėmė laužtuvą. Atsistojęs nuo grindų, jis stvėrė vyriškį už pakarpos ir išstūmė pro atviras lauko duris. Kiek pastebėjo, asmuo buvo neblaivus, nes svirduliavo, elgėsi agresyviai, ką asmuo sakė, jis pasakyti negali, nes asmuo kalbėjo nerišliai. Kas tą dieną iškvietė policiją, jis pasakyti negali, nes nežino. Jis minėtam vyriškiui jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Kiek žino, asmuo laikinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-73).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Š. 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d., apie 19.40 val., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju A. M., iš Vilniaus AVPK OVS gavo iškvietimą, kad pranešėją T. S., adresu (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas, kraujuoja veidas. Atvykus į įvykio vietą, užėjus į kambarį, ant sofos sėdėjo T. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurią apžiūrinėjo GMP medikai. T. S. pareigūnams paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimynu S. Z., kuris gyvena netoliese, bet tikslaus jo adreso nežino. T. S. sėdint savo namuose ant sofos, S. Z. nieko nepasakęs trenkė jai su savo atsineštu laužtuvu į smakro sritį, tokiu būdu įpjovė odą (pjautinė žaizda). Įvykio metu namuose kitame kambaryje buvo T. S. draugas A. M., kuris, išgirdęs konfliktą, atbėgo į kambarį ir puolė ją ginti. Grumtynių metu A. M., bandydamas atimti laužtuvą iš S. Z., įsibrėžė kairės pusės galvos odą virš ausies. Kadangi moteriai buvo reikalinga skubi pagalba, ji nuvežta į Žalgirio ligoninę žaizdos apžiūrai, todėl atlikti su ja procesinius veiksmus ir išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių nepavyko. Patikrinus T. S. girtumą alkotesteriu jai nustatytas 1,11 prom. girtumas. GMP išvežus T. S. į ligoninę A. M., kuris liko saugoti jos namus, nurodė kad jis dėl šio įvykio S. Z. pretenzijų neturi, pareiškimo neteiks. Patikrinus A. M. girtumą alkotesteriu jam nustatytas 1,90 prom. girtumas (1 t., b. l. 10-15).
2021 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamojo sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinka ir patalpos. Sodo namo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sodo namas yra dviejų aukštų, baltos spalvos tiek namo pirmame tiek antrame aukšte dega šviesa. Aplink namą didelė netvarka primėtyta daug įvairių statybinių atliekų. Užėjus į namą patenkama į koridorių kuriame daug įvairių daiktų, didelė netvarka. Koridoriuje pasukus į kairę patenkama į kambarį, kuriame priešais įėjimo duris yra langas, stovi kampinė sofa ant kurios užtiestas raudonos spalvos užvalkalas. Prie lango stovi šviesios spalvos spintelė, ant jos televizorius. Prie spintelės ant grindų stovi atidarytas degtinės butelis turintis stiprų alkoholio kvapą. Ant kambario grindų patiestas kilimas. Kambaryje pasisukus į kairę pusę matomas langas, kita kampinės sofos dalis ant kurios patiestas užvalkalas su gėlių ornamentais. Kambaryje pasisukus į dešinė pusę matoma prie sienos stovinti šviesios spalvos sekcija, kurioje sudėti įvairūs smulkūs daiktai. Šalia sekcijos stovi rudos spalvos kėdė, šalia jos krėslas uždengtas rudos spalvos užvalkalu. Išėjus iš kambario ir pasukus į kairę pusę patenkama į virtuvę. Virtuvėje, kairėje pusėje prie sienos stovi krosnis, ant kurios guli padėtas metalinis laužtuvas. Ant metalinio laužtuvo matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Įvykio vietoje laužtuvas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 550332. Virtuvėje didelė netvarka, nemalonus kvapas, primėtyta daug įvairių šiukšlių bei smulkių daiktų. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 16-18, 19-24).
2021 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas laužtuvas, paimtas 2021 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros objektas yra įrankis – metalinis laužtuvas, tamsiai rudos ir pilkos spalvos, surūdijęs. Laužtuvo ilgis yra 37 cm. Laužtuvo gale yra pjūvis, kuris laužtuvo galą padalina į dvi dalis ir laužtuvo atsišakojimo ilgis yra 2,5 cm. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 87-92).
2022 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 4 vaizdo įrašai iš „body“ kameros Nr. 8003. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2021_1126_200233_004“ matomi policijos pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą, eina prie namo. Užėjus pro namo duris, matoma, kad greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrinėja moterį sėdinčią ant sofos. Fone girdimas vyriškas balsas, kuris sako: „man irgi čia biškį užvažiavo, bet aš jam daviau atgal ir išmečiau“. Policijos pareigūnas moters paklausia, ar praskėlė, o moteris atsako, kad neblogai praskėlė. Paklausus, ar su peiliu, moteris atsako, kad su „montirofke“. Policijos pareigūnei paklausus, ko nepasidalino, moteris atsako, kad užbėgo ir davė, nieko nepasakė, taip pat moteris nurodo, kad rašys pareiškimą. Toliau moteris yra apžiūrima medikų, tvarstoma žaizda. Policijos pareigūnė paklausia, ar žino asmens, kuris ją sužalojo, duomenis, moteris atsako, kad tai yra Z. S., gyvena šalimais esančiame name, o „montiruotė“ guli virtuvėje. Paklausus, prieš kiek laiko viskas įvyko, moteris atsako, kad maždaug prieš 15-20 minučių, iš karto skambino. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2021_1126_200733_005“ matomas pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė paklausia, ką moteris veikė, kai jis užėjo, moteris atsako, kad ji sėdėjo, ranka parodo kur. Paklausus, ar kažką jis pasakė, moteris atsako, kad nieko nepasakė, iš karto su „mantiruote“ jai sudavė ir viskas. Moteris toliau pasakoja, kad su juo iš vis nebendrauja, jo mėnesį jau nematė. Policijos pareigūnei paklausus, ar jis vieną kartą tik sudavė su „montiruote“, taip pat, kas buvo toliau, moteris pasakoja, kad ją draugas užstojo, jam galva taip pat praskelta ir jis išmetė jį. Policijos pareigūnas patikslina, ar prakirsta vieta yra smakras, jam atsakoma, kad taip. Ant moters smakro matosi tvarstis. Tada yra patikrinamas moters blaivumas ir jai alkotesteriu nustatytas 1,11 promilių neblaivumas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2021_1126_201232_006“ matomas antrojo vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnai paklausia vyriškio, esančio namuose, kontaktinių duomenų, jis prisistato A. M.. A. M. pasakoja, kad jie sėdėjo, gėrė, durų neužrakino, o jis įėjo su „montiruote“. Ir T. kaip kirto. Paklausus, ar nieko jis nepasakė, be žodžių, vyras atsako, kad taip, be nieko, tada jis jį griebė, pradėjo voliotis, daužytis, po to jis, vėl paėmęs „montiruotę“, kirto T.. Toliau vyras pasakoja, kad atėmė iš jo „montiruotę“ ir trenkė jam, praskėlė antakį. Tada A. M. pateikia savo asmens dokumentą, patikrinamas jo blaivumas ir jam alkotesteriu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. A. M. dar pasakoja, kad kai pradėjo mosikuotis, jis pradėjo ginti. Policijos pareigūnė paklausia, ar jam pačiam buvo suduota, tačiau vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2021_1126_201731_007“ matomas trečiojo vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė paklausia, kada jis susižalojo, ar kai grūmėsi, A. M. atsako, kad jis jam vieną kartą trinktelėjo ir atėmė iš jo „montiruotę“. Toliau pasakoja, kad T. pabėgo į viršų, o jis išstūmė jį pro duris (1 t., b. l. 98-100).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G3270/2021(01) nurodyta, kad T. S. nustatyta žaizda smakre, kuri tikėtina yra muštinė, odos įbrėžimas pakaušyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje, poodinė kraujosruva su daugybiniais odos nubrozdinimais ir žaizda dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d.. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. Neatmetama, kad žaizda smakre galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 53-54).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis S. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną jis atėjo pas nukentėjusiąją T. S., kuri yra jo kaimynė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs, susinervino, kad ji kažko prikalbėjo, pradėjo jaudintis ir sumušė ją. Nukentėjusiąją mušė laužtuvu, neatsimena, kiek kartų sudavė ir kur pataikė, buvo išgėręs. Jis nematė, ar nukentėjusioji nukrito, ar stipriai jai sudavė, nes išėjo, jį išvijo nukentėjusiosios draugas. Jis mano, kad sudavė vieną smūgį, bet gali būti, kad sudavė ir daugiau smūgių, to neprisimena, bet pripažįsta. Tokią kaltinamojo nupasakotą įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiosios T. S. ir liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie abu nurodė, jog įvykio dieną, jiems kartu vartojant alkoholį T. S. namuose, į namus staiga įbėgo iš matymo pažįstamas S. Z., kuris rankoje laikė laužtuvą. T. S. nurodė, kad S. Z. pirmiausia jai delnu trenkė į veido sritį – žandą, tuomet pradėjo ją mušti laužtuvu, smūgiavo į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (prakirto smakrą, ant alkūnės matosi kirstinė žaizda ir kairės kojos žaizda ties pirštais). Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad S. Z. T. S. sudavė smūgius laužtuvu, po ko jis (A. M.), susigrūmęs su S. Z., atėmė iš šio laužtuvą ir išstūmė jį pro duris. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Z. savo kaltės nepripažino ir nurodė, priešingai nukentėjusiosios ir liudytojo parodymams, kad tai pastarieji jį užpuolė, o jis jiems sudavė laužtuvu tik gindamasis, tačiau, apklausiamas teisme, S. Z. jau pripažino savo kaltę ir nupasakojo panašias įvykio aplinkybes toms, kurias parodė T. S. ir A. M., tik teigė, kad kai kurių dalykų negali prisiminti, nes įvykio buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu bei nukentėjusiosios T. S. ir liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais. Be minėtų asmenų parodymų, S. Z. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: T. S. pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog S. Z., būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. lapkričio 26 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai T. S. ranka tyčia sudavė vieną smūgį į skruostą ir ne mažiau kaip šešis smūgius metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą smakre, odos įbrėžimą pakaušyje, odos nubrozdinimą dešiniame petyje, poodinę kraujosruvą su daugybiniais odos nubrozdinimais ir žaizda dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairėje pėdoje, tai yra, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo S. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas, turintis vieną neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kito asmens nužudymą (1 t., b. l. 176-180), baustas administracine tvarka praeityje, dalis paskirtų baudų sumokėtos (1 t., b. l. 165-174), nedirbantis (1 t., b. l. 163), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 164).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. Z. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis S. Z. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 09.15 val., iki 2021 m. gruodžio 3 d., 11.15 val. (2 dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam S. Z. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,24 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios T. S. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-79). Iš kartu su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo kopijos matyti, kad nukentėjusiajai T. S. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl kitų galvos sričių žaizdos, kurios vertė 42,24 Eur (1 t., b. l. 85). Byloje nustatyta, kad, be kita ko, minėtas galvos sužalojimas T. S. buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo S. Z. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 42,24 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiosios T. S. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo S. Z. padaryta nusikalstama veika, todėl S. Z. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Pažymėtina, kad S. Z. šį civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. Z. pilna apimtimi.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo S. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 42,24 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat šioje byloje nukentėjusioji T. S. pareiškė 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl įvykio, kurio metu jos kaimynas S. Z. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, ji patyrė turtinę žalą, jai buvo atliekamos mokamos procedūros, pirkti vaistai, bendrai turtinę žalą ji vertina 1000 Eur, tačiau nurodo, kad atliktų paslaugų kvitų nėra išsisaugojusi. Be to, nurodo, kad dėl minėto įvykio ji patyrė ir moralinę žalą, nes nuolat jautė baimę išeiti iš namų, nes ją sumušęs asmuo gyvena 20 metrų atstumu nuo jos ir pastoviai vartoja alkoholį. Ji ilgai jautė fizinį skausmą dėl sužalojimų, ją kankino nemiga. Moralinę žalą vertina 1000 Eur (1 t., b. l. 74).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Z. nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad jo nuomone 2000 Eur suma yra per didelė, sutiktų gal su 200 Eur suma.
Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nors nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl S. Z. panaudoto smurto patyrė 1000 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams bei mokamoms procedūroms, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, teigė, jog šių paslaugų kvitų nėra išsaugojusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, pagrįsti prašomą atlyginti turtinę žalą yra civilinio ieškovo pareiga, tačiau nukentėjusioji ne tik nepateikė jokių turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, bet konkrečiai ir nenurodė, kokius nekompensuojamus vaistus vartojo ar kokiose procedūrose lankėsi, tokiu būdu teismas neturi jokių galimybių įsitikinti, ar nukentėjusioji T. S. apskritai patyrė kokių nors išlaidų, ar patikrinti, jog patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji T. S. byloje patyrė turtinę žalą, todėl jos civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas.
Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji T. S. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Nukentėjusioji buvo užpulta savo namuose, kaimynystėje gyvenančio asmens, jai buvo suduotas ne vienas smūgis metaliniu įrankiu, dėl ko ji patyrė skausmą ir sužalojimus, kai kuriuos iš jų gerai matomose vietose (veide). Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. Z. nukentėjusiajai T. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam S. Z. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 190,00 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo S. Z. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis nemokėjo proceso kalbos. Kaltinamojo S. Z. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Sergej Pelš, kuris dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo S. Z. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinius ieškinius, kaltinamasis turi kitų turtinių įsipareigojimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. Z. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. Z. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) metalinis laužtuvas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) – konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas;
2) vokas su DVD-R laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomas prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirti S. Z. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 1, 2 ir 4 punktais, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nesilankyti nukentėjusiosios T. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 4) nebendrauti su nukentėjusiąja T. S. ir nesiartinti prie jos 5) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į S. Z. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 09.15 val., iki 2021 m. gruodžio 3 d., 11.15 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo S. Z. 42,24 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. Z. 500 Eur nukentėjusiosios T. S. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodytų 190,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. Z..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) metalinį laužtuvą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį ir sunaikinti;
2) voką su DVD-R laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomą prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.