Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo 10 metų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. lapkričio 26 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai T. S. ranka tyčia sudavė vieną smūgį į skruostą ir ne mažiau kaip šešis smūgius metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą smakre, odos įbrėžimą pakaušyje, odos nubrozdinimą dešiniame petyje, poodinę kraujosruvą su daugybiniais odos nubrozdinimais ir žaizda dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairėje pėdoje, tai yra, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G3270/2021(01) nurodyta, kad T. S. nustatyta žaizda smakre, kuri tikėtina yra muštinė, odos įbrėžimas pakaušyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje, poodinė kraujosruva su daugybiniais odos nubrozdinimais ir žaizda dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d.. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. Neatmetama, kad žaizda smakre galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas, turintis vieną neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kito asmens nužudymą (1 t., b. l. 176-180), baustas administracine tvarka praeityje, dalis paskirtų baudų sumokėtos (1 t., b. l. 165-174), nedirbantis (1 t., b. l. 163), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 164).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. Z. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis S. Z. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 09.15 val., iki 2021 m. gruodžio 3 d., 11.15 val. (2 dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam S. Z. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,24 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios T. S. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-79). Iš kartu su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo kopijos matyti, kad nukentėjusiajai T. S. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl kitų galvos sričių žaizdos, kurios vertė 42,24 Eur (1 t., b. l. 85). Byloje nustatyta, kad, be kita ko, minėtas galvos sužalojimas T. S. buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo S. Z. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 42,24 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiosios T. S. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo S. Z. padaryta nusikalstama veika, todėl S. Z. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Pažymėtina, kad S. Z. šį civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. Z. pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo S. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 42,24 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Z. nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad jo nuomone 2000 Eur suma yra per didelė, sutiktų gal su 200 Eur suma.

Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nors nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl S. Z. panaudoto smurto patyrė 1000 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams bei mokamoms procedūroms, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, teigė, jog šių paslaugų kvitų nėra išsaugojusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, pagrįsti prašomą atlyginti turtinę žalą yra civilinio ieškovo pareiga, tačiau nukentėjusioji ne tik nepateikė jokių turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, bet konkrečiai ir nenurodė, kokius nekompensuojamus vaistus vartojo ar kokiose procedūrose lankėsi, tokiu būdu teismas neturi jokių galimybių įsitikinti, ar nukentėjusioji T. S. apskritai patyrė kokių nors išlaidų, ar patikrinti, jog patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji T. S. byloje patyrė turtinę žalą, todėl jos civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas.

Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji T. S. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Nukentėjusioji buvo užpulta savo namuose, kaimynystėje gyvenančio asmens, jai buvo suduotas ne vienas smūgis metaliniu įrankiu, dėl ko ji patyrė skausmą ir sužalojimus, kai kuriuos iš jų gerai matomose vietose (veide). Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. Z. nukentėjusiajai T. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam S. Z. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 190,00 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo S. Z. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis nemokėjo proceso kalbos. Kaltinamojo S. Z. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Sergej Pelš, kuris dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo S. Z. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinius ieškinius, kaltinamasis turi kitų turtinių įsipareigojimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. Z. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. Z. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) metalinis laužtuvas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) – konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas;

2) vokas su DVD-R laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomas prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirti S. Z. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 1, 2 ir 4 punktais, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nesilankyti nukentėjusiosios T. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 4) nebendrauti su nukentėjusiąja T. S. ir nesiartinti prie jos 5) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į S. Z. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 09.15 val., iki 2021 m. gruodžio 3 d., 11.15 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo S. Z. 42,24 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiosios T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. Z. 500 Eur nukentėjusiosios T. S. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodytų 190,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) metalinį laužtuvą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį ir sunaikinti;

2) voką su DVD-R laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomą prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.