Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. K. turto vagystė) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtos švelnesnių bausmių dalys (3 mėnesiai), ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. R. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, prieš tai pakeitus arešto bausmę laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose ir bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d., nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 18 d., nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 25 d., nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. palikta nepakeista.

Iš A. R. priteista L. K. 80 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš A. R. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 75 Eur R. L. gydymo išlaidoms padengti.

Taip pat, iš A. R. ir L. V. solidariai priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 84,53 Eur R. A. gydymo išlaidoms padengti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. turtui pratęstas iki bus visiškai atlyginti civiliniai ieškiniai L. K. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. V. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2020 m. lapkričio 25 d. priimtame nuosprendyje, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad laisvės atėmimo bausmę L. V. ir A. R. privalo atlikti pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d., 08 val. 00 min. iki 2020 m. balandžio 20 d., 22 val. 10 min., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdamas tikslą slapta pagrobti svetimą turtą ir veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), prie renovuojamo gyvenamojo namo, slapta pagrobė L. K. priklausančias dešimt vienetų metalinių atramų, bendros 200 eurų vertės, 2020 m. balandžio 20 d., tarp 18 val. ir 20 val., iš tos pačios vietos slapta pagrobė L. K. priklausančias keturias metalines pastolių atramas, bendros 80 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 280 eurų turtinę žalą, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, slapta pasikėsino pagrobti keturias metalines pastolių atramas, bendros 80 eurų vertės, priklausančias L. K., tačiau šių veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo L. K., M. A. ir D. K..

2. Be to, A. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), G. J. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su R. L., dėl asmeninių priežasčių sugriebė jos galvą, trenkė mažiausia penkis kartus į sieną, po to pargriovė R. L. ir spyrė mažiausia penkis kartus į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Taip pat, A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ parduotuvės „I.“ prekybos salėje, atvirai veikdamas, pagrobė 0,7 litro talpos butelį degtinės, 10 Eur 99 ct vertės, priklausantį UAB „P.“.

4. Taip pat, A. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su L. V., apsvaigę nuo alkoholio, 2020 m. birželio 23 d., apie 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), R. A. namuose tyčia sudavė mažiausia po vieną smūgį kumščiais R. A. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika dėl vagystės parduotuvėje teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atviras svetimo turto pagrobimas. Teismas sprendė, kad kaltinamasis, vogdamas degtinės butelį parduotuvėje, suprato, jog jį filmuoja kameros, nesileido sulaikomas ir iš parduotuvės išėjo su pagrobtu buteliu, tai yra veikė atvirai ir todėl pagrobtojo turto vertė (10 Eur 99 ct) neturi reikšmės kvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinio proceso ribas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis nesutinka tik dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisako tik dėl apelianto nuteisimo pagal šią teisės normą.

10. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistasis, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pagrobtų daiktų vertė neviršijo 1 MGL, todėl jam turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2020 m. birželio 23 d. ryte atsikėlęs prastai jautėsi, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Pinigų neturėjo, norėjo išgerti, todėl nuėjo į parduotuvę tikslu pavogti alkoholio. Parduotuvėje iš karto nuėjo į alkoholio skyrių, iš kur paėmė butelį degtinės "Stumbras", 0,7 litrų talpos. Žinojo, kad patalpos filmuojamos ir stebimos, tikėjosi, kad jo nesugaus. Butelį jis užsikišo už kelnių diržo, ant jo užmetė palaidinę ir ėjo iš parduotuvės per duris (4 t., b. l. 158). Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje taip pat parodė, kad savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažįsta, nurodė, kad jam nerūpėjo, jog parduotuvėje filmuojama, o buvo svarbu tik išgerti. Atvirai išsinešė butelį degtinės. Atsižvelgiant į nurodytą, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnio pagrindu jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pagrindą nuteistojo nenaudai vertinti jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes sudaro ir tai, kad jis ankstesnėje proceso stadijoje buvo pripažinęs savo kaltę. Apygardos teismas pažymi, kad A. R. iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme buvo teistas net 9 kartus, tarp teistumų – ir už kvalifikuotą vagystę, taigi jis neabejotinai žinojo teismo proceso eigą, suprato, kad pripažįsta savo kaltę ir to siekė taip palengvindamas savo teisinę padėtį.

11. Atmetant nuteistojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju A. R. padarytas teisės pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, pažymėtina, kad nusikalstama veika - vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015). Nuteistasis skunde nurodo, kad pagrobtų prekių vertė siekė 10,99 Eur, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip atviroji vagystė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tinkamai motyvuota nurodant, kad A. R. vagystės metu stebėjo filmavimo kamerų pagalba, be to, apsaugos darbuotoja bandė jį sulaikyti, todėl nuteistasis suprato, kad vagystę darė atvirai. Tai, kad A. R. veikė viešai, t. y. parduotuvės darbo metu, esant liudytojams – parduotuvės darbuotojai, paėmė nuo lentynos prekę, užsikišo ją už savo drabužių ir iš parduotuvės pasišalino, nustatyta ir paties nuteistojo A. R. parodymais. Pažymėtina, kad vagystė (taip pat ir atvirtoji vagystė) yra aprašyta materialiąja nusikalstamos veikos sudėtimi, kas reiškia, jog vagystė yra baigta tada, kai kaltininkas užvaldo grobiamą turtą taip, kad gali juo disponuoti kaip savu. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju vagystės baigtumo momentas turi būti siejamas su išėjimu iš parduotuvės, kadangi už parduotuvės kasų yra įrengta apsaugos darbuotojų patalpa.

12. Teisėjų kolegija laiko, kad A. R. veiksmai pagrobiant turtą iš prekybos centro kvalifikuoti teisingai. Apsaugos darbuotoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip į parduotuvę ateina jai iš matymo žinomas vyras, kuris ryte jau buvo pavogęs kelias prekes, dėl ko jau buvo pranešusi policijos pareigūnams. Jam atėjus antrą kartą, jį stebėjo atidžiau ir pamatė, kad, nuėjęs į alkoholio skyrių, jis paėmė 1 butelį 0,7 litro degtinės, kurį užsikišęs už diržo praėjo nesusimokėjęs pro kasas. Ji asmens paprašė sustoti, tačiau jis toliau ėjo link parduotuvės išėjimo. Tada bandė asmenį sugriebti už rūbų ir rankos, bet šis nesileido sulaikomas ir pasišalino iš parduotuvės (3 t., b. l. 15). Baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše taip pat matyti, kad prie durų apsaugos darbuotoja bando už rūbų pačiupti A. R., bet šis toliau eina lauk (3 t., b. l. 27-28). Šie įrodymai paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis padarė administracinį nusižengimą, kadangi nagrinėjamu atveju jis atvirai pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai apsaugos darbuotoja pastebėjo A. R. veiksmus, o šis kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Nusikalstamas sumanymas, galbūt planuotas kaip slaptas, peraugo į atvirą, apsaugos darbuotojai suvokus, kad yra grobiamas turtas, o A. R. suvokus, kad jo veiksmai pastebėti. Taigi, visa tai patvirtina, kad A. R. atvirai pagrobė turtą, kurio vertė yra 10,99 eurai. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju, turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

13. Netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo, pagrindo švelninti A. R. skirtą bausmę, taip pat nėra. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartą A. R. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė, nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. R. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, kurių pagrindu teismas pagrįstai už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. R. paskyrę bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. R. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

14. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl A. R. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai argumentuotos ir pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo.

15. 2021 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 228,06 Eur, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. R. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo A. R. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

18. Visgi, A. R. paskirtoji gynėja advokatė S. Kupčiūnienė informavo teismą, jog pažymoje nurodytos teisinės pagalbos išlaidos paskaičiuotos neteisingai, iš tiesų, šios išlaidos sudaro 147 Eur. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas iš dalies ir iš nuteistojo A. R. valstybės naudai priteisiant 147 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. R. valstybei 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.