- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- T-15-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-5-00011-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis (pirm.)
- Nuteistasis
- A. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Vaivos Šimkienės teikimą dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 200 MGL (7532 Eur) bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę nutarta įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 20 d., t. y., 2 MGL (75,32 Eur) baudos. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. balandžio 30 d. teisme gautas antstolės V. Šimkienės teikimas dėl nuteistajam A. R. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teikime nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Šiaulių apygardos teismo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 7456,68 Eur išieškojimo iš skolininko A. R.. Nurodo, kad A. R. niekur nedirba, piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, nekilnojamojo turto neturi, turi kelių transporto priemonę, kuri yra išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto registro, bei, kad šiuo metu A. R. atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl išieškoti skolą valstybės naudai nėra galimybių.
Šalies argumentai
3. A. R. prašyme nurodyta, kad sutinka su antstolės teikimu ir prašo jį tenkinti, kadangi neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos (b. l. 6).
Atsiliepimas
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius atsiliepimu prašo antstolės teikimą atmesti. Nurodo, kad antstolės teikimas neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. R. iš tikrųjų vengia sumokėti jam skirtą baudą. A. R. atžvilgiu vyksta du baudžiamieji procesai, kuriuos išnagrinėjus, bus sprendžiamas klausimas dėl bausmių bendrinimo. Be to, asmeniui, kuris yra suimtas, baudos keitimas yra netikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis)
6. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis). Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
8. Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 24 straipsnio, reglamentuojančio priverstinį baudos išieškojimą, 4 dalyje numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei šiame kodekse numatytos taisyklės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dali). Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti.
9. Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Iš antstolės teikimo bei prie jo pridėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 6 d. buvo surašyti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą dėl 7456,68 Eur skolos išieškojimo iš A. R.. 2018 m. spalio 23 d. A. R. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 6 d. surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Iš Sodros duomenų matyti, kad A. R. niekur nedirba, negauna jokių pajamų, socialinių išmokų taip pat negauna, iš kelių transporto priemonių registro matyti, kad A. R. turi vieną automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2005 m. sausio 10, kuris yra išregistruotas. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. R. atžvilgiu šiuo metu vyksta du baudžiamieji procesai, viename iš jų, t. y., Šiaulių apygardos teisme vykstančioje baudžiamojoje byloje A. R. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl jis šiuo metu yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
10. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti įvykdoma laiku. Akivaizdu, kad nuo bausmės – baudos vykdymo pradžios A. R. sąmoningai niekur nedirbo, neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna išmokų, o be to, ir toliau elgiasi nusikalstamai, t. y., A. R. sąmoningai siekia išvengti mokėti baudą. Nuteistajam A. R. paskirta bausmė – bauda, nėra efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams – nubaudimo ir prevenciniams – užtikrinti, kadangi bausmės tikslai yra pasiekiami ne tik jos paskyrimu, bet ir tinkamu bei realiu jos įvykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuteistasis A. R. nuosprendžiu teismo paskirtą baudos bausmę vengia atlikti, todėl ši bausmė jam keistina į laisvės apribojimą. 7456,68 Eur bauda, t. y., 198 MGL (nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL buvo 37,66 Eur), prilyginant vieno MGL dydžio baudą vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto ,,b“ papunktis), kas sudaro 198 dienas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmės terminas (BK 48 straipsnio 2 dalis) skaičiuojamas metais ir mėnesiais, nuteistajam A. R. paskirtos, bet nesumokėtos ir neišieškotos baudos dalis keičiama į laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais
nutaria:
antstolės Vaivos Šimkienės teikimą tenkinti.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam A. R. paskirtą bet nesumokėtą ir neišieškotą baudą 198 MGL (7456,68 Eur) pakeisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.