Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus:

1. 2016 m. lapkričio 9 d. Kretingos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn.;

2. 2024 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 163 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, 2025 m. birželio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, žinodamas, kad jis kaip nepilnametės dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, privalo pagal 2009 m. sausio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ją išlaikyti - nuo 2009 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokėti po 200,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei kaip nepilnamečių dukrų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, privalo pagal 2017 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymą jas išlaikyti – nuo 2017 m. balandžio 27 d. kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. birželio 23 d. vengė pareigos išlaikyti dukras M. R., S. R. bei E. R. ir priteisto išlaikymo nurodytu laikotarpiu joms neteikė.

Kaltinamasis E. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis buvo susituokęs su V. Ž. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. R.. 2009 m. sausio 13 d. jis su V. Ž. išsiskyrė ir žino, kad tuo pačiu teismo sprendimu jam buvo priteistas išlaikymas M. Nors jie buvo išsiskyrę, bet maždaug po pusmečio, gal dar anksčiau, jis su V. susitaikė ir gyveno toliau kartu, ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra S. R., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R.. Kai jis su V. susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu, ji buvo sustabdžiusi bylą pas antstolius dėl alimentų mokėjimo už M. išlaikymą, nes jis kartu gyvendamas vaikus taip pat išlaikė. Jie vėl išsiskyrė maždaug prieš 8 metus ir nuo to laiko kartu nebegyvena. Žino, kad 2017 m. buvo priimtas teismo įsakymas, pagal kurį jis, kaip tėvas, privalo mokėti išlaikymą savo dukroms S. ir E., tačiau jis priskirto išlaikymo savo vaikams niekada nemokėjo, nes nuo tada, kai 2017 metais teismas priskyrė S. ir E. išlaikymą, jis oficialiai niekur nedirbo, nes turėjo skolų antstoliams ir jam didžiąją dalį atlyginimo būtų nuskaičiavę, o gyvena visą tą laiką (duomenys neskelbtini), neturi galimybės pasivažinėti į kitus miestus dirbti, todėl nedirbdavo. Kartas nuo karto gauna kokių pavienių, trumpalaikių darbų pasiūlymų - nupjauti žolę, miške pripjauti medžių ir pan., stabilių pajamų neturi. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje jau maždaug pusantrų metų, jokių išmokų iš Užimtumo tarnybos jis negauna. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje darbo jam nesiūlo, nes jau apie pusę metų turi piršto traumą, laukia vizito pas gydytoją. Anksčiau nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Visą tą laikotarpį, kuomet jam yra priteistas dukrų išlaikymas, jis jokių socialinių pašalpų negaudavo, tik dabar, maždaug prieš kelis mėnesius, sugyventinė R. Ž. jam pasakė, kad yra už jį sutvarkiusi bedarbio pašalpą ir gauna išmokas, gali būti, jog gauna nuo 2024 m. spalio. Sugyventinė jam nieko apie tai nesakė, kadangi jis dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio ir kad nepragertų tų pinigų, o ji juos bendrai naudoja pragyvenimui. Visą tą laikotarpį, kuomet yra priteistas vaikų išlaikymas, jis buvo sveikas (apart dabartinės piršto traumos), sveikata dirbti jam netrukdė, įkalinimo įstaigose nei karto nebuvo. Jis supranta, kad jis kaip tėvas privalo išlaikyti savo vaikus, bet pats vos pragyvena, neturi iš ko mokėti. Gailisi, kad nemokėjo išlaikymo savo dukroms, bet nežino kaip galėtų tai pakeisti, nes, kaip ir minėjo, jo paties pajamos labai mažos, o oficialiai dirbant, viską jam nuskaičiuos antstoliai ir jam pačiam neliks iš ko pragyventi.

Liudytoja V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su E. R. santuoką nutraukė 2009 m. sausio 13 d. Tuo pačiu teismo sprendimu E. buvo priteistas dukros M. išlaikymas. Kadangi E. išlaikymo neteikė, ji buvo pasikreipusi į antstolius. Po skyrybų praėjus keliems mėnesiams ji su E. susitaikė, apsigyveno vėl kartu, todėl ji antstolių bylą dėl dukros M. išlaikymo sustabdė, nurodė, kad E. jokio įsiskolinimo dėl dukros išlaikymo nebeturi, nes tuo metu jie gyveno kartu. Jiems susitaikius, gimė dar dvi dukros – S. ir E. 2016 m. lapkričio mėnesį ji su E. išsiskyrė galutinai, tada jis išsikraustė, ir nuo to laiko jokio išlaikymo vaikams neteikė. 2017 m. balandžio 27 d. teismas priteisė E. ir kitų dviejų jų dukrų – S. ir E. išlaikymą - kas mėnesį mokėti po 100 eurų, tačiau E. niekada nėra mokėjęs jokio išlaikymo. Į antstolius ji nesikreipė, nes žinojo, kad iš E. nieko negaus, nes jis niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholį. Kol jie gyveno kartu, ji žinojo, kad jis turi daug skolų antstoliams, todėl nusprendė, kad neverta kreiptis į antstolius, nes iš jo nieko neišieškos. Nežino, kodėl į Sodrą kreipėsi tik po dvejų metų po teismo sprendimo, bandė išsiversti viena, bet jai buvo sunku ir draugai paragino kreiptis į Sodrą, kad gautų išmokas iš valstybės už vaikų išlaikymą. 2019 m. gruodžio 5 d. ji nuvyko į Sodrą pateikti prašymą skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmokas. Ten jai nesakė, kad ji turi kreiptis į antstolius, todėl ji ir nesikreipė. Tad nuo to pasikreipimo į Sodrą, ji gauna už visas tris dukras kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymo išmoką. E. niekada nėra davęs jai jokių pinigų vaikams išlaikyti, nėra buvęs nieko pervedęs į banko sąskaitą, niekada nepirko jokių daiktų, su vaikais nebendrauja.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2009 m. sausio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta iš E. R. priteisti dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį po 200 litų periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės. Pagal 2017 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymą nutarta iš E. R. išieškoti išlaikymą S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki jų pilnametystės.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimo matyti, kad pareiškėja V. Ž. 2019 m. gruodžio 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymus skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už jos ir E. R. vaikus - M. R., gim. (duomenys neskelbtini), S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Už M. R., S. R. ir E. R. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. birželio 9 d. V. Ž. buvo išmokėta 15 755,60 Eur ir ši suma sudaro E. R. skolą valstybės biudžetui. VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodoma, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. ir 40 str. 3 d., skolai išieškoti buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo pateikti vykdyti nurašymo nurodymai, tačiau pagal pateiktus nurodymus lėšų nurašyta nebuvo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Antstolė I. G. 2025 m. liepos 15 d. rašte Nr. S-25-51-20281 dėl informacijos pateikimo nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009 m. sausio 13 d. Plungės r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš E. R.. 2010 m. rugsėjo 20 d. išieškotoja V. Ž. pateikė prašymą sustabdyti šią vykdomąją bylą bei nurodė, jog E. R. išlaikymą iki 2010 m. spalio 1 d. yra visiškai sumokėjęs. 2010 m. rugsėjo 22 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta išieškotojos prašymu. Vykdomosios bylos pagal 2017 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo dukroms S. R. ir E. R., nei antstolės I. G., nei kitų antstolių kontorose nėra ir nebuvo (patikrinta Antstolių informacinėje sistemoje).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog E. R. nuo 2015 m. lapkričio 18 d. niekur nėra dirbęs.

Iš Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos 3-iojo skyriaus raštų matyti, kad E. R. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. spalio 16 d. bedarbio statusu. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., nes asmuo 2017 m. spalio 16 d. be svarbių priežasčių neatvyko nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 6 p.). Nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. kovo 28 d. E. R. taip pat buvo registruotas - suteiktas bedarbio statusas. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., nes asmuo 2025 m. kovo 28 d. be svarbių priežasčių neatvyko nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 6 p.). Nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki dabar E. R. taip pat registruotas – suteiktas asmens praradusio bedarbio statusą, statusas. Priežastis – asmeniui 2025 m. kovo 28 d. nutraukta registracija Užimtumo tarnyboje už pažeidimą. Šis statusas riboja galimybes gauti paslaugas iš Užimtumo tarnybos, tačiau tam tikros paslaugos vis tiek gali būti teikiamos, priklausomai nuo situacijos, pav.: informavimo apie darbo rinką paslaugos, individualios karjeros konsultanto konsultacijos. Pažymėtina, kad asmuo netenka socialinių garantijų ir, jei buvo mokėta nedarbo draudimo išmoka, išmokos. E. R. neįsidarbinimo priežastys - nemotyvuotas, galimai dirba nelegaliai, turi žalingų įpročių. Darbo paieška nutraukta du kartus neatvykus priimti pasiūlymo dirbti. 2025 m. gegužės 15 d. apsilankymo Užimtumo tarnyboje metu E. R. aptarnaujantį specialistą informavo, kad turi sveikatos problemų dėl piršto traumos, gauti duomenys apie asmens nedarbingumo laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 25 d., tačiau, ar tai susiję su piršto trauma, Užimtumo tarnyba duomenų neturi.

Iš Kretingos r. savivaldybės VšĮ Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro 2025 m. liepos 28 d. rašto Nr. V5-69 su priedais matyti, jog dešinės rankos vidurinio pirštakaulio lūžis buvo nustatytas 2024 m. spalio 4 d., dešinės plaštakos III-IV-V pirštai imobilizuoti gipso longete. Nurodyta imobilizaciją tęsti apie 1 mėn. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. E. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pasikreipus į šeimos gydytoją dėl dešinės plaštakos IV piršto skausmingumo krūvio metu po patirtos traumos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. R., žinodamas, kad jis kaip nepilnametės dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, privalo pagal 2009 m. sausio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ją išlaikyti - nuo 2009 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokėti po 200,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei kaip nepilnamečių dukrų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, privalo pagal 2017 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymą jas išlaikyti – nuo 2017 m. balandžio 27 d. kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. birželio 23 d. vengė pareigos išlaikyti dukras M. R., S. R. bei E. R. ir priteisto išlaikymo nurodytu laikotarpiu joms neteikė.

Kaltinamojo kaltę patvirtina paties E. R. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, liudytojos V. Ž. parodymai, antstolės I. G. pranešimai ir kt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai.

Taigi, kaltinamasis E. R., būdamas darbingas ir sveikas, sąmoningai nemokėjo priteisto išlaikymo vaikams ir vengė juos išlaikyti be pateisinamų priežasčių. Ši E. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį, E. R. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo požymiai.

Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) - neišnykus teistumui.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis E. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis E. R., būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o naują nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus matyti, kad E. R. administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis E. R. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur dirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis E. R. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų areštą.

E. R. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.