- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 2-199-344/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04546-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „T. P.“
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2-199-344/2017 Proceso Nr. 2-29-3-04546-2016-4
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. kovo 29 d.
Mažeikiai
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „T. P.“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas ieškovės S. B. ieškinys atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 1 279 Eur nuostolius ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos motina E. C. T. iš Mažeikių rajono savivaldybės, t. y. atsakovės nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvendama bute ji atliko buto remontą: pakeitė buto laukines duris, langus ir balkono duris, nupirko dujinę viryklę, vonią, kriauklę, unitazą. Ieškovės motina norėjo butą privatizuoti, tačiau nespėjo, nes 2016 m. liepos 20 d. mirė. Ieškovė pati buto privatizuoti nebegali, todėl suremontuotą butą su jos mamos pirktais daiktais 2016 m. spalio 6 d. butą grąžino atsakovei, todėl ieškovė neteko dalies paveldimų lėšų, nes ieškovės motina – buto nuomininkė pinigus išleido buto remontui ir daiktų pirkimui. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, siekdama, kad jai būtų atlyginta už motinos atliktą remontą ir pirktus daiktus, kurie palikti bute, bet atsakovė nesutiko kompensuoti ir atlyginti patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad nuomininkė pagerino nuomojamą daiktą, nes buto vertė padidėjo dėl sudėtų plastikinių langų ir pakeistų balkono bei buto durų. 2014 metais buvo atlikta namo renovacija, o langų pakeitimas yra neatsiejama renovacijos dalis, todėl po renovacijos, renovuoto buto kaina rinkoje padidėjo. Namo renovacijos metu atsakovė turėjo išimti buto langus ir balkono duris ir atiduoti juos nuomininkei, ar bent jau kompensuoti išleistus pinigus, tačiau nuomininkės sąskaita atsakovė pasidarė dalį renovacijos darbų ir sutaupė lėšų. Nuomininkė turėjo buto savininko leidimą daryti buto pagerinimą, nes atsakovė pati nesutiko savo lėšomis atlikti buto remonto, o atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl buto pagerinimo savo lėšomis. Ieškovės motina iš viso patyrė 1 279 Eur išlaidas pagerindama atsakovei priklausantį butą, todėl atsakovė turi pareigą kompensuoti atsakovės motinos nuomotame bute atliktus remonto darbus (1-6 b. l.).
2017 m. sausio 10 d. teisme priimtas atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atsiliepimas, kuriuo prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas J. Ž., kuris darbo santykiais buvo susijęs su (duomenys neskelbtini). Jis bute apsigyveno su sutuoktine E. C. T. ir buto adresu buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta nuo 1972 metų. 1995 m. balandžio 12 d. nuomininkės sutuoktinis su UAB „T. P.“ sudarė tipinę gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuotinio butų fondo namuose nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje gali gyventi sutuoktinis ir vaikai, o asmenys gyvenantis kartu vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Nuomininkė dėl asmeninių priežasčių buto neprivatizavo, todėl 1999 m. spalio 15 d. nuosavybės teisė į butą perėjo atsakovei. Su ieškovės tėvu buvo pasirašyta buto tipinė sutartis, o su ieškovės motina sudarytas tik taisyklių priedas Nr. 2 (Apmokėjimo sutartis). Apmokėjimo sutarties 8 punktas nukreipia į Taisyklių 6 punktą, o šis į Tipinę sutartį, kuri įpareigoja, jog nuomininkas atlieka einamąjį remontą savo lėšomis. Be to, einamojo remonto atlikimą nuomininko lėšomis numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnis. 2010 m. vasario 17 d. ieškovės motina sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove, kurioje numatyta, jog būstas suteikiamas su daliniais patogumais: vonia, unitazu, kriaukle, dujine virykle, langais ir durimis. Atsakovė niekada nedavė leidimo daryti buto pagerinimą, nes nebuvo nustatyti buto trūkumai, todėl buto einamąjį remontą ieškovės motina atliko savo lėšomis (60-62 b. l.).
Trečiasis asmuo UAB „T. P.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdyje ieškovė S. B. prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad butas buvo suteiktas jos tėvui, jame gyveno visa šeima. 1986 metais tėvai išsiskyrė ir bute liko gyveno motina. 1995 metais motina su UAB „T. P.“ sudarė nuomos sutartį. Sutartyje nebuvo numatyta, kad buto pagerinimo darbai yra atliekami nuomininko lėšomis. Kadangi bute buvo blogi langai ir durys, o savivaldybė teigė, kad neturi lėšų juos pakeisti, todėl ieškovės motina 2007 metais sudėjo savo lėšomis laukines duris, o 2008 metais pakeitė į plastikinius langus ir balkono duris. Mama buto nespėjo privatizuoti, nes mirė. 2014 metais vyko namo renovacija ir buvo keičiami langai. Ieškovės mama žodžiu kreipėsi į savivaldybę dėl lėšų kompensavimo, tačiau atsakovė nurodė, kad lėšų nėra. Po mamos mirties ieškovė paveldėjo jos turtą, todėl dėl buto pagerinimo ieškovė neteko dalies paveldimų lėšų, kurias prašo priteisti kaip 1 279 Eur patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atstovė L. D. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, ir nurodė, kad ieškovės motina buvo buto nuomininkė, ji bute gyveno daugelį metų ir pati savo lėšomis turėjo atlikti buto einamąjį remontą. Ieškovė bute paliktus daiktus įvertino pinigais, tačiau jos mama nebuvo gavusi atsakovės rašytinio sutikimo jos pačios lėšomis bute pakeisti langus bei duris, tai ji padarė savavališkai. Savivaldybėje sudaryta komisija, kuri sprendžia dėl būtinumo keisti jai priklausančiuose butuose langus, duris, tačiau šiuo atveju joks leidimas ieškovės motinai tai daryti nebuvo duotas. Buto nuomininkė rūpinosi butu, tačiau tai buvo jos pareiga. Bute buvo padarytas einamasis remontas – pakeisti langai ir durys. Pagal CK normas, nuomininkas pats turėjo daryti einamąjį remontą. Ieškovės motinai nebuvo suteiktas leidimas keisti buto langus ir duris. Ieškovės motina nebuvo pateikusi prašymo privatizuoti butą, nors tokią teisę turėjo. Ieškovės mama gyveno bute, kuriame buvo visi būtini patogumai – dujinė viryklė, plautuvė, unitazas ir kt. Ji nepasinaudojo galimybe už savivaldybės lėšas atlikti turto vertinimą ir jį privatizuoti. einamąjį remontą pasidarė savo lėšomis, o juk ir pati gyveno tame bute daug metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1972 m. vasario 1 d. ieškovės tėvui J. Ž. buvo duotas leidimas Nr. 24, kurio pagrindu jo šeimai suteiktas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1995 m. balandžio 12 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinė sutartis (toliau – Tipinė sutartis) sudaryta tarp ieškovės tėvo J. Ž. ir UAB „T. P.“, pagal kurią sutarties šalys susitarė, jog ieškovės tėvui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteikiama gyvenamojo ploto patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (10, 63-65 b. l.), o tą pačią dieną, t. y. 1995 m. balandžio 12 d., ieškovės motina E. T. su UAB „T. P.“ sudarė Buto nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (28 b. l.), kuria ji įsipareigojo apmokėti bendras eksploatavimo ir priežiūros išlaidas bei mokėti už teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, dujas ir kt. Minėtas butas pagal 1999 m. spalio 15 d. Priėmimo-perdavimo aktą, nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybei. 2010 m. vasario 17 d. ieškovės motina E. C. T. ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MS Nr. GN-632/2010 (19-22 b. l.).
Šalys neneigė, kad buto nuomininkė – ieškovės motina E. C. T. 2007-2008 metais atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą: pakeitė lauko duris, langus ir balkono duris, kaip teigia ieškovė, jos motina pirko dujinę viryklę, vonią, kriauklę, unitazą. Ieškovės paskaičiavimu, jos motinai buto remontas kainavo 1 279 Eur.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o šio straipsnio 20 dalyje išdėstyta, kas laikoma statinio kapitaliniu remontu, o 21 dalyje – kas laikoma paprastuoju remontu, t. y. einamuoju remontu. Nuo 2007 m. liepos 1 d. galiojusi minėto įstatymo 2 straipsnio 21 dalies redakcija nustatė, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Šiš nuostatų pagrindu laikytina, kad ieškovės motina atliko buto paprastąjį (einamąjį) remontą, nes butas jos lėšomis nebuvo iš esmės atnaujintas, rekonstruotas ar kapitališkai nemontuotas.
Ieškovės motina E. C. T. mirė (duomenys neskelbtini), nespėjusi privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 6 d. ieškovė grąžino nuomotojui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.), su bute buvusiais daiktais, t. y. ieškovės motinos pakeistais langais, balkono ir lauko durimis bei nupirktais kitais daiktais. Teigdama, jog dėl to, kad ieškovės motina atliko buto paprastąjį remontą, ieškovė neteko dalies paveldimų lėšų, todėl teikė ieškinį, siekdama prisiteisti iš atsakovės jos patirtus 1 279 Eur nuostolius, nes jos mamos buto remontui panaudotų pinigų ji negalėjo paveldėti. Ieškovė vadovaujasi tuo, kad jos motina 2007-2008 metais atliko nuomojamo buto remonto darbus ir įkainojo juos 1 279 Eur suma, t. y. ieškovės motina pagerino atsakovei priklausantį butą ir pagerino buto rinkos vertę.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje klaidingai interpretavo tuo metu galiojusias teisės aktų normas, jog sutartyse nebuvo nurodyta, kad nuomininkė įsipareigoja bute daryti bet kokios rūšies remontą, todėl nuomininkė savo nuožiūra galėjo daryti remontą ir pagrįstai tikėtis išleistų lėšų kompensavimo, be to, nė vienoje sutartyje nebuvo nurodyta, kad nuomininkės atlikti pagerinimai nebus kompensuoti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėtas butas dar 1972 m. buvo suteiktas jos tėvui su šeima, tai pagrindžia įrašas 1995 m. balandžio 12 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinės sutarties įžanginė dalis (63 b. l.). Teismas nesutinka su ieškovės nuomone, kad jos mama, kuri nebuvo sudariusi buto nuomos sutarties ir tik 1995 m. balandžio 12 d. sudarė Buto nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartį (28 , 29 b. l.), neturėjo pareigos rūpintis buto einamuoju remontu ir dėl to jai turi būti kompensuojama už pagerinimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto nuomos sutartis tarp ieškovės mamos ir trečiojo asmens UAB „T. P.“ buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o aukščiau minėta sutartimi ieškovės mama ir trečiasis asmuo susitarė dėl apmokėjimo už buto nuomą bei teikiamas paslaugas. Esant tokiai situacijai, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės mama neturėjo pareigos daryti einamąjį remontą, nes
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnis nustato nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą, laikyti jį tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.
2. Nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui.
3. Jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis. Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad jos motina neturėjo pareigos savo sąskaita remontuoti butą, keisti langus ir duris bei pirkti kitus daiktus, nes nė vienoje sutartyje nebuvo aiškiai numatytos ieškovės motinos pareigos atlikti buto remonto darbus. Tačiau pagal 1995 m. balandžio 12 d. Buto nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutarties 8 punktą, buto nuomininkė – ieškovės motina įsipareigojo laikytis Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto buto fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių reikalavimų. Pagal tuo metu galiojusių Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309) 6 punktą gyvenamųjų patalpų nuomininkai turėjo savo lėšomis atlikti nuomos sutartyje numatytą gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų remontą, o pagal 7 punktą, pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąsias ir pagalbines patalpas buvo galima tik gavus miesto, rajono valdybos arba jos įgalioto asmens leidimą. 1995 m. balandžio 12 d. sudarytoje Tipinėje sutartyje, buto nuomininkas įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti turimos gyvenamosios patalpos ir jo įrenginių einamąjį remontą. Pagal abiejų sudarytų sutarčių nuostatas ir pagal 2007-2008 metais buto remonto atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (t. y. 1964 metais galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 316 straipsnis), tam, jog būtų pagrindas reikalauti buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, remonto darbams, kuriais gerinamas išsinuomotas butas, turėjo būti gautas nuomotojo sutikimas.
CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nuomininkui nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko padarytus be nuomotojo sutikimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) ar įstatymų arba šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad daikto pagerinimu laikomi ne bet kokie remonto darbai, o tokie, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo taip pat pažymima, kad net pagerinus daiktą nuomotojo leidimu, atlyginamos tik šiam tikslui turėtos būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad tam, jog būtų pagrindas reikalauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų atlyginimo, visų pirma reikalinga įrodyti, kad buvo gautas nuomotojo leidimas buto pagerinimo darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuomotojo leidimas reikalingas bet kokiems išnuomoto turto pagerinimams, nepriklausomai nuo to, su kokiu remontu – einamuoju ar kapitaliniu – tie pagerinimai yra susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-890/2000).
Ieškovė teigia, kad jos motina ne kartą kreipėsi į atsakovę – Mažeikių rajono savivaldybę dėl išlaidų patirtų keičiant buto langus, duris, daiktų pirkimą kompensavimo, bei pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau nė vienas jų neįrodo, kad buvo gautas buto savininko sutikimas atlikti buto remonto darbus. Nė vienas pateiktas raštas ir atsakymas negali būti vertinamas kaip reiškiantis turto valdytojo ar savininko sutikimą, jog ginčo bute būtų atliekami pagerinimo darbai. Sutikimas turi būti gautas konkrečioms patalpoms pagerinti (kapitaliai remontuoti), be to, nurodant konkrečius statybos-montavimo darbus ir apimtis. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tai, koks detalus turėtų būti leidimas daryti daikto pagerinimus, kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Tačiau daikto savininkas, spręsdamas, duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Ieškovė ir teismo posėdyje nurodė, kad jos motina ne kartą žodžiu kreipėsi dėl buto pagerinimo išlaidų kompensavimo, tačiau konkretaus sutikimo, atlikti buto remonto darbus niekada nebuvo gavusi. Nė vienas ieškovės išsakytas argumentas, teismui neleidžia daryti išvados, kad ieškovės motina turėjo sutikimą, atlikti buto remontą. Ieškovė teigė, kad atsakovei buvo žinoma apie bute atliekamus remonto darbus, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog nuomotojas davė sutikimą buto pagerinimams atlikti, juolab, kad su nuomotoju buvo suderintas remonto darbų pobūdis ir apimtis. Nuomotojas neturi pagrindo prieštarauti dėl atliekamų jo daikto remonto darbų, jeigu nuomininkas tokius darbus atlieka savo sąskaita.
Be to, ieškovė ieškinį grindė, tuo, jog ieškovės motina susiremontavusi butą, patyrė išlaidų, todėl po motinos mirties ieškovė neteko dalies paveldimų lėšų. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, net teismo posėdyje nebandė įrodinėti, aplinkybės, jog būtent tos lėšos, kurios buvo jos mamos patirtos remontuojant nuomojamą butą, butų buvusios paveldimos lėšos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad remontui panaudotus pinigus jos mama nebūtų išleidusi kitoms reikmėms, todėl nėra pagrindo net manyti, kad ieškovė dėl mamos lėšomis suremontuoto buto neteko dalies paveldėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad po remonto darbų atlikimo 2007-2008 metais ieškovės mama toliau naudojosi butu apie 8 metus ir šie daiktai jai tarnavo bei dėvėjosi, todėl nelogiška būtų ieškovei atlyginti jos mamos patirtas išlaidas naujų daiktų kainomis.
CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.
Ieškovė nepaneigė, kad jos mama nuomojosi butą su būtinais patogumais – vonia, unitazu, plautuve, o taip pat durimis bei langais, todėl ir grąžinti daiktą privalu buvo su jais.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo buto remonto darbus 2007-2008 metais ieškovės motina atliko neturėdama valstybės turto tuomečio valdytojo sutikimo pagerinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), (atlikti jo remontą), nesuderinusi su juo konkrečių remonto darbų ir jų apimties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), be to, ieškovė neįrodė, kad už buto remontą išleistos lėšos būtų tapusios ieškovės paveldimomis lėšomis, kad jos mama nuo 2007 metų pabaigos iki mirties šių pinigų nebūtų išleidusi savo reikmėms, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti jos motinos patirtų buto pagerinimo išlaidų, kurios sudaro jos nuostolius (CK 6.501 straipsnis).
Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270, 307 straipsniais,
nutaria:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.