- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- 1-1498-1053/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35479-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč
neviešame (dalyje posėdžių) teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis (neįgalusis, darbingumo lygis 50 proc.), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. pažeidė viešąją tvarką: laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., mažiausiai vieną kartą, tiksliai nenustatytą dieną, apie 10-12 val., viešoje vietoje, stovėdamas šalia vaikų darželio-mokyklos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros, ties šiaurės-rytiniu šios vaikų ugdymo įstaigos teritorijos kampu, nepaisydamas elementarių elgesio normų, rodydamas aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, įžūliu elgesiu, t. y. elgdamasis nepadoriai ir šokiruojančiai bei siekdamas kitų asmenų dėmesio, iš dalies apsinuogino ir atvirai demonstravo pašaliniams asmenims, tame tarpe mažamečiams vaikams savo lytinius organus, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje;
Be to, jis atliko jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimo veiksmus: tuo pačiu laiku ir vietoje, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., mažiausiai vieną kartą, tiksliai nenustatytą dieną, apie 10-12 val., atėjęs prie vaikų darželio-mokyklos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), ir atsistojęs šalia tvoros ties šiaurės-rytiniu šios vaikų ugdymo įstaigos teritorijos kampu, iš dalies apsinuogino bei specialiai atkreipdamas į save lauke žaidžiančių „S.“ vaikų darželio-mokyklos mažamečių vaikų dėmesį, barškindamas atneštą vaikišką barškutį, atvirai demonstravo mažamečiams vaikams savo lytinius organus, tokiu būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaikų fizinį ir psichologinį vystymąsi, ir taip tvirkino mažamečius. Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė šias esmines aplinkybes. Sulaikymo dieną, t. y. 2016-07-28 ryte jis savo automobiliu nuvažiavo į Halės turgų, kur prie jo priėjo mergina. Merginos vardo nežino, tik žino amžių - 24 metai. Šią merginą jis buvo sutikęs vieną kartą anksčiau maždaug prieš dvi savaites, ji priėjusi prie jo paprašė nuvežti ją į Lazdynus. Kodėl paprašė būtent jo, nežino, jis paprastai žmonių nevežioja. Sutiko, nes jam sumokėjo 6 eurus. Pirmą kartą merginą nuvežė į Lazdynus, kelią rodė ji. Nuvažiavus jai sunku buvo vaikščioti, todėl jis padėjo jai užlipti laiptais, kalniuku, takeliu palei tvorą, iš viso apie 150 metrų nuo automobilio. Ten ji kažką pasiėmė, jis palaukė per atstumą, paskui nuvežė atgal prie Halės turgaus. Antrą kartą ta pati mergina prie jo priėjo Halės turguje sulaikymo dieną ir paprašė vėl nuvežti į Lazdynus. Nuvežus ji paprašė jo paties užlipti į tą pačią vietą, nes jai dar labiau skaudėjo koją, ir paimti „vaistukų“ maišelį, paieškoti „už medžio“. Jis sutiko, nuėjo, ieškojo maišelio ir tuo metu prie jo priėjo jaunas žmogus. Tuo metu jis (J. Ž.) buvo nusisukęs nuo darželio, į darželį nežiūrėjo, buvo nugara į tvorą, žiūrėjo į žemę, ieškodamas maišelio. Priėjo antras jaunas žmogus, jie prisistatė, kad iš policijos ir apkaltino jį lytinių organų rodymu vaikams. J. Ž. paaiškino jiems, kad jis to nedaro, ieško maišelio merginai 24 metų. Jie pasiūlė nueiti į darželį išsiaiškinti, jis nesipriešino, tačiau į darželį jie nenuėjo, o atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tą dieną jis buvo apsirengęs džinsais, tamsiai mėlynos spalvos palaidine su užtrauktuku, turėjo kepurę. Iki 2016 m. liepos mėnesio toje vietoje jis nėra buvęs, apskritai Lazdynuose yra buvęs tik pravažiuodamas. Po 2009 metų kovo mėn. jam darytos operacijos jis apie metus sunkiai vaikščiojo, ir dabar negali bėgti, kristi, skubėti. Kamufliažinės aprangos neturi. Detalesni kaltinamojo parodymai užfiksuoti 2017-07-10 teisiamojo posėdžio protokole (t. 3 b. l. 32-38).
Liudytoja A. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba vaikų darželyje „S.“. Prie darželio teritorijos kairėje pusėje nuo darželio įėjimo, už tvoros, miške trejus, gal net penkerius metus pasirodydavo vyras, kuris rodydavo lytinius organus vaikams. Apie tai jai sakydavo vaikai, kad vyriškis šlapinasi, mato jo genitalijas. Vaikams būdavo sakoma, kad jis nesupranta, ką daro, nežino, kur šlapintis. Vaikams pranešus, auklėtojos eidavo žiūrėti, tačiau vyriškis traukdavosi atgal į mišką, arba griūdavo ant žemės ir šliauždavo atbulas. Iš toli ji vyrą matė daug kartų, jis būdavo apsirengęs kamufliažinėmis kelnėmis, nuskalbtos spalvos marškiniais, šviesia kepure su snapeliu, turėdavo ūsus. Paskutinius pora metų ateidavo tikrai tas pats vyriškis, ji matydavo jį iš tolo. Vyriškis pasirodydavo tada, kai pradėdavo augti medžiai, žolė, apie 11-12 val. vaikų pasivaikštinėjimo metu. Toje vietoje, kur pasirodydavo vyriškis, darželio pusėje buvo vaikų žaidimų aikštelė, ten žaidžia vaikai nuo 3 iki 6 metų. Toje vietoje už darželio tvoros yra takas, miškas, galima gerai prieiti prie darželio. Ten žmonės vedžioja šunis, tačiau asocialūs asmenys nevaikšto, alkoholinių gėrimų niekas nevartoja. Apie vyriškio pasirodymus buvo informuota administracija, policija, budėjo tėvai, policija, tačiau konkrečių pasirodymo datų nefiksuodavo, nes tai vyko nuolat. Iš arti ji matė vyriškį vieną kartą. Tai įvyko 2016 m. gegužės ar birželio mėn., dienos tiksliai neatsimena, vaikai vėl nurodė, kad matė tą vyriškį. Vaikus nuvedė toliau, o ji tyliai ėjo link tvoros slapta į tą vietą, kur vaikai matė vyrą. 5-4 metrų atstumu, kažkur 3 metrai už tvoros, ji pamatė vyrą su kamufliažinės spalvos rūbais, šviesia smėlio spalvos kepure su snapeliu, pas jį buvo ilgi, tamsūs, banguoti plaukai, išlindę iš po kepurės, jis stovėjo be kelnių, jos buvo žemiau kelių, rankoje laikė barškutį ir barškino. Ji matė jo lytinius organus. Ji pasakė, kad iškvies policiją, tada jis puolė bėgti net neužsimovęs kelnių. Vyriškis neatrodė benamis, neatrodė neblaivus. Apie šį įvykį pranešė administracijai. Tuo metu, kai jį pamatė, ji turbūt buvo šoke, todėl negali tiksliai pasakyti, ar jis buvo su ūsais, tačiau, kai matydavo jį anksčiau iš toli, jis būdavo su ūsais. Tą pačią dieną apie 18.00 val. ji matė tą patį vyriškį autobusų stotelėje, jį atpažino iš veido. 2016-07-28 ji policijos rėmėjams nupasakojo, kaip atrodo tas vyras. Po kiek laiko atėjo vienas rėmėjas su vienu pareigūnu ir parodė jai nuotrauką. Nuotrauka buvo portretinė, didelė. Ji iškart atpažino asmenį pagal išvaizdą. Nuotraukoje buvo ilgi tamsūs plaukai. Vyras nuotraukoje buvo be kepurės, ir ji iškart pasakė, kad jis buvo su kepure. Kai vėliau ji policijoje atpažino vyrą pagal nuotraukas, ji pasakė „atrodo“ todėl, kad niekada nebuvo dalyvavusi tokiam įvykyje, pasimetė, nežinojo, kaip pasakyti, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai tas pats vyras. Vyro akių spalvos pasakyti negali, tačiau atsimena bendrą veido išraišką, veido formą, jis buvo normalaus kūno sudėjimo, 170-175 cm ūgio. Po to, kai J. Ž. buvo sulaikytas 2016-07-28, daugiau joks vyriškis nebeateidavo.
Liudytoja L. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad prie darželio, kuriame dirba, apie 3-4 metus vasarą, pavasarį, rudenį, tuo metu, kai vaikai išeina į lauką, pasirodydavo vyras. Jis plodavo, vaikai bėgdavo prie tvoros, vaikai pasakodavo, kad matydavo, kaip „dėdė“ rodo lytinius organus. Pamatęs suaugusįjį vyras slėpdavosi, pasišalindavo ar griūdavo ant žemės ir šliauždavo. Jos 3-4 metų vaikai nepasakojo, tačiau vyrą matė vyresni vaikai, jie papasakojo ir mažyliams. Ji pati matė vyrą pora kartų iš toli, veido nematė, jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio. Jis buvo su kamufliažiniais rūbais, kepure. Toje vietoje darželio pusėje buvo vaikų žaidimų aikštelė arčiau tvoros, vyrą matydavo už tvoros, prie darželio kampo, ten yra takelis, miškas ir krūmai. Ten vaikšto žmonės su šunimis, seneliai, bet niekas negirtuokliauja. Po vyriškio sulaikymo liepos mėn. jokio vyro prie darželio nebematė.
Liudytoja J. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba darželyje jau 30 metų. Darželį lanko 3-7 metų vaikai, jos grupėje – 3-4 metų. Paskutinius 5-6 metus prie darželio ateidavo žmogus, kuris rodydavo savo lytinius organus. Vaikai pribėgdavo, auklėtojoms sakydavo, kad ten kažkoks dėdė be kelnių. Vaikams būdavo sakoma, kad neitų prie tvoros, pasitraukite, dėdė nori į tualetą. Jos vaikai maži, 3-4 metų, patys nematė, A. A. vaikai didesni, jie sakydavo. Kai auklėtojos prieidavo arčiau prie tvoros, jis nueidavo. Vyriškis ateidavo dažniausiai pavasarį, rudenį – kai dar lapų būdavo, kad galima būtų pasislėpti. Vyriškis būdavo prie to paties darželio kampo, kur galima nusileisti žemyn, pasislėpti. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu tą vietą pažymėjo. Ten auga daug medžių, krūmų, yra takelis, kiti žmonės irgi eina, vedžioja šunis, tačiau praeina pro šalį. Iš darželio pusės ten vaikų žaidimų aikštelė. Ji pati matė vyrą iš toli gal tris kartus, neaukštas, su kamufliažine apranga, kepure, užtraukta ant akių. Kad atkreiptų vaikų dėmesį, vyras barškindavo barškutį arba plodavo rankomis, ji barškučio nematė, tačiau girdėdavo plojimo arba barškučio garsą. Kitos auklėtojos matė tą patį, tik A. A. matė jo veidą. Po J. Ž. sulaikymo daugiau nieko panašaus nebuvo.
Liudytoja N. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba darželyje apie 20 metų. Vaikščiodavo vyras, kuris rodė savo lytinius organus. Vaikai sakydavo, kad rodo savo lytinius organus, kad be kelnių matė vyriškį. Vaikai patys jį matė. Tas žmogus lankydavosi, kai vaikai išeidavo į lauką, vasaros metu, rudenį ir pavasarį. Žiemos metu – nusiskundimų nebuvo. Ji pati matė vyriškį gal 10 kartų, daugiau iš nugaros, nes jis, kai pamatydavo auklėtojas bėgdavo nuo jų. Jis buvo su kamufliažine apranga, kepure su snapeliu. Nelabai aukštas, nestoras. Vyrą ji matė ten, kur darželio kampas, kalniukas, tą vietą ji pažymėjo schemoje. Po sulaikymo daugiau tokių įvykių nebuvo.
Liudytojas L. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad yra policijos rėmėjas. Iš 5 PK gavo skambutį, kad prie darželio „S.“ asmuo rodo savo lytinius organus. Jam ir A. V., kitam policijos rėmėjui, „S.“ darželio auklėtoja apibūdino tą asmenį, pasakė, kad jis buvo su kepure su snapeliu smėlio spalvos, yra su ūsais ir kamufliažine apranga ir dar su savimi turi žaislą. Jie išėjo apžiūrėti teritorijos į skirtingas puses. Už tvoros darželio teritorijoje yra krūmų, už tų krūmų yra vaikų žaidimo aikštelė, toje vietoje ne darželio pusėje jis pamatė J. Ž.. J. Ž. tuo metu ėjo link darželio, į žemę nežiūrėjo, neatrodė, kad kažko ieškotų. Tuo metu J. Ž. buvo su vasarine kepure, uždėta snapeliu į priekį. J. Ž. jį pastebėjęs sutriko, apsisuko ir greitesniu žingsniu nuėjo į priešingą pusę, tai buvo nenatūralus žmogaus apsisukimas. L. R. jį užkalbino, tada priėjo A. V., jie sulaikė J. Ž., šis nesipriešino, jie iškvietė policijos patrulį. Kai jie priėjo, kepurė buvo nukritusi. J. Ž. buvo sutrikęs, sunerimęs, nieko rišlaus pasakyti, ką ten veikia, negalėjo, sakė, kad kažkoks draugas jam paliko kažkokį daiktą, neaiškiai, po to, kad narkotinių medžiagų dozę. Sakė, kad draugas jam skambino telefonu, bet paklaustas numerio draugo, kuris jam turėjo palikti narkotikus, telefono numerio neturėjo. Sutiko eiti su jais. L. R. J. Ž. nufotografavo, nuotrauką parodė auklėtojai, kuri neabejojo, kad tai tas pats vyriškis. Pareigūnai tą vietą apieškojo, tačiau nieko nerado.
Liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gavo pranešimą, kad Lazdynuose prie darželio būna žmogus, kuris demonstruoja savo lytinius organus. Nuvykęs su L. į „S.“ darželį, apėjo vieną ratą kartu, užėjo pas auklėtojas ir jos apibūdino kaip atrodo vyriškis: su kamufliažine apranga, su kepure, tamsaus gymio, su ūsais, ilgi plaukai. Nusprendė eiti į skirtingas puses. Eidamas išgirdo, kad L. su kažkuo kalbasi, pribėgo ir pamatė jį su vyriškiu, kuris atitiko auklėtojų apibūdinimą, tik buvo be kamufliažinės aprangos, buvo šviesi kepurė, su ilgais plaukais. Vyras sakė, kad kažko ieško. Jie pasiūlė jam praeiti ir viską išsiaiškinti. Vyras buvo numetęs savo kepurę, A. V. pasakė ją paimti. Vyras pasakojo, kad asmuo stoties rajone jam pasakė, kad miškelyje padėta dozė narkotikų ir jis toje vietoje ieškojo, narkotikai draugei, kad jai 24 metai, bet neminėjo, kur yra ta jo draugė. Paklaustas, ar autobusu atvažiavo į įvykio vietą, J. Ž. atsakė taip, tačiau paklaustas, kokiu autobusu atvažiavo į vietą. J. Ž. negalėjo paaiškinti. A. V. pasiūlė jį nufotografuoti, paskui L. R. sakė jam, kad auklėtoja jį atpažino.
Liudytojas R. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gavę pranešimą, kad prie vaikų darželio yra vyras, su kepure, kuris rodo organą vaikams, su kolega L. J. atvyko prie darželio. Ten rėmėjai buvo sulaikę kaltinamajį, o jie įsodino jį į automobilį. Tokių iškvietimų, kad prie vaikų darželio vyras rodo lytinį organą iki tol buvo labai daug, vieną-du kartus per savaitę, o po J. Ž. sulaikymo – daugiau tokių iškvietimų nebuvo.
Liudytoja L. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad policijoje buvo gautas Seimo nario, ar vaikų darželio pranešimas, kad prie vaikų darželio vyras rodo savo lytinius organus. Siekdami nustatyti tą asmenį, į pagalbą pasitelkė policijos rėmėjus, A. V. ir L. R., kurie jį sulaikė. Po sulaikymo daugiau analogiškų pranešimų nebuvo.
Liudytojas L. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su kolega gavo iškvietimą, kad dviejų policijos rėmėjų sulaikytas asmuo, kuris įtariamas vaikų tvirkinimu. Atvykus rėmėjai pareigūnams trumpai paaiškino situaciją: t. y. kad jie turėjo informaciją, turėjo vyriškio ryškų apibūdinimą, sulaikė. Vienas policijos rėmėjas buvo padaręs sulaikyto asmens nuotrauką. Jie nuėjo į vaikų darželį, paklausinėjo auklėtojų, kas, ką konkrečiai matė. Iš pradžių nieko nerodė klausė, ar konkrečiai matė tą vyriškį, ką jis darė. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar galės konkrečiai atpažinti ir apibūdinti, ką ji matė, sukonkretizuoti asmens požymius. Auklėtoja apibūdino, nurodė, kad galės atpažinti. Išskirtinių požymių nebuvo, tik kad turėjo konkrečios spalvos kepurę su snapeliu. Sulaikytasis kepurę turėjo, buvo neužsidėjęs, lyg po pažastim pasikišęs, bandė stumti nuo savęs, lyg ne jo daiktas buvo. Kai parodė auklėtojai nuotrauką, ji iš karto atpažino, net ir be kepurės. Klausinėjamas vyriškis nieko rišlaus pasakyti nesugebėjo, buvo pasimetęs. L. J. apžiūrėjo sulaikymo vietą, tačiau ten nieko nerado.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2016-10-19 protokole užfiksuota, kad A. A. atpažino J. Ž. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Ji nurodė, kad atpažįsta jį pagal jo pailgą veido formą, bendrus veido bruožus, pagal banguotus pasišiaušusius plaukus (t. 1, b. l. 79-82).
Liudytojo L. R. 2017-03-17 papildomos apklausos protokolo priede pažymėta vieta, kur sulaikytas J. Ž. (t. 1, b. l. 46), liudytojo A. V. 2017-03-17 apklausos protokolo priede pažymėta vieta, kur jis pamatė J. Ž. su L. R. (t. 1 b. l. 51). Liudytojos A. A. 2017-03-22 papildomos apklausos protokolo priede pažymėta vieta, kur ji 2016 m. gegužės – birželio mėn. tiksliau nenustatytą dieną matė vyriškį, rodantį savo lytinius organus (t. 1 b. l. 93). Liudytojos N. S., liudytojos L. P., liudytojos J. Ž. 2017-03-22 apklausos protokolų prieduose pažymėta vieta, kur jos yra mačiusios įtartiną vyriškį (t. 1 b. l. 102, 110, 118).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis J. Ž. neigė, kad 2016 m. gegužės-birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu buvo prie vaikų darželio „S.“, iš dalies apsinuogino ir atvirai demonstravo pašaliniams asmenims, tame tarpe mažamečiams vaikams savo lytinius organus. Kaltinamasis tvirtino apskritai tuo metu Lazdynuose nebuvęs. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojos A. A. parodymai, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. A. nurodė, kad 2016 m. gegužės-birželio mėn., tiksliau laiko neatsimena, vaikų pasivaikščiojimo lauke metu matė vyriškį, kuris buvo iš dalies apsinuoginęs, matė jo lytinius organus, vyriškis rankoje laikė barškutį ir barškino. Ji vyrą matė iš arti, įsidėmėjo jo veidą. Tą pačią dieną tą patį vyrą matė autobusų stotelėje, atpažino jį iš veido. A. A. asmens parodymo atpažinti metu J. Ž. atpažino. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, nes ji nurodė, kad vyrą matė iš arti du kartus tą pačią dieną – vieną kartą prie vaikų darželio, kitą kartą autobusų stotelėje, kur atpažino jį iš veido. Pirmą kartą J. Ž. nuotrauka A. A. buvo parodyta iškart po jo sulaikymo, t. y. praėjus 1-2 mėnesiams po to, kai ji jį matė, taigi tai nėra ilgas laikotarpis, per kurį ji galėtų pamiršti, kaip atrodė asmuo. Pažymėtina, kad tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl tokiam atpažinimui netaikomos BPK 192 straipsnio nuostatos. Nuotraukoje vyras buvo be kepurės, o A. A. atpažinusi jį dar paminėjo, kad vyras turėjo būti su kepure. A. A. parodymus dėl atpažinimo patvirtina ir liudytojų L. R. ir L. J. parodymai, kad auklėtoja neabejodama atpažino vyriškį. L. J. dar parodė, kad prieš parodant nuotrauką auklėtoja buvo apklausta apie asmens požymius. Be to, A. A. atpažino J. Ž. ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu. Tuo metu ji neabejojo, o „atrodo“ pasakė dėl to, kad nebuvo dalyvavusi tokiame įvykyje, nežinojo kaip pasakyti, tačiau patvirtino, kad buvo įsitikinusi, kad tai tas pats vyras. Tai, kad ji negalėjo teisme nurodyti konkrečių vyriškio bruožų – akių spalvos, žandikaulio formos ir pan., nereiškia, kad ji neatpažino J. Ž. pagal veido formą, bendrus bruožus, kaip ji tvirtina. Byloje nenustatyta, kad A. A. būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti J. Ž., netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo.
Kaltinamasis J. Ž. teigė, kad 2016-07-28 jo sulaikymo metu jis buvo prie darželio todėl, kad mažai pažįstamai merginai ieškojo „vaistukų“. Tokia jo užimta pozicija vertinama kritiškai, nes yra neįtikima, nenuosekli, be to, paneigiama liudytojų parodymais. J. Ž. nurodė, kad automobiliu žmonių nevežioja, tačiau du kartus sutiko pavežti nepažįstamą merginą. Merginos vardo, adreso, kitų duomenų nežino, žino tik jos amžių. Pirmą kartą jis palydėjo merginą iki vietos, kurioje ji kažką paėmė, antrą kartą (sulaikymo dieną) jis turėjo pats nueiti ir paimti maišelį su „vaistukais“. Konkrečios maišelio buvimo vietos nežinojo. Jo teigimu mergina nurodė „už medžio“, tačiau toje vietoje, kaip nurodė ir pats J. Ž., ir liudytojai L. R. ir A. V., yra miškas, medžių yra daug. Pirmą kartą, kai mergina pati pasiėmė maišelį, jis stovėjo „per atstumą“. Todėl nėra aišku ir kaltinamasis negalėjo tiksliau paaiškinti, kaip jis turėjo tą maišelį surasti. Šią jo užimtą poziciją paneigia ir liudytojo L. R. parodymai, kad J. Ž. pamatė einantį link darželio, į žemę šis nežiūrėjo, neatrodė, kad kažko ieškotų, o jį (L. R.) pamatęs J. Ž. sutriko, apsisuko ir greitesniu žingsniu nuėjo į priešingą pusę. Teismas netiki šia J. Ž. pozicija ir dėl to, kad, remiantis liudytojų L. R., A. V., L. J. parodymais, J. Ž. sulaikymo metu buvo pasimetęs, rišliai paaiškinti, ką jis ten veikia, negalėjo. J. Ž. parodymai prieštarauja liudytojų parodymams: J. Ž. teigia, kad jis į vietą atvyko automobiliu, tuo tarpu A. V. nurodė, kad paklaustas, ar atvyko autobusu, J. Ž. sutiko, tik negalėjo paaiškinti, kokiu autobusu; J. Ž. teigia, kad apie maišelį sužinojo iš merginos, kurią vežė, o L. R. nurodė, kad sulaikymo metu J. Ž. pasakojo apie draugą, kuris paliko narkotinių medžiagų dozę, apie tai draugas jam skambino telefonu, bet paklaustas numerio draugo, kuris jam turėjo palikti narkotikus, telefono numerio neturėjo.
Kaltinamasis J. Ž. policijos rėmėjų buvo sulaikytas toje pačioje teritorijoje, kur įtartiną vyriškį matydavo auklėtojos. Ši vieta nurodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolų prieduose, be to, teisiamojo posėdžio metu L. R. nurodė, kad J. Ž. pamatė kitoje pusėje nuo pagrindinio įėjimo, kur darželio pusėje yra vaikų žaidimų aikštelė, A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji vyriškį, demonstruojantį lytinius organus matė kairėje pusėje nuo darželio įėjimo, kampe prie darželio, toje vietoje darželio pusėje yra vaikų žaidimų aikštelė. Iš esmės analogiškai vietą, kurioje matydavo įtartiną vyriškį, apibūdino ir liudytojos L. P., N. S. ir J. Ž.. Tai yra šiaurės-rytinis vaikų darželio „S.“ teritorijos kampas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vyras, pasirodydavęs prie darželio, liudytojų A. A., L. P., J. Ž. ir N. S. parodymais būdavo apsirengęs kamufliažinės spalvos rūbais, o sulaikymo metu J. Ž. buvo apsirengęs kitaip. Ši aplinkybė, teismo nuomone, nepaneigia to fakto, kad A. A. atpažino J. Ž.. Taip pat teismas pažymi, kad vyriškis remiantis tų pačių liudytojų parodymais nuolat turėdavo su savim šviesios smėlio spalvos kepurę su snapeliu. Sulaikymo metu J. Ž. tokią kepurę turėjo, tą nurodė ir pats.
Teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra ta, kad liudytojai A. A., L. P., J. Ž., N. S., R. M. vieningai nurodė, kad po J. Ž. sulaikymo daugiau panašių incidentų nebuvo.
Teismas atmeta gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytą abejonę, ar vyriškio, demonstruojančio lytinius organus, buvimas apskritai nėra A. A. išgalvojimas. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. būtų suinteresuota apkaltinti J. Ž., be to, tokį jos pasakojimą patvirtina kitų liudytojų (L. P., N. S., J. Ž.) parodymai, kad prie jų pribėgdavo vaikai, kurie sakydavo, kad mato „dėdę be kelnių“, „dėdė šlapinasi“, „dėdė rodo lytinius organus“. Be to, liudytoja J. Ž. parodė, kad matydama vyriškį yra girdėjusi ir barškučio arba plojimo rankomis garsą, t. y. tai negalėjo būti tiesiog kažkoks asocialus asmuo, kuris, kaip teigia gynėjas, galimai šlapinasi. Gynėjo argumentus dėl galimai toje vietoje besirenkančių asocialių asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus, paneigia liudytojų A. A., L. P., N. S., J. Ž. parodymai, kad toje vietoje taku praeina žmonės, vedžioja šunis, tačiau žmonės nestoviniuoja, nesirenka, alkoholinių gėrimų nevartoja. Be to, A. A. parodė, kad vyriškis, kurį ji matė demonstruojantį lytinius organus, neatrodė benamis, asocialus, neblaivus. Taip pat atmetamas ir gynėjo argumentas, kad J. Ž. po 2009 m. operacijos kurį laiką negalėjo normaliai judėti, todėl iškart po operacijos negalėjo pasirodyti prie darželio. Pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai nepatvirtina tokios aplinkybės, be to, J. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2016 m. gegužės - birželio mėn.
Vertindamas šių įrodymų visumą teismas atmeta J. Ž. parodymus ir sprendžia, kad 2016 m. gegužės - birželio mėn., A. A. prie vaikų darželio „S.“ tvoros pamatytas vyras, kuris buvo dalinai apsinuoginęs ir demonstravo savo lytinį organą, barškindamas barškučių, buvo būtent J. Ž..
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi 2007-07-21 – 2016-12-31, t. y. galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vieta, kurioje kaltinamasis demonstravo lytinius organus, yra viešoji vieta (viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 ). Lytinių organų demonstravimas viešojoje vietoje neabejotinai yra elementarių visuomenės elgesio normų nepaisymas, aiškus visuomenės ir aplinkinių negerbimas, įžūlus elgesys. Tokiais veiksmais neabejotinai yra trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Iš to teismas daro išvadą, kad J. Ž. pirmiau aptarti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.
Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pažymėtina, kad kaltinamasis lytinius organus demonstravo prie vaikų darželio, kurį lanko 3-7 metų vaikai, tvoros. 2016 m. gegužės-birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, kai jį, demonstruojantį lytinius organus, pamatė A. A., pirmiausia jį pamatė vaikai. A. A., L. P., N. S., J. Ž. parodė, kad vaikai sakydavo, kad mato vyrą be kelnių, vyrą, kuris šlapinasi, vyrą, kuris rodo lytinius organus. Pažymėtina, kad vyras pasirodydavo vietoje, kur darželio pusėje buvo vaikų žaidimų aikštelė, pasirodydavo tuo metu, kai vaikai būdavo lauke, turėdavo barškutį, kuriuo barškindavo, arba plodavo rankomis (A. A., L. P., N. S., J. Ž. parodymai). Tą dieną, kai jį pamatė A. A., jis rodė lytinius organus, buvo pasisukęs priekiu į vaikų žaidimų aikštelę, taip pat turėjo barškutį, kuriuo barškino. Tai parodo, kad kaltinamojo tikslas buvo rodyti lytinius organus būtent mažamečiams vaikams. Tai, kad kaltinamasis slėpdavosi pamatęs suaugusį žmogų, patvirtina, kad jis suvokė savo veikos pobūdį, t. y. veikė tyčia. Lytinių organų demonstravimas pripažįstamas tvirkinamaisiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2012), tokie veiksmai gali sukelti mažamečių per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaikų fizinį ir psichologinį vystymąsi. Iš to teismas daro išvadą, kad J. Ž. pirmiau aptarti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.
Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (vienas nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) pavojingumą. Padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, padaryta mažamečių vaikų atžvilgiu, kas teismo nuomone didina šios veikos pavojingumą. Antra vertus, atsižvelgiant į veiksmų, kurie teismų praktikoje pripažįstami atitinkančiais BK 153 straipsnio 1 dalies sudėtį, visumą (tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, kaip antai: demonstruojant lytinius organus, vaiką nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 49), konstatuotina, kad šioje byloje atlikti tvirkinimo veiksmai yra santykinai mažiau pavojingi. Be to, vaikams nuolat būdavo aiškinama, kad žmogus šlapinasi, serga, t. y. jų dėmesys nukreipiamas nuo lytinių klausimų, o kaltinamojo elgesys vaikams paaiškinamas jiems įprastai suprantamomis fiziologinėmis funkcijomis. Teismas atsižvelgia į kaltės formą ir rūšį (kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti – tai patvirtina liudytojų parodymai, kad pamatęs suaugusį asmenį vyriškis slėpdavosi); nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas pažymi, kad J. Ž. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 160-161), keletą kartų baustas administracine tvarka už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios) (t. 1, b. l. 158-159). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į J. Ž. amžių, nustatytą neįgalumą (t. 1, b. l. 182-183), ir jo sveikatos būklę (t. 1, b. l. 174-181).
Įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. Ž. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 153 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, tačiau bausmės vykdymas turi būti atidedamas, nes minėtos aplinkybės, taip pat aplinkybė, kad po kaltinamojo sulaikymo daugiau tokių įvykių nepasikartojo, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau atidėjimo terminas nustatomas maksimalus. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiajai sutapčiai, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas (t. 1, b. l. 188). Atidedant bausmės vykdymą, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslinga skirti J. Ž. šias baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie vaikų ugdymo įstaigų. Prokuroras taip pat siūlė paskirti kaltinamajam nemokamus darbus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas neįgalumas, į jo sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (su telefono numerio išklotine), esantis byloje, paliktinas prie bylos.
Civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pripažinti J. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti J. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti J. Ž. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti J. Ž. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 28 d. 11.30 val. iki 2016 m. liepos 29 d. 11.25 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant tokius įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie vaikų ugdymo įstaigų.
J. Ž. paskirtas kardomasias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (su telefono numerio išklotine), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.