Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, II-132-718/2014

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-11
Bylos Nr.: II-132-718/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01744-2014-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Laimutė Venckuvienė
Advokatai: Osvaldas Martinkus

Kategorijos

50.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas Nr. II-132-718/2014

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01744-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 50.2; 63 (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Robertai Idzelytei- Baniulienei, Erikai Ziniūtei,dalyvaujant skundą padavusios UAB „H.“ atstovui advokatui R. G., Justei Gudžiūnaitei,asmeniui, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybės, L. M.,jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „H,“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pateiktą skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-95 panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-29 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas S. B. surašė AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to, kad 2013-05-28 jis, eidamas tarnybą, susijusią su administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, t. y. kaip pareigūnas, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D l-629 pritvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 punktų reikalavimų, pagal CPK 144 str. neturėdamas teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdė AB „Klaipėdos vanduo“ tariamas teises, ginčijamas kito asmens, t.y. UAB „H." ir sklypo naudotojos D. G., ir pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams vyriausiajam inžinieriui R. B., meistrui G. B., montuotojui R. B. konkrečias užduotis atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą Klaipėdos raj., Kretingalės mst., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, priklausančiame B. P., kuriuo panaudos sutartimi naudojasi D. G., nepadarydamas esminės žalos UAB „H.“ ir sklypo naudotojai D. G..

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu nutraukė L. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius jo veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, sudėties.

Šalies argumentai

Teismui pateiktu skundu UAB „H.“ prašo panaikinti minėtą 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą, ir AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui L. M. pagal ATPK 188 straipsnį paskirti administracinę nuobaudą. Nurodė, kad inžineriniai tinklai - fekalinė kanalizacija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kretingalės mstl., Klaipėdos r., nuo 2010-11-09 nuosavybės teise priklauso UAB „H.”, todėl visiškai nesuprantamas jokiais įrodymais nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, jog sklendės montavimo darbai buvo atliekami nuotekų šulinyje Nr. 71 ir nuotekų sistemos vamzdyne, priklausančiame Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog savivaldybė panaudos sutartimi perdavė AB „Klaipėdos vanduo“ ir inžinerinius tinklus - fekalinę kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįsti, nes savivaldybė negalėjo perduoti turto, kurio ji nuosavybės teise nevaldė. Tokiu būdu, sklendės montavimo darbai buvo atliekami UAB „H.“ inžineriniuose tinkluose ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Klaipėdos vanduo" jokiu teisėtu pagrindu UAB „H.“ nuosavybės teise priklausančios nuotekų infrastruktūros nevaldė. Todėl AB „Klaipėdos vanduo", nors ir būdama viešuoju vandens tiekėju, neturi įstatyminės pareigos minėtą infrastruktūrą eksploatuoti ir prižiūrėti. Atvirkščiai, UAB „H.“, būdama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininke, pati savarankiškai savo lėšomis eksploatuoja (likviduoja gedimus, atlieka kapitalinį bei einamąjį remontą) ir tinkamai prižiūri šią infrastruktūrą. Administracinė komisija supainiojo faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas dėl nekilnojamojo daikto - nuotekų inžinerinių tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės, kas iš esmės sąlygojo ir klaidingas išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo. Administracinė komisija neteisingai įvertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, nes nuotekų uždorio sklendė buvo įmontuota į UAB „H." priklausančią vamzdžio atšaką, o ne už jos, kaip traktuoja AB „Klaipėdos vanduo“. Šio ginčo atveju nebuvo jokios būtinybės atlikti neatidėliotinus ir skubius veiksmus su UAB „H." nuosavybe, nes nuo nutarime nurodomo 2013-04-30 nuotekų išsiliejimo Kretingalės nuotekų valykloje iki sklendės montavimo 2013-05-28 buvo beveik mėnesio laiko tarpas, kuris sudarė visas sąlygas AB „Klaipėdos vanduo" ne tik suplanuoti ir pasirengti sklendės montavimo darbams, bet ir šiuos darbus suderinti su nuotekų infrastruktūros savininke - UAB „H.", taip pat apie atliekamus darbus informuojant žemės sklypo savininkus ir/ar valdytojus. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-254/2014 (buvęs Nr. 2-1155-123/2013) pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „H.“, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė, dėl UAB „H.“ priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingų viešajam nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo. UAB „H.“ šioje byloje yra pareiškusi priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“, kuriuo reikalaujamas atlygis už naudojimąsi UAB „H.“ turtu ir prašoma teismo pripažinti UAB „H.“ teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus. AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį teismui pateikė dar 2012-05-25, o tai neginčijamai įrodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ buvo žinomas UAB „H.“ nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės faktas ir jokios klaidos šiuo atveju nebuvo galimos. Šioje byloje 2013-11-04 priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat atskleidžia, jog iki 2013-11-04 AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo jokio teisinio pagrindo eksploatuoti UAB „H.“ nuotekų tinklų. Iš pastarųjų aplinkybių administracinė komisija taip pat turėjo pagrindą neginčytinai išvadai, jog tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „H.“ yra kilęs ginčas dėl teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus nėra), tačiau nepaisant to, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. M. davė pavedimą AB „Klaipėdos vanduo" darbuotojams minėtų nuotekų tinklų atšakoje sumontuoti nuotekų srauto reguliavimo sklendę. Šie L. M. veiksmai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl nuotekų šulinio Nr. 71 ir sklype esančios nuotekų infrastruktūros registravimo viešame registre kaip Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės ( išskyrus UAB „H.“ nuosavybės teise priklausančią tinklo dalį) šiuo metu vyksta ginčas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. 1-683-386/2014). Pastarojoje byloje esantys duomenys įrodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pati pripažįsta, jog teisėto pagrindo, kuriuo remiantis į minėtą šulinį Nr. 71 ir nuotekų infrastruktūros dalį jai buvo įregistruota nuosavybės teisė, nėra ir savivaldybė neturi tai patvirtinančių dokumentų. Taigi 2013-05-28 AB „Klaipėdos vanduo“ teisėtais pagrindais negalėjo valdyti ir nevaldė ne tik UAB „H.“ nuosavybės, bet ir ginčo žemės sklype esančios inžinerinės infrastruktūros, klaidingai ir neteisėtai registruotos kaip Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, galima konstatuoti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius L. M., savavališkai pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1 ir 7.1 punktų reikalavimus, nesant tam jokios būtinybės, t.y. gedimo ar avarijos, kuriai skubiai likviduoti būtų reikėję atlikti kokius nors skubius veiksmus, pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams atlikti sklendės montavimo darbus UAB „H.“ nuosavybės teise priklausančioje inžinerinėje infrastruktūroje, kuri AB „Klaipėdos vanduo“ nepriklauso nuosavybės teise, nėra valdoma ar naudojama kitais teisėtais pagrindais, bei neužtikrino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir/ar valdytojo informavimo apie suplanuotus ir atliekamus inžinerinius sklendės montavimo darbus UAB „H.“ nuotekų vamzdyje, esančiame nuotekų šulinyje Nr. 71. Administracinė komisija padarė klaidingas išvadas, kad 2013-05-28 sklendės montavimo metu nuotekų šulinys Nr. 71 nepateko į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nutarime nurodoma, kad šį faktą neva patvirtina 2014-03-24 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažyma Nr. (4.4.2)KLS-334, kurioje nurodyta, kad nuotekų šulinys Nr. 71 iki 2013-06-17 nepateko į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Skundžiamame nutarime komisija formaliai VĮ registrų centro Klaipėdos filialo raštus priėmė kaip įrodymus, tačiau juose nurodomos informacijos pagrindimo nepareikalavo. Negali būti aplinkybių, pagrindžiančių teiginį, kad juridiškai neegzistuojantys nekilnojamieji daiktai (dabar suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudedamoji dalis yra šulinys Nr. 71, dar žymimas ir Nr. 221), kurie veikos padarymo metu nebuvo suformuoti kaip savarankiški nekilnojamojo daikto vienetai, nepateko į konkretų žemės sklypą. Šie nekilnojamieji daiktai (dabar suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva 2013-07-11 atliekant kadastrinius matavimus, kurie viešame registre įregistruoti kaip Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybė tik 2013-07-19 (2013-07-19 viešame registre buvo įregistruotas turtas - nuotekų linija - buitiniai nuotekų tinklai, esantys Klaipėdos r. sav., Kretingalės šen., Kretingalės mstl., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/1619340) ir 2013-07-19 įregistruotos Klaipėdos rajono savivaldybės daiktinės (nuosavybės) teisės į šį turtą). Neteisėta veika buvo padaryta žala. Dėl sklendės montavimo darbų UAB „H.“ abonentai patyrė trukdžių, šalindami nuotekas, sumažėjo nuotekų tinklų pralaidumas, o 2013-06-19 šiame nuotekų šulinyje įvyko nuotekų tinklų avarija, dėl kurios nuotekos išsiveržė į atvirą žemės paviršių. Tokiu būdu neteisėta veika buvo padaryta neesminė žala juridinių ir fizinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagrįstai galima teigti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ direktoriaus L. M. veiksmuose yra ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, buvo vykdoma tikra ar tariama teisė, ginčijama kito asmens, todėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-04-02 nutarimas turi būti panaikintas, o L. M. pagal ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu UAB „H.“ atstovas advokatas R.Girevičius skundą palaikė jame nurodytais motyvais, nurodė, kad L. M. duodamas AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams nurodymus atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė teisės aktų reikalavimus ir savivaliavo. Pažeidimas išaiškėjo tik 2013-05-28, apie padarytus darbus AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai šulinio Nr. 71 savininkų ir naudotojų neinformavo, savavališkai atvyko į privačią valdą, negavę pritarimo ar nepritarimo dėl darbų atlikimo, intervencijos į UAB „H.“ nuosavybę, montavo į UAB „H.“ vamzdį nuotekų tekėjimo ribojimo sklendę, su tikslu uždaryti ar riboti nuotekų tekėjimą. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai būtent į UAB „H.“ tinklą sumontuoja šitą įrenginį ir šitaip riboja nuotekų tekėjimą, kenkdami UAB „H.“ ūkinei, komercinei veiklai, to pasėkoje įvyko gedimas. Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės suklydo teigdama, kad šulinys Nr. 71 (arba Nr. 221), kur sumontuota sklendė, yra už UAB „H.“ nuosavybės ribų. 2013-03-21 buvo atlikta UAB „H.“ nuotekų tinklų patikra, kurią atliko AB „Klaipėdos vanduo“. Visi atlikti darbai (tarp jų ir šulinyje Nr. 221) užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0162/13/64 , kuriame aiškiai nurodyta, kaip AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai tikrina tą patį šulinį Nr. 71 (Nr. 221) bei visą UAB „H.“ tinklą, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-06 nutartį (3 t. b.l. 110-112). 2013-03-18 sudaryta tikrinimo programa su schema, kurioje aiškiai nurodyta, kur yra šulinys Nr. 71 ir UAB „H.“ nuotekų tinklas. M. M. tiksliai buvo žinoma UAB „H.“ nuotekų infrastruktūros buvimo vieta, jis žinojo, kad šulinys Nr. 71, kuriame vyko sklendės montavimo darbai, yra B. P. žemės sklype. L. M. 2013-03-18 tikrinimo programoje aiškiai nurodė, pagal kokią teismo nutartį, kokius veiksmus paveda atlikti, šios programos lentelės 2 punkte nurodytas šulinys Nr. 221 (Nr. 71). Dėl pačios teisės eksploatuoti, prižiūrėti UAB „H.“ tinklą jau buvo nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme civilinės bylos, kur buvo prašoma leisti eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti UAB „H.“ nuosavybės teise priklausantį tinklą. Nesulaukęs koks bus priimtas teismo spendimas, neprašęs jokių apsaugos priemonių - leisti sumontuoti sklendę, L. M. savavališkai padarė intervenciją į privačią nuosavybę – UAB „H.“ nuotekų tinklą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra AB „Klaipėdos vanduo“ akcininkė, todėl tai galėjo turėti įtakos Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos galutiniam sprendimui. Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 15 str. 4 d., 8 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti tik nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Tuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo ginčo nuotekų tinklo savininke arba valdytoja. Jokios įvykusios avarijos nebuvo, būtinybės atlikti darbus taip pat nebuvo. 2013-04-30 Kretingalės nuotekų valykloje įvyko nuotekų išsiliejimas į aplinką dėl trumpalaikio didelio nuotekų srauto. AB „Klaipėdos vanduo“ montuodama sklendę, tikėjosi nuslėpti savo pačios neūkiškumą, gamyklos nepajėgumą išvalyti visas patenkančias nuotekas. Nuo minėto nuotekų išsiliejimo iki sklendės montavimo praėjo vienas mėnuo, per kurį AB „Klaipėdos vanduo“ galėjo kreiptis į UAB „H.“ ir spręsti šį klausimą, galėjo sklendę montuoti arčiau gamyklos, o ne UAB „H.“ vamzdyne. L. M. teigia, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo galimybės nustatyti, kad žemės sklypas, kuriame yra šulinys Nr. 71. Yra privačios nuosavybės objektas, tačiau tai patvirtinančių jokių duomenų teismui nepateikė. Užfiksuota, kad 2013-05-28 prie minėto šulinio buvo ženklas, kad tai yra privati nuosavybė. Nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimo metu L. M. buvo žinoma, kad sklendė sumontuota UAB „H.“ priklausančioje nuotekų linijoje. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigota pašalinti nuotekų sklendę. UAB „H.“ nuotekų linijos būklė buvo gera, todėl sklendės montavimo būtinumo nebuvo.

Atsiliepimas

Asmens, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, L. M. atstovas advokatas O.Martinkus atsiliepimu į skundą prašė šį skundą atmesti, nurodo, kad ginčas tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „H.“ dėl jai priklausančių nuotekų tinklų eksploatavimo atsirado tik 2013-10-28. Darytina išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus L. M. nurodymas atlikti ATP protokole nurodytus veiksmus buvo duotas nesant jokio ginčo. Todėl teisėtų veiksmų atlikimas, nesant dėl to jokio ginčo, negali būti vertinamas kaip savavaldžiavimas. Tai, kad 2013-05-28 nebuvo jokio ginčo dėl sklendės montavimo, netiesiogiai patvirtina ir ATP protokole inkriminuotas Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 p.

(reikalavimų įspėti žemės sklypo savininką ar naudotoją) pažeidimas. Nes ši aplinkybė

aiškiai parodo, kad AB „Klaipėdos vanduo" darbuotojų atliktų veiksmų sklypo savininkai

ir naudotojai neginčijo. Pažymi, kad sklendė buvo įrengta nuotekų tinklų šulinyje Nr. 71 (221), į kurį sueina trys nuotekų tinklų atšakos. Pats nuotekų šulinys Nr. 71 (221) yra sudedamoji

nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių Klaipėdos

rajono savivaldybei, dalis. Todėl laikytina, kad sklendė buvo įrengta ne UAB „H.“

nuotekų tinkle, o Klaipėdos rajono savivaldybės nuotekų tinklo dalyje,- šulinyje Nr. 71

(221). Sutinka, kad žemės sklypo, kuriame yra nuotekų tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Klaipėdos rajono savivaldybei dalis,- šulinys Nr. 71 (221), savininkės B. P. bei naudotoja,- D. G., nebuvo įspėtos apie sklendės montavimo darbus. Tačiau tai nebuvo padaryta dėl neturėjimo informacijos, kad tuo metu (2013-05- 28) tos žemės, kurioje yra nuotekų šulinys Nr. 71 (221), savininkas (naudotojas) buvo B. P. ir D. G.. Ši aplinkybė yra patvirtinama ir VĮ Registrų centras 2014-01-09 Nr. (4.4.2.)KLS-2016 rašte bei 2014-03-24 Nr. (4.4.2.) KLS-334 rašte. Informacija apie žemės sklypus, jų savininkus bei naudotojus kaupiama VĮ Registrų centras tvarkomame Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos raj. savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nuotekų tinklas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudėtine dalimi yra šulinys Nr. 71(221), kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuotas 2013-07-11 atliekant kadastrinius matavimus, o viešame registre įregistruotas tik 2013-07-19. Tokiu būdu matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo galimybės ATP protokole nurodomų veiksmų metu- 2013-05-28, žinoti kokioje konkrečioje vietoje ir kokiame konkrečiame žemės sklype yra šulinys Nr. 71 (221), kuriame buvo pavesta atlikti sklendės montavimo darbus. Taip pat pažymėtina, kad B. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo pakoreguotos 2013-06-14 NŽT teritorinio skyriaus Vedėjo sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110)-193 ir tik po šio sklypo duomenų patikslinimo, nuotekų tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys Nr. 71(221) pateko į šį žemės sklypą. Tokiu būdu, AB „Klaipėdos vanduo" neturėjo galimybės nustatyti į kokį žemės sklypą patenka šulinys Nr. 71(221), kuriame numatyta atlikti darbus, bei, atitinkamai, įspėti žemės sklypo savininką ar naudotoją, t.y. vykdyti Taisyklių 7. l p. reikalavimus.

Klaipėdos rajono savivaldybės 2011-10-27 sprendimo Nr. Tl 1-591 „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje projektui" ir Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-11-08 Viešųjų paslaugų - geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo - Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 2011/SUT.05-107 pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012-01-01 teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas Klaipėdos rajone, tame tarpe ir Kretingalės mstl. Pradėjus teikti viešąsias paslaugas paaiškėjo, jog žymi geriamo vandens ir nuotekų inžinierinių tinklų dalis, nėra suformuota kaip atskiri turtiniai vienetai ir kaip to pasekmė, nėra teisiškai įforminta jų nuosavybė ir teisinė registracija, nėra atlikti kadastriniai matavimai. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“, teikdama viešąsias geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, kartu ėmėsi priemonių, kad visi inžinieriniai tinklai, reikalingi viešosioms paslaugos teikti, būtų teisiškai įteisinti, t.y. būtų atlikti jų kadastriniai matavimai, nustatyti savininkai, o patys tinklais įregistruoti VĮ Registrų centras tvarkomame NTR CDB. Šie darbai reikalauja laiko ir didelio darbo.

Teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, atstovas advokatas O.Martinkus paaiškino, kad 2012-01-01 AB „Klaipėdos vanduo“ pradėjo teikti viešo vandens tiekimo paslaugas Klaipėdos rajone. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 p. reikalauja tik įspėti savininką, tačiau nereikalauja gauti jo sutikimo. Todėl tokio reikalavimo nesilaikymas savavaldžiavimu nelaikomas. L. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. M. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams pavedė užduotis atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nenurodytas nei šulinys, nei nuotekų infrastruktūra.

Atsiliepimas

Administracinė komisija atsiliepime į UAB „H.“ skundą prašo skundo netenkinti, palikti galioti 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą. Nurodė, kad 2013-05-28 nuotekų tinklų šulinyje Nr. 71, esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimo darbai. Minėto sklypo savininkė B. P. bei šio sklypo naudotoja D. G. apie aukščiau nurodytus darbus informuotos nebuvo dėl objektyvių priežasčių. AB „Klaipėdos vanduo“ atsakingi asmenys, kaip pažymėjo jų vadovas L. M., prieš vykdami vykdyti darbų, visuomet patikrina žemės sklypų, kuriuose numatoma atlikti darbus, priklausomybę ir, jeigu darbai yra atliekami privačiame žemės sklype, įspėja šio žemės sklypo savininką ar naudotoją apie numatomus darbus. Nuotekų šulinys Nr. 71, kuriame 2013-05-28 buvo vykdomi sklendės montavimo darbai, pagal tuo metu buvusius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, buvo pažymėtas laisvoje valstybinėje žemėje, t. y. nepateko į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. 2013-06-17 Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įrašyti patikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys. Pagal patikslintus duomenis žemės sklypo nuotekų šulinys Nr. 71 patenka į sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. 2013-05-28 sklendės montavimo darbai buvo atliekami nuotekų šulinyje Nr. 71 bei nuotekų sistemos vamzdyne, priklausančiame Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise. Šulinys, kuriame buvo vykdomi darbai, yra sudėtinė buitinių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Nuotekų tinklų nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995-11-20 Perdavimo-priėmimo aktas, kuris įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Advokato R. G. skunde minimoje administracinėje byloje Nr. 1-683-386/2014 dėl nuotekų šulinio Nr. 71 ir sklype esančios nuotekų infrastruktūros įregistravimo viešame registre kaip Klaipėdos rajono savivaldybės (išskyrus UAB „H.” nuosavybės teise priklausančią tinklo dalį) 2014-04-23 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo M. J., šiuo metu esančio žemės sklypo, kuriame yra nuotekų šulinys Nr. 71, savininku, skundą kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2013-07-19 sprendimu pagrįstai įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į statinį, t. y. į nuotekų liniją - buitinius nuotekų tinklus, o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-09-13 sprendimu pagrįstai ir motyvuotai šį sprendimą paliko galioti. Sklendė sumontuota nuotekų šulinyje už UAB „H.“ priklausančių nuotekų tinklų dėl svarbių priežasčių, t. y. siekiant sureguliuoti į Kretingalės nuotekų valyklą patenkančių nuotekų momentinį srautą ir išvengti nuotekų valyklos perkrovimo ir nuotekų persipylimo valykloje. AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. M. davė nurodymą bendrovės darbuotojams atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą nuotekų šulinyje bei nuotekų sistemos vamzdyne, priklausančiame Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise ir buvusiame darbų atlikimo metu žemės sklype, pagal tuo metu buvusius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, laisvoje valstybinėje žemėje (t. y. nepateko į žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas), jis nepažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1 ir 7.1 punktų reikalavimų, neįvykdė savavaldžiavimo. Dėl pagrįstų priežasčių AB „Klaipėdos vanduo" neinformavo žemės sklypo savininko ar naudotojo apie žemės sklype numatomus darbus. Neprivalėjo apie numatomus darbus įspėti ir UAB „H.“.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovė L. K. su UAB „H.“ skundu nesutiko. Paaiškino, kad L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, padarytas nebuvo. L. M. neprivalėjo įspėti savininkų, nes pagal tuo metu bendrovės turimus kadastro duomenis, žemės sklypas nepriklausė P. ir G. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-23 sprendimu valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-07-19 sprendimas, kuriuo įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisė į anksčiau minėtą nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus UAB „H.“ nuosavybės teise priklausančią tinklo dalį) liko nepakeistas. Iš L. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo visiškai nėra aišku, kokie savavaldžiavimo veiksmai padaryti UAB „H.“ atžvilgiu.

Asmuo, kurį prašoma patraukti administracinės atsakomybės L. M. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Paaiškino, kad nuotekų tinklų šulinys Nr. 71 priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančiai nuotekų įmonei. Sklypo savininkus apie planuojamus atlikti darbus negalėjo būti informuotas, kadangi bendrovės duomenimis, minėtas šulinys nepriklausė privačiam žemės sklypui. Tik patikslinus žemės sklypo duomenis ir pasikeitus sklypo riboms, šulinys pateko į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nuotekų srauto reguliavimo sklendė buvo sumontuota šulinyje Nr. 71. Šia nuotekų liniją bendrovė eksploatuoja sutarties pagrindu bendrai su Klaipėdos rajono savivaldybe. Klaipėdos rajono savivaldybei priklausanti nuotekų linija buvo neįregistruota ir naudojama neįteisinus nuosavybės. Nuotekų srauto reguliavimo sklendę buvo būtina montuoti, kadangi 2012 metais perėmus teritoriją nustatyta, kad į valyklą patenkama per didelis nuotekų kiekis, dėl ko valykla būna perpildyta. Įmontuota sklendė buvo skirta sureguliuoti nuotekų srautą. Dideli nuotekų srautai buvo užfiksuoti būtent iš UAB „H.“ priklausančios atšakos. Mano, kad darbai naudojamoje infrastruktūroje buvo atliekami teisėtai. Darbų atlikimo metu jam, L. M., buvo žinoma, kad šulinyje yra UAB „H.“ nuotekų tinklų ribos. UAB „H.“ nuotekų vamzdžio paskutinė atkarpa ateina iki ginčo šulinio. Prieš montuojant sklendę buvo kreiptasi į UAB „H.“, kad apribotų momentinį valandinį nuotekų srautą iki 6m3/h. UAB „H.“ atsisakė tai padaryti. Jeigu būtų laikomasi šio apribojimo, tai apsaugotų nuo nuotekų perpylimo. Sklendės pagalba norėjo sureguliuoti nuotekų srautą. 2013-04-30 Kretingalės nuotekų valykloje įvyko nuotekų išsiliejimas į aplinką. 2014-05-28 AB „Klaipėdos vanduo“ šią avarinę situaciją šalino. Sklendės pagalba sureguliuoti nuotekų srauto nepavyko, todėl ji bus pašalinta. Privalėjo atlikti sklendės montavimo darbus, kad pašalintų gedimo pasekmes. Kreipėsi į teismą, kad nustatytų UAB „H.“ nuotekų naudojimo tvarką. Montuojant sklendę dalis antvamzdžio pateko į UAB „H.“ priklausantį vamzdį. Davė nurodymą sklendę montuoti Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančiame šulinyje Nr. 71, tačiau darbuotojai į UAB „H.“ vamzdį įstatė sklendę 80 cm ilgio nepagalvoję, kad tai gali būti reikšminga, tai įvyko netyčia.

UAB „H.“ atstovė J.Gudžiūnaitė paaiškino, kad sklendės montavimo metu vyko AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „H.“ ginčas dėl UAB „H.“ valdomos nuotekų linijos naudojimo tvarkos. Sklendė sumontuota UAB „H.“ priklausančioje nuotekų linijoje. Dalis sklendės įsikišo į nuotekų šulinį Nr. 71, kuris tuo metu nebuvo įregistruotas kaip Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybė. UAB „H.“ apie sklendės montavimo darbus pranešta nebuvo. UAB „H.“ darbuotojai atsitiktinai pamatė atliekamus darbus ir paprašė juos nutraukti. AB „Klaipėdos vanduo“ išmontuoti sklendę atsisakė. Sklendės montavimo metu viešųjų paslaugų teikimas sutrikęs nebuvo, todėl teigti apie gedimus ir avariją negalima, nėra gauta jokių duomenų, kad buvo sutrikęs nuotekų šalinimas per UAB „H.“ priklausančius tinklus. AB „Klaipėdos vanduo“ su UAB „H.“ turėjo sudaryti sutartį dėl nuotekų linijos naudojimo tvarkos.

Teismo posėdžio metu liudytojas VĮ „Valstybės žemės fondas“ vyriausiasis specialistas K. S. parodė, kad 2013-05-17 atliko B. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Naudojosi preliminariu žemės sklypo planu, kurį pateikė B. P.. Nuotekų šulinys ir anksčiau pateko į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. nutarimas paliktinas galioti.

LR ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus L. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nenustačius jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. M. buvo surašytas dėl to, kad 2013-05-28 jis, eidamas tarnybą, susijusią su administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, t. y. kaip pareigūnas, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D l-629 pritvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 punktų reikalavimų, pagal CPK 144 str. neturėdamas teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdė AB „Klaipėdos vanduo“ tariamas teises, ginčijamas kito asmens, t.y. UAB „H.“ ir sklypo naudotojos D. G., ir pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams vyriausiajam inžinieriui R. B., meistrui G. B., montuotojui R. B. konkrečias užduotis atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą Klaipėdos raj., Kretingalės mst., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame B. P., kuriuo panaudos sutartimi naudojasi D. G., nepadarydamas esminės žalos UAB „H.“ ir sklypo naudotojai D. G..

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2013-05-28 nuotekų tinklų šulinyje Nr. 71 bei nuotekų sistemos vamzdyne, esančiame žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimo darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad L. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 68P-6750221-14 aprašant L. M. tariamai padaryto pažeidimo aplinkybes, šulinys Nr. 71(Nr. 221) nėra minimas. Protokole nurodyta, kad L. M. pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams atlikti nuotekų sklendės montavimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbų vykdymo metu, nuotekų šulinys Nr. 71 pagal tuo metu buvusius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis buvo pažymėtas laisvoje valstybinėje žemėje, tai yra nepateko į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. 2013-06-17 patikslinus minėto sklypo ribas (2013-06-14 NŽT teritorinio skyriaus sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110)-1193 sklypo ribos koreguotos), nuotekų šulinys Nr. 71 atsirado šiame žemės sklype. 2013-06-17 Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti patikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys (pagrindas: 2013-05-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kadastrinius matavimus atliko valstybės įmonė Valstybės žemės fondas) ir 2013-06-14 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 12SK-(14.12.110.)-1193), po ko minėtas nuotekų šulinys pateko į šio žemės sklypo kadastrines ribas ((VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-24 raštas Nr. (4.4.2.)KLS-334) (1 t., b.l. 23). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629, 7.1 punktas suteikia vandens tiekėjui, naudojančiam ir prižiūrinčiam geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, teisę privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, aptarnauti ir remontuoti juos, prieš tai raštu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis įspėjus apie tai žemės sklypo (teritorijos) savininką ar naudotoją. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. M. neinformavo sklypo (unikalus 5535/0004:124) savininkės B. P. bei šio sklypo naudotojos D. G. apie numatomus atlikti darbus dėl objektyvių priežasčių, kadangi darbų atlikimo vieta – šulinys Nr. 71 tuo metu buvo laisvoje valstybinėje žemėje. Be to pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbų atlikimo vieta – šulinys Nr. 71 (Nr. 221, 24/58-0236 pl. (71)) yra sudėtinė buitinių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių Klaipėdos rajono savivaldybei, dalis (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro CDB išrašas (1 t., b.l. 92-93). Šių nuotekų tinklų nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995-11-20 perdavimo-priėmimo aktas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995-09-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės tvarkos“, šie nuotekų tinklai perduoti surašius perdavimo-priėmimo aktą, jų techniškai neinventorizavus ir teisiškai neįregistravus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-683-386/2014 valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-07-19 sprendimą, kuriuo įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisė į minėtą nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus UAB „H.“ nuosavybės teise priklausančią tinklo dalį) paliko nepakeistą. 2011-11-08 Klaipėdos rajono savivaldybė su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – tiekimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 2011/sut.05-107 (1 t., b.l. 63-69), kuria Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigojo perduoti jos valdomą infrastruktūrą panaudai AB „Klaipėdos vanduo“ (2012-04-27 sudaryta panaudos sutartis Nr. 2012/SUT.05-27 (1 t., b.l. 70-73). Atlikus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją, Klaipėdos rajono savivaldybė 2013-08-14 šiuos tinklus perdavė AB „Klaipėdos vanduo“ atskira panaudos sutartimi Nr. 2013/SUT.05-66/AS-575 (1 t., b.l. 85-88). Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629, 6.1 punktą vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turi eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, o Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas – veikla, susijusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų paleidimu ar stabdymu, jų priežiūra, remontu, modifikavimu ir aptarnavimu (įskaitant ir valymo).

LR ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Įstatymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai. Draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes tai laikytina piktnaudžiavimu. Taigi ATPK 188 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį, t. y. veiksmus (vykdymą savo tikrosios ar tariamos teisės nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos). Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. M. duodamas nurodymus bendrovės darbuotojams atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą nuotekų šulinyje bei nuotekų sistemos vamzdyne, priklausančiuose Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise, vykdė savo tarnybines pareigas. L. M. šulinio buvimo vietos žemės sklypo savininko informuoti neprivalėjo, kadangi pagal darbų atlikimo metu buvusius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, šulinys Nr. 71 bei nuotekų sistemos vamzdynas buvo laisvoje valstybinėje žemėje. AB „Klaipėdos vanduo“ vykdė pareigas, nustatytas Viešųjų paslaugų sutartyje, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme bei kituose bendrovės veiklą reglamentuojančiose teisės normose. Savavaldžiavimo kvalifikavimui svarbu tai, jog tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius L. M. žinojo, kad viena iš trijų nuotekų atšakų, esanti Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame šulinyje Nr. 71 (221), prie kurios sumontuota sklendė, nuosavybės teise priklauso UAB „H.“. Duomenų, kad tarp UAB Klaipėdos vanduo“ ir UAB „H.“ būtų sudaryta kokia nors sutartis dėl naudojimosi UAB „H.“ priklausančia nuotekų linija, teismui pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, L. M. prieš montuodamas sklendę turėjo apie tai informuoti UAB „H.“ atstovus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 p. reikalauja tik įspėti žemės sklypo savininką apie numatomus atlikti darbus, tačiau nereikalauja gauti jo sutikimo. Teismo posėdžio metu L. M. paaiškino, kad davė nurodymą montuoti sklendę šulinyje Nr. 71, o AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai sklendę pritvirtino prie šulinio sienų, o į UAB „H.“ priklausantį nuotekų vamzdį įkišo maždaug 80 cm ilgio antvamzdį, tam kad sklendė laikytųsi. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį. Nustatyta, kad 2013-04-30 Kretingalės nuotekų valykloje įvyko nuotekų išsiliejimas į aplinką, dėl ko buvo būtina sureguliuoti nuotekų, tarp jų ir patenkančių iš UAB „H.“ nuotekų linijos, srautą. AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai, įvertinę susiklosčiusią situaciją, nustatė, kad nuotekų srautą sumažins sklendė, įmontuota į šulinį Nr. 71. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta anksčiau, norint konstatuoti pažeidimo padarymą, būtina nustatyti visus teisės pažeidimo sudėčiai reikalingus elementus – objektą, objektyviąją pusę, subjektą (pažeidėją), subjektyviąją pusę (tyčiniai ar netyčiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju L. M. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – asmens tyčios, kadangi, kaip nustatyta, jis sąžiningai manė, jog sklendė bus montuojama Klaipėdos r. savivaldybei priklausančiame šulinyje. Konstatuotina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius L. M., duodamas bendrovės darbuotojams nurodymą sumontuoti sklendę, tyčios pažeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 p. reikalavimus, neturėjo. UAB „H.“ atstovė J.Gudžiūnaitė nurodė, kad dėl sklendės pastatymo, tai yra nuotekų srauto apribojimo, UAB „H.“ prarado pajamas, buvo priversti išvežti nuotekas į kitas talpyklas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi nenustatyta, kokioms UAB „ H.“ teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta neesminė žala, koks, kad ir neesminės žalos mastas, po sklendės įmontavimo nuotekų šulinyje Nr. 71. AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. M. vykdydamas savo darbines funkcijas, turėdamas teisę pavesti savo darbuotojams atlikti tokio pobūdžio darbus, davė darbuotojams nurodymą sumontuoti sklendę, tokių L. M. veiksmų kaip savavaldžiavimą traktuoti negalima. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai laikosi nuomonės, kad bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su nuobaudų taikymu, priemonėmis. UAB „ H.“, kaip matyti iš bylos medžiagos, savo teises gina civilinio proceso tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad L. M. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir priimti procesinį sprendimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Klaipėdos, nutraukusi L. M. administracinio teisės pažeisimo bylą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

UAB „H.“ skundas netenkinamas ir Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

nutaria:

UAB „H.“ skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą, kuriuo L. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 188 straipsnyje, sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė