Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini“ skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-29 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas S. B. AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generaliniam direktoriui L. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013-05-28, eidamas tarnybą, susijusią su administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, t. y. kaip pareigūnas, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D l-629 pritvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 punktų reikalavimų, pagal CPK 144 straipsnį neturėdamas teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdė AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ tariamas teises, ginčijamas kito asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sklypo naudotojos D. G., ir pavedė AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ darbuotojams – vyriausiajam inžinieriui R. B., meistrui G. B., montuotojui R. B. – konkrečias užduotis – atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą Klaipėdos r., Kretingalės mst., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame B. P., juo panaudos sutartimi naudojasi D. G., nepadarydamas esminės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sklypo naudotojai D. G..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-11 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkino, administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-04-02 nutarimą, kuriuo L. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generalinis direktorius L. M. ne tik be teisėto pagrindo darbuotojams davė privalomus nurodymus dėl svetimo turto valdymo, bet ir neužtikrino nurodyto privalomo teisės akto reikalavimo informuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ir/ar valdytoją apie suplanuotus ir numatomus atlikti darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir pagrįstai padarė išvadą, kad L. M. kaltė padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą neįrodyta.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.

Pagal ATPK 188 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ direktorius L. M., duodamas bendrovės darbuotojams nurodymą sumontuoti sklendę, tyčios pažeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1, 7.1 p. reikalavimus neturėjo. Visų pirma pažymėtina, jog nors apeliantas teigė, kad sklendės montavimo darbai buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose inžineriniuose nuotekų tinkluose, nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, bylos duomenimis nustatyta, jog AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generalinis direktorius pavedė darbuotojams atlikti montavimo darbus žemės sklype, kuris buvo pažymėtas kaip valstybinė žemė. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog L. M. pavedė AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ darbuotojams atlikti nuotekų sklendės montavimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų vykdymo metu nuotekų šulinys Nr. 71 pagal tuo metu buvusius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis buvo pažymėtas laisvoje valstybinėje žemėje ir nepateko į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad darbų atlikimo vieta – šulinys Nr. 71 – yra sudėtinė buitinių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių Klaipėdos rajono savivaldybei, dalis. Taigi teismas pagrįstai darė išvadą, jog AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generalinis direktorius L. M. duodamas nurodymus bendrovės darbuotojams atlikti nuotekų srauto reguliavimo sklendės montavimą nuotekų šulinyje bei nuotekų sistemos vamzdyne, priklausančiuose Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise, vykdė savo tarnybines pareigas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 68P-6750221-14 aprašant L. M. padaryto pažeidimo aplinkybes, šulinys Nr. 71(Nr. 221) išvis nėra minimas. Protokole nurodyta, kad L. M. pavedė AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ darbuotojams atlikti nuotekų sklendės montavimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o šis žemės sklypas, kaip minėta, darbų atlikimo metu buvo pažymėtas laisvoje valstybinėje žemėje. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog sklendės montavimo darbai buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose inžineriniuose tinkluose ir dėl to buvo pažeistos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas nurodo, kad atlikti sklendės montavimo darbus nebuvo būtinojo reikalingumo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad buvo būtina skubiai šalinti nuotekų išsiliejimo srautą, kuris įvyko Kretingalės nuotekų valykloje ir tokiu būdu tuo pačiu buvo ginamas ir viešasis interesas. Byloje nenustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generalinis direktorius pavesdamas atlikti sklendės montavimo darbus turėjo kokių nors savanaudiškų tikslų. Be to, byloje pats apeliantas net nepateikė jokių duomenų, kokia žala buvo padaryta jų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei sutinkant su pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo motyvais, nėra jokio pagrindo AB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ generalinio direktoriaus L. M. veiksmų vertinti bei traktuoti kaip savavaldžiavimą ir konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta nenustačius pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio, sudėties.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nurodo, jog teismas netinkami įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutartį arba grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priimdamas procesinį sprendimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir tai, kad teismo padarytos išvados yra ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.