- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- T-175-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00356-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Aivaras Gilys
Įžanginė dalis
dalyvaujant nuteistajam T. R. (nuotoliu), jo atstovui advokatui Aivarui Giliui (nuotoliu),
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per programą „Zoom“ išnagrinėjo nuteistojo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aivaro Gilio prašymą dėl teistumo panaikinimo nuteistajam T. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule) ir jam paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. T. R. nustatytas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat iš L. A., V. T. ir T. R. solidariai priteistas 3426,59 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 10 d. gautas nuteistojo T. R. atstovo advokato A. Gilio prašymas panaikinti teistumą T. R. baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-1100/2021. Prašymas motyvuojamas tuo, kad T. R. baudą sumokėjo 2021 m. gruodžio 9 d., jis 2021 m. birželio 21 d. už visus solidarius skolininkus sumokėjo visą priteistą civilinį ieškinį. Teigiama, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas teistumo panaikinimui – suėjo daugiau kaip pusė teistumo termino ir per šį laikotarpį T. R. nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, taip pat nepadarė administracinių nusižengimų, t. y. visiškai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą, nustatytą BK 97 straipsnio 8 dalyje. T. R. nekelia jokio pavojaus visuomenei, yra įstatymus gerbiantis pilietis, besilaikantis teisės aktuose įtvirtintų elgesio taisyklių ir viešosios tvarkos normų. T. R. pasitaisė, kritiškai įvertino savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu įrodė, kad padarė tinkamas išvadas. Jis remia Gailestingųjų seserų ordiną, kurios maitina Vilniaus benamius, per kiekvienas Šv. Kalėdas kartu su Pranciškonų ordinu organizuoja šventinius pietus benamiams, kurie vyksta Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, remia Ukrainos karo pabėgėlius Lietuvoje ir Ukrainoje, padeda jų šeimoms įsikurti Vilniuje bei susirasti darbą Lietuvoje. Nuo 2022 m. T. R. aktyviai dalyvauja Merkinės miestelio visuomeniniame gyvenime – padeda Merkinės krašto muziejui, parėmė Merkinės bažnyčios vargonų renovaciją, jo šeimai priklausančiame restorane organizuoja edukacines programas vietos gyventojams, kino seansus, dailininkų parodas, kursus vietos amatininkams jų verslumo skatinimui. T. R. prisidėjo parama prie paminklo A. Ramanauskui-Vanagui pastatymo. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio T. R. teko atsisakyti tam tikrų verslo įmonių akcijų. Dėl T. R., kaip akcininko, kuris buvo pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šios įmonės susidūrė su įvairiais sunkumais plėtojant savo projektus. T. R., kaip įmonės vadovui, teistumo turėjimas riboja įmonės galimybes dalyvauti viešuose pirkimuose (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl teistumo T. R. negali prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos, buvo panaikintas jam išduotas leidimas ginklui, jis taip pat negali dalyvauti kovinio rengimo pratybose. Teigiama, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje nustatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, todėl yra pagrindas nuteistajam T. R. panaikinti teistumą.
Nuteistasis T. R. ir jo atstovas advokatas A. Gilys teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo prašymo argumentus.
Nuteistojo T. R. atstovo advokato A. Gilio prašymas atmetamas.
Teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014).
Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laikas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmę reglamentuoja BK 97 straipsnio 3 dalis. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas nustato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).
BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą.
Nagrinėjamu atveju T. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d. T. R. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančio banko mokėjimo iš sąskaitos išrašo (b. l. 4) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad T. R. sumokėjo teismo nuosprendžiu paskirtą 2259 Eur (60 MGL) dydžio baudą 2021 m. gruodžio 9 d. Taigi laikytina, kad nuteistasis visiškai atliko paskirtą bausmę. Kaip minėta, asmenims, nuteistiems už nesunkų nusikaltimą, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis)). Taigi nagrinėjamu atveju T. R., nuteistam už nesunkų nusikaltimą, 3 metų teistumo terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. Pusė teistumo termino suėjo 2023 m. birželio 9 d.
Akivaizdu, kad šiai dienai jau yra suėję daugiau kaip pusė T. R. teistumo termino, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti T. R. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo. Spręsdamas klausimą dėl T. R. teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus ir motyvus, į nuteistojo teismui pateiktus ir teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad T. R. teistumo laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų dėl jo nėra pradėta, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. R. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu (b. l. 27–28). Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. R. galimai nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis yra nuo 2018 m. spalio iki 2021 m. balandžio, t. y. kai kurios galimos nusikalstamos veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis) galimai dar buvo tęsiamos ir po to, kai jau buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendis (b. l. 27–28). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nors dėl T. R. nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tačiau negalima visiškai ignoruoti minėtos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, sprendžiant dėl T. R. teistumo panaikinimo. T. R. teistumo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. susijusius su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais. Vienas iš padarytų administracinių nusižengimų yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį nuteistajam paskirta griežta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 3 mėnesiams. Nors paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos, padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra tokie patys kaip nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, tačiau nuteistasis paskutinį kartą nubaustas 2023 m. rugpjūčio 31 d., todėl ši administracinė nuobauda yra galiojanti (b. l. 29–31). Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia neabejotinai teigti, kad T. R. yra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Teismas pažymi, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį leidžia spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, kartu – ir bausmės tikslų dėl nuteistojo pasiekimą.
Byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina T. R. asmenybę. Jis nesigydė VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 22) ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 25), taip pat į nesikreipė Respublikinį priklausomybės ligų centrą (b. l. 23, 24). Iš byloje esančio banko mokėjimo iš sąskaitos išrašo matyti, kad T. R. atlygino padarytą 3426,59 Eur turtinę žalą civilinei ieškovei (b. l. 5), tai rodo, kad jis neigiamai vertina savo elgesį. T. R. taip pat užsiima visuomenine veikla, jis remia Gailestingųjų seserų ordiną, kurios maitina Vilniaus benamius (b. l. 6–7), remia Ukrainos karo pabėgėlius Lietuvoje ir Ukrainoje (b. l. 9–11), parėmė Merkinės bažnyčios vargonų renovaciją (b. l. 8). Kita vertus, šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad T. R. padarė tinkamas išvadas dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir deda maksimalias pastangas pakeisti savo elgesį ir nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis „Sodros“ duomenimis, nuteistasis dirba. Iš nuteistojo atstovo prašymo ir paties T. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad turimas teistumas apsunkina nuteistajam galimybes vystyti ir plėsti verslą, teko atsisakyti dalies verslo įmonių akcijų, ribojamos įmonės galimybės dalyvauti viešuose pirkimuose, taip pat ribojamos galimybės gauti paskolas. Nuteistojo atstovo prašyme viena iš teistumo panaikinimo priežasčių yra nurodyta ta, kad T. R. dėl teistumo negali prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos ir buvo panaikintas jam išduotas leidimas ginklui, jis negali dalyvauti kovinio rengimo pratybose. Teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nuteistasis nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo atstovo nurodytas T. R. siekis įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą ir noras dalyvauti kovinio rengimo pratybose. Išnykus teistumui, T. R. galės kreiptis į minėtą sąjungą, kad dalyvautų jos veikloje.
Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam panaikinti teistumą, tačiau, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį teistumo metu, nuteistojo atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat nuteistojo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismui kyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės, todėl darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje nustatyto teistumo instituto tikslai nėra pasiekti. Nuteistojo T. R. atstovo advokato prašymas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. R. atstovo advokato Aivaro Gilio prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.