Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2692-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
2A-2692-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01622-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2692-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01622-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. C. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp V. C. ir Vilniaus rajono ŽŪB „Visalaukiai“ 1997-08-05 buvo sudaryta malūno ir sandėlio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 17-19). Paaiškino, kad nors sudarant sandėlio ir malūno pirkimo-pardavimo sutartį buvo įvykdytos visos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes sutarties šalys - pareiškėjos motina V. C. ir ŽŪB „Visalaukiai“ - nesilaikė įstatymo nustatytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo rašytinės bei notariškai patvirtintos sutarties formos, nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje tvarkos. Minėtus sandėlį ir malūną pareiškėjos motina V. C., o po jos mirties – ir pareiškėja, jos teisių perėmėja A. C., valdė ir valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo jau daugiau nei septyniolika metų, t.y. nuo nekilnojamojo turto įgijimo dienos (1997-08-05). Per visą nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nepareiškė pretenzijų į sandėlį ir malūną. Be to, atliko sandėlio ir malūno kadastrinius matavimus. Ginčijamas sandoris nebuvo notariškai patvirtintas dėl ŽŪB „Visalaukiai“ neveikimo, todėl teismas turi pagrindą pripažinti sandorį buvusiu. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad malūnas ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į savivaldybės balansą. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (t. 3, b. l. 60). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra (t. 3, b.l. 61-63).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos A. C. 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismui byloje esantys įrodymai leido daryti išvadą, kad V. C. ketino įsigyti ginčo sandėlį ir malūną, o buvusi bendrovė ketino jį parduoti, tačiau V. C. nesumokėjo protokole nurodytos pinigų sumos už malūną ir sandėlį. Tai reiškė, kad sandoris galėjo būti įvykdytas iš tik dalies. Be to, pats važtaraštis neįrodė pinigų perdavimo fakto. Jo turinys rodė, kad V. C. už pajų galėjo disponuoti 1439,90 litais, tačiau bendra sandorio suma turėjo būti 3600 litų, todėl akivaizdu, kad V. C. turėjo sumokėti 2160,10 litų grynais pinigais, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, bendrovė protokoliniu ketinimu bandė perleisti nuosavybės teises į malūną ir sandėlį daiktui, kuris nebuvo registruotas kaip jos pačios nuosavybės objektas (1t.,b.l.31). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnija 2010-06-17 pažyma Nr. 5.7-107 negali būti nuosavybės teisių įrodymu byloje,nes seniūnas neturi tokios kompetencijos,kad tvirtinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (CPK 185str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėja su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir tenkinti apeliantės pareiškimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškimo dalyką ir pagrindą, prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumą, todėl teismas netinkamai vertino įrodymų turinį, reikšmę kitų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste. ŽŪB „Visalaukiai“ iki pat jos likvidavimo nereiškė nei žodžiu, nei raštu jokių pretenzijų turto įgijėjai V. C. dėl pastatų (duomenys neskelbtini) valdymo, naudojimosi. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovė protokoliniu ketinimu tik bandė perleisti nuosavybės teises į malūną ir sandėlį, kuris nebuvo registruotas kaip jos pačios nuosavybės objektas. Tiek registracija viešame registre, tiek jos nebuvimas nereiškia valdymo nebuvimo.

2. Teismas nenurodė motyvų, kodėl sandoris traktuotinas kaip negaliojantis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė tikėtinumo taisyklę, nes pirkimo-pardavimo sutarties šalys siekė sudaryti ir vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat sutartis buvo bent iš dalies įvykdyta, todėl teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad turtas nėra įtrauktas į savivaldybės balansą, apeliacinį skundą prašo nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Byloje ieškinį 2012-06-18 buvo pareiškusi ieškovė V. C. ir prašė pripažinti galiojančia malūno ir sandėlio, esančių Pavarpių kaime, Paberžės sen., Vilniaus rajone, 1997-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus rajono ŽŪB „Visalaukiai“ ir V. C.. Ieškovei mirus 2014-03-09, byla buvo sustabdyta, tačiau sprendimas byloje dėl jos turtinių teisių ir pareigų perėmimo nebuvo priimtas, o šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjos A. C. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Bylos atnaujinimo klausimas pagal CPK 167 straipsnio reikalavimus nebuvo išspręstas, tačiau bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškininės teisenos tvarka pradėta byla buvo užbaigta ypatingosios teisenos tvarka. Daroma išvada, kad teismas pakeitė ieškovę byloje jos turtinių teisių perėmėja A. C. ir pakeitė bylos nagrinėjimo teiseną pagal teisių perėmėjos pareiškimą.

Pareiškėja A. C. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp V. C. ir Vilniaus rajono ŽŪB „Visalaukiai“ 1997-08-05 buvo sudaryta malūno ir sandėlio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau kaip matyti iš pačios V. C. pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio, ji ir pati neteigė, jog tokia sutartis buvo sudaryta, nurodė, kad ŽŪB „Visalaukiai“ privalėjo įregistruoti daiktines teises į sandėlį ir malūną ir sudaryti su ja notarinę sandėlio ir malūno pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Tai, kad nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartis notarine forma, leido teismui daryti išvadą, kad nebuvo juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo fakto, todėl pareiškimas atmestas pagrįstai. Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo faktas turėtų juridnę reikšmę tik tuo atveju, jei būtų siekiama nustatyti faktą, kad buvo sudaryta notarine forma pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau faktas, kad buvo susitarta dėl tokios sutarties sudarymo, tačiau sutartis nebuvo įforminama kaip to reikalauja įstatymas- notarine forma, neturės juridinės reikšmės, todėl jis negali būti nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.

Šioje byloje buvo pateikta 2011-12-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutratis ( t. I, b.l.30), kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. C. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto, joje nurodyta, kad ta apinkybė, jog sandoris nebuvo užbaigtas, nebuvo įformintas tam tikra forma, nesuteikia pagrindo svarstyti, ar nuosavybė nebuvo įgyta kitu įstatyme numatytu būdu. Pareiškėjai iš šių argumentų turėjo būti aišku, kad juridinio fakto nustatymo būdu nuosavybės teisės negali būti įgijamos, nurodant tokias įgijimo aplinkybes, kaip susitarimą su pardavėju įsigyti daiktą, apmokėjimą už jį, tačiau pardavėjui vengiant įforminti sandorį įsttayme numatyta tvarka.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė tikėtinumo taisyklę, nes pirkimo-pardavimo sutarties šalys siekė sudaryti ir vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat sutartis buvo bent iš dalies įvykdyta, todėl teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Aukščiau nurodytais šioje nutartyje motyvais pareiškimas atmestas pagrįstai, nes pripažinimas fakto, kad šalys ketino sudaryti sutartį, tačiau jos nesudarė, pripažinimas fakto, kad sutartis iš dalies buvo įvykdyta, neleidžia nustatyti juridinio fakto, kad nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė