- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2364-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00345-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) P. S. už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 500 litų baudą. Bauda paskirta už tai, kad P. S., dirbantis UAB „Priekabos“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, jog vairuotojas vairuodamas sunkiasvorį ir didžiagabaritį transporto priemonių junginį, turėtų galiojantį leidimą, suteikiantį teisę tokiam junginiui važiuoti valstybinės reikšmės keliais, t. y. 2010 m. liepos 2 d. 11.59 val., kelio A1 302,5 km, Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas G. Š. vairuojamas krovininis automobilis „Mercedes Benz 2235“, priklausantis UAB „Priekabos“ su standžia vilktimi velkantis transporto priemonę „Renault Pramium 460.18“ su puspriekabe „Schwarzmuller“, vykstantis maršrutu Vėžaičiai – Klaipėda. Patikrinimo metu sveriant ir matuojant nustatyta, kad transporto priemonės junginys yra sunkiasvoris ir didžiagabaritis, t. y. faktinė junginio masė 54,56 t, tai 14,56 t viršijo Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ (toliau – ir Įsakymas) II skirsnio 2.2. b) punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę – 40 t, faktinis junginio ilgis 27,2 m viršijo Įsakymo I skyriaus 1.4. punkte nustatytą maksimalų transporto priemonės ilgį – 18,75 m. Vairuotojas važiavo be policijos palydos ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei ir didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Tokiu būdu P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad UAB „Priekabos“, turinti specialiąsias transporto priemones, atlieka sugedusių transporto priemonių transportavimo paslaugas, t. y. šalina minėtas transporto priemones nuo kelio policijos nurodymu ar klientų užsakymu. Paaiškino, kad 2010 m. liepos 2 d. į įmonę paskambinęs asmuo nurodė, kad sugedo jo vairuojamas transporto priemonės junginys – vilkikas „Raunault 460.18“ ir puspriekabė „Schwarzmuller“, ir prašė įmonės pagalbos nutempti junginį į remonto dirbtuves. Nurodė, kad vadovaujantis Europos Tarybos direktyvos Nr. 96/53/EB pateiktais išaiškinimais, transporto priemonių junginys reiškia arba autotraukinį, kurį sudaro su priekaba sukabinta transporto priemonė, arba sujungtą transporto priemonę, kurią sudaro su puspriekabe sukabinta motorinė transporto priemonė. Nurodė, kad jo darbuotojo vairuota transporto priemonė neatitinka teisės aktuose nurodytų sąvokų, todėl valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, nesant teisėto pagrindo, priskyrė velkamą junginį standžia vilktimi prie transporto priemonės, kuriai reikalingas specialus nustatytos formos leidimas. Taip pat pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių 213 punkte numatyta, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusiai transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą. Paaiškino, jog UAB „Priekabos“ būtent ir teikia techninės pagalbos kelyje paslaugas, todėl velkant sugedusį transporto priemonių junginį į remonto dirbtuves minėto leidimo nereikia.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 13 d. nutarimu P. S. skundą patenkino: Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikino ir bylą P. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt., nagrinėjamu atveju, aktualios Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) nuostatos, reglamentuojančios krovinių vežimą bei transporto priemonių vilkimą. KET 213 punkte nustatyta, kad „Transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą“. Pažymėjo, jog šiuo atveju neginčijamos aplinkybės, jog UAB „Priekabos“ vairuotojas vykdė darbines funkcijas – gavęs nurodymą nuvilkti sugedusią transporto priemonę tai ir vykdė. Taip pat nurodė, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog UAB „Priekabos“ viena iš veiklos rūšių yra techninė pagalba kelyje, taigi UAB „Priekabos“ sugedusius transporto priemones ir (ar) jų junginius, transportuoja į remonto ar stovėjimo vietas, o nesant galimybės nustatyti tikslaus gedimo, standžia vilktimi velka visą transporto priemonės junginį. Teismas, įvertinęs išanalizuotus ir ištirtus faktinius bylos duomenis, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog P. S. kaltas dėl pažeidimo padarymo, be to, akivaizdu, kad šiuo atveju atitinkamo leidimo ir (ar) policijos palydos ir pan. tam, kad įmonės darbuotojas galėtų nuvilkti sugedusį kelyje (pagalbos paprašiusios) transporto priemonių junginį, ir nereikėjo.
III.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą. Institucijos įsitikinimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, padarė neteisingas išvadas dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad pagal Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 8 straipsnio 1 dalį krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis už atlygį yra licencijuojama veikla, licencijas (leidimus) verstis krovinių vežimais vidaus ir tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. UAB „Priekabos“ turi tokią pačią licenciją (leidimas) Nr. 6016327 vežti krovinius už atlygį tarptautiniais ir vidaus maršrutais, kaip ir visos kitos ta pačia veikla užsiimančios įmonės. Pažymi, kad nutempimas buvo vykdomas už atlygį, vykdant komercinę-ūkinę veiklą. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatytos specialios licencijos ar leidimo, suteikiančio teisę įmonėms, teikiančioms techninės pagalbos kelyje paslaugas, vežioti transporto priemonių junginiais be leidimų, kurių bendra masė ir (ar) matmenys viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl vienam ūkio subjektui išskirtinių sąlygų suteikiamas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato išimčių, suteikiančių teisę transporto priemonių junginiams, kai velkamos sugedusios transporto priemonės ir viršijami maksimalūs leidžiami dydžiai ir svoriai, važiuoti valstybinės reikšmės keliais nesuderinus su kelio savininku ir be leidimo. Tik KET 213 punkte nurodyta, kad leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, tačiau kitas poįstatyminis aktas – 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašas įsakmiai nurodo, kad važiuojant su tokio ilgio transporto priemonės junginiu būtina policijos palyda. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Priekabos“ direktorius P. S. turėjo žinoti, kad visas transporto priemonių junginys viršys maksimalius leidžiamus dydžius ir bendrą masę, todėl privalėjo vadovaudamasis minėtais įstatymais, suderinti su kelio savininku ir gauti leidimą arba imtis priemonių, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir išsiųsti du vilkikus, kurie atskirai būtų nutempę vieną sugedusią motorinę transporto priemonę ir nemotorinę transporto priemonę – puspriekabę. Priduria, kad UAB „Priekabos“ sugedusį transporto priemonių junginį galėjo tempti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ar remonto dirbtuvių, kuri yra Gargžduose, bet ne į Klaipėdą.
Atsiliepimas
P. S. atsiliepimu prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Institucija skunde dėsto iš esmės naujas teisines aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmos instancijos teisme, be to, jos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio bei nagrinėjamai bylai reikšmės neturi. Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių vilkimas ir krovinio vežimas yra skirtingos sąvokos, jiems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, o techninės pagalbos teikimui Lietuvoje galiojantys teisės aktai privalomo registravimo ar licencijavimo nenumato. Priduria, jog Institucijos minima licencija, kurią turi UAB „Priekabos“, suteikia bendrovei teisę vežti krovinius, kaip tai numato CMR, TIR konvencijos už atlygį, tačiau šios bendrovės teikiamos paslaugos nėra tapačios techninės pagalbos teikimui, be to, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 9.7 punktas taip pat imperatyviai numato, jog techninės pagalbos automobiliams licencija ir licencijos kortelė nereikalingos. Nurodo, kad nepagrįstas yra ir tas Institucijos teiginys, kad UAB „Priekabos“ sugedusį transporto priemonių junginį turėjo tempti į Gargždus, nes Gargždų mieste nėra nei vienų vilkikų, puspriekabių remonto dirbtuvių, be to, vilkikas buvo garantinis automobilis, kuriam specializuotą aptarnavimą teikia UAB „Skuba“ įsikūrusi ties 307 automagistralės „A1“ kilometru. Priduria, jog KET 213 punktas laikytinas lex specialis norma, o esant normų konkurencijai, specialioji norma nukonkuruoja bendrąją. Pamini ir tai, kad KET 220.6 draudžia vilkti dvi motorines priemones, tačiau nedraudžia vilkti transporto priemonės su motorine transporto priemone kartu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis numato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Šios teisės normos yra blanketinės – transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, valstybinės ir vietinė reikšmės viešųjų kelių atribojimo kriterijai, konkreti naudojimosi jais tvarka yra reglamentuota kituose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 213 punkte numatyta, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas bylą P. S. atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, jog leistinus matmenis viršijantį transporto priemonės junginį įmonės vairuotojas vairavo, vilkdamas sugedusią transporto priemonę, todėl, atsižvelgus į KET 213 punkte įtvirtintą išimtį, specialaus leidimo nereikėjo.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai pritaikė teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia Institucijos pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog KET 213 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą atvejų, kai transporto priemonių ar transporto junginių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija nustatytus dydžius, tačiau jų vairuotojams nekyla teisinė pareiga su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šią KET 213 punkto įtvirtintą išimtį patenka ir nagrinėjamas P. S. atvejis, nes bylos duomenimis buvo neabejotinai nustatyta, kad UAB „Priekabos“ vairuotojas G. Š. 2010 m. liepos 2 d. vairavo UAB „Priekabos“ priklausantį automobilį, vilkdamas sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis KET punktas galimybės vairuoti nustatytus dydžius viršijančias transporto priemones, kurios velka kitas sugedusias transporto priemones, su jokiomis papildomomis sąlygomis nesieja, todėl Institucijos teiginys, jog P. S. žinojo, jog visas transporto priemonės junginys viršys maksimalius leidžiamus dydžius ir bendrą masę, todėl privalėjo, vadovaudamasis teisės aktais, suderinti automobilio vykimą su kelio savininku ar imtis kitų veiksmų, yra nepagrįstas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, bylos baigčiai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aktualu ir tai, kad UAB „Priekabos“ turi licenciją (leidimą) vežti krovinius už atlygį tarptautiniais ir vidaus maršrutais, kaip ir visos kitos ta pačia veikla užsiimančios įmonės, nes tai nepagrindžia, kodėl ji nagrinėjamu atveju negalėjo naudotis KET 213 punkte įtvirtinta išimtimi, kurios, kaip minėta, įstatymų leidėjas nesieja su papildomų sąlygų išpildymu. Tuo tarpu tai, jog, kaip teigia Institucija, UAB „Priekabos“ nagrinėjamu atveju sugedusį transporto priemonių junginį galėjo tempti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ar remonto dirbtuvių, kuri yra Gargžduose, bet ne į Klaipėdą, tėra subjektyvus jos pamąstymas, nes KET 213 punktas nenumato įsakmaus įpareigojimo sugedusias transporto priemones vilkti į artimiausią remonto ar stovėjimo vietą. Pridurtina, jog teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina tų Institucijos keliamų argumentų, kad UAB „Priekabos“ yra ūkio subjektas, teikiantis techninę pagalbą kelyje, todėl toks išskirtinių sąlygų jam suteikimas poįstatyminiu teisės aktu (KET) neva pažeis Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningą konkurencijos laisvę, nes tai nėra šios bylos, kurioje sprendžiamas P. S. administracinės atsakomybės klausimas, ginčo dalykas.
P. S. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N662-1903/2009).
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.