Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. D.

atsakovams M. D., D. D., A. D.

trečiajam asmeniui V. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams M. D., D. D., A. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovės M. D. priešieškinį ieškovei D. D. dėl nuosavybės teisių į pastatą pripažinimo, tretysis asmuo V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Remiantis Nekilnojamo turto išrašu nustatyta, kad ieškovės vardu 2009 m. kovo 19 d. Apylinkės seniūnijos pažymėjimo, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo bei 2019 m. kovo 20 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš išrašo matyti, kad namo statybos pradžios metai 1943, pabaigos metai – 1943, rekonstravimo pradžios metai – 2016, rekonstravimo pabaigos metai – 2016, namo bendras plotas – 191,49 kv. m. Ieškovės vardu taip pat yra įregistruotos nuosavybės teisės į inžinerinį statinį – šulinį, įregistravimo pagrindas - 2009 m. kovo 19 d. Apylinkės seniūnijos pažymėjimas, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, statybos pabaigos metai – 1945.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi S. D. ir D. D. pardavė butą Gedvydžių g. 1, Vilniaus mieste už 180 000 Lt, iš kurių 144 000 Lt buvo sumokėta į atsakovės M. D. sąskaitą.

8. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad atsakovai nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą ieškovei priklausančiame name.

9. Teismo posėdyje ieškovė D. D. paaiškino, kad pardavus namą, žemės sklypą pinigus pervedė į dukters sąskaitą, kad būtų pastatytas namas. Dukra (atsakovė) ištekėjusi gyveno pas vyrą, pastačius namą, atėjo į jį gyventi. Statant namą dukra (atsakovė) samdė darbininkus. Namo statybos darbai buvo pradėti 2012 metais, pradėjus darbus buvo nugriautas senas namas ir jo vietoje statomas naujas. Ieškovė paaiškino, kad 2010 metais išėjo į pensiją, jos dydis apie 400 Eur, 2011 metais piniginių lėšų sąskaitoje turėjo nedaug.

10. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. D. nurodė negalintis pasakyti, kada prasidėjo statybos darbai, paaiškino, kad namą rekonstruoti nusprendė tėvai, darbus atliko meistrai, tretysis asmuo jiems padėjo, teigė, kad susitarimų dėl namo pasidalijimo po rekonstrukcijos nebuvo.

11. Teismo posėdyje atsakovės M. D. atstovė paaiškino, kad iki rekonstrukcijos namas nebuvo pritaikytas gyventi, po tėvo mirties atsakovė su mama susitarė, kad atliks namo rekonstrukciją, nugriaus esamą ir statys naują namą, po rekonstrukcijos darbų pusę namo (antras aukštas) atiteks atsakovei M. D.. Namo rekonstrukcijai buvo panaudotos lėšos, gautos iš tėvo pardavus butą bei atsakovės asmeninės lėšos. Ieškovės indėlis rekonstrukcijos darbams pasireiškė tik įgytų blokelių perdavimu, jokių kitų darbų ieškovė neatlikinėjo, medžiagų nepirko, darbininkų nesamdė.

12. Teismo posėdyje atsakovas D. D. paaiškino, kad 2011 metais senelis su močiute susitarė, kad statys namą, močiutė iškvietė darbininkus nugriauti seną namą, nes bus statomas naujas, po to mama samdė darbininkus ir pradėjo namo statybą. Močiutė pirko blokelius namo sienoms, mama įdėjo virš 75 000 Eur lėšų, kurias sudarė skolinti pinigai (10 000 Eur), santaupos ir pardavus butą senelių dovanoti pinigai. Darbuotojus samdė mama. Per šventes, susitikimus buvo sakoma, kad namas atiteks per pusę. Atsakovas paaiškino, kad daug darbų atliko pats atsakovas su draugu, vėliau vienas. Namas buvo statomas be leidimo, už kurį sumokėta per pusę su močiute. Prieš statant namą santykiai su močiute buvo geri, niekas neprieštaravo dėl namo statybos, močiutė gyrė mamą, kad suorganizavo visus darbus, tokį namą pastatė, paskutiniai darbai buvo atlikti 2019 metais, kai buvo gilinamas šulinys. Dalį darbų atliko atsakovo tėvas V. D.. T. B. užliejo pamatus, už mėnesio statė sienas, su mama ir tėvu važinėjo dirbti, užsakė betoną sienoms mūryti. Jį atvežė tėvas, kuris dirbo statybose ir turėjo tam skirtą transporto priemonę. Buvo užsakytas metalinis stogas, mama surado darbuotojus. Vėliau pirkti langai, elektros instaliacijos įranga pirkta „Ardenoje“. Apdailą nuo sienų iki lubų dažymui atliko atsakovas, buvo glaistoma, dažoma, „Senukuose“ daug pirkta medžiagų, nuomojami įrankiai. Pertvaras darė tėvas. Elektros instaliacijos darbus – P. Įrengtas kondicionierius, iškastas šulinys. A. V. atliko santechnikos darbus. Namas buvo statomas gyvenimui. Name yra du įėjimai, du sanitariniai mazgai. Pirmame aukšte 9 patalpos, antrame – 5. Po senelio mirties močiutė pergyveno ir pradėjo vartoti daugiau alkoholio, prasidėjo konfliktai. Darbus atliko mama. Tai atliko už dovanotus pinigus. Senelis sakė – statykit ar pirkite namą, nes neturite savo namų (tuo metu jie gyveno tėvo tėvų namuose). Atsakovas paaiškino, kad 2014 metais jis pats darė apdailą su draugu, 2019 vienas. Persikėlė į namą 2015 metais, kai darbai nebuvo baigti, tačiau persikėlė tam, kad atlikinėdami darbus greičiau juos užbaigtų. Mama mokėjo už komunalines paslaugas, tai darė močiutės vardu, mokėjo Antakalnyje, kur dirba, o močiutė mokėjo jau iš kitos vietos. Brolis dalyvavo namo statyboje, padėjo T. B., jam buvo mokama alga. Kai darbai buvo atliekami, ginčų nebuvo. Kai buvo baigti, prasidėjo ginčai. Močiutė leido deklaruoti gyvenamąją vietą name.

14. Liudytoja apklausta S. M. nurodė nežinanti, kokie namo statybos darbai buvo atliekami, kas juos atliko, kas apmokėjo už darbus ir medžiagas.

15. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovės M. D. sutuoktinis V. D. parodė, kad buvo sutarta statyti namą jų (atsakovės ir liudytojo) šeimai ir ieškovei. Buvo nugriautas senas namas, jo vietoje statomas naujas, ieškovė tokiems darbams neprieštaravo. Statybos darbai prasidėjo 2010 metais, konfliktai prasidėjo pastačius namą. Pirmiausia buvo pakloti pamatai, darbus atsakovės kvietimu atliko T. B.. Vėliau dėti perdengimai, mūrytos sienos, darbui atlikto T. B., už juos mokėjo M. D.. Vėliau buvo atliekami santechnikos darbai, įrengiamas šildymas, santechniką samdė liudytojas, kitus darbininkus – atsakovė, mokėjo darbininkams tiek atsakovė, tiek liudytojas, ieškovė nupirko tik blokelius. Antro aukšto apdailos darbus vykdė vyresnysis sūnus kartu su draugu, medžiagas pirko atsakovė, liudytojas samdė darbininkus, vežiojo medžiagas. Liudytojas parodė, kad į namą persikraustė gyventi 2013 metais, kai statybos darbai dar nebuvo baigti. Statybų pradžioje buvo pokalbis tarp jų ir ieškovės, kad pirmas namo aukštas atiteks ieškovei, antras – atsakovei su šeima. Statybos darbai buvo finansuojami iš pardavus butą gautų lėšų, turėtų santaupų.

Įrodymų vertinimas ir išvados

22. Aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą ir siekti tam tikrų tikslų kartu, ne visada yra akivaizdi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų spręsdamas, ar šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą, nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kasacinis teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad taikant įstatymo nustatytas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019). Aiškinantis, ar šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, yra reikšmingas tiek sutarties tekstas ir jos sąlygos, tiek ir šalių elgesys prieš sudarant sutartį ir po to, kai sutartis buvo sudaryta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-588-790/2020).

23. Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus be atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, taip ir jungtinės veiklos sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu, nuosavybės dalį (CPK 178 straipsnis).

24. Teismo vertinimu, atsakovės M. D., atsakovo D. D. paaiškinimai, liudytojų S. P., O. D., V. D. parodymai pakankamai patvirtina buvus tarp ieškovės D. D. ir atsakovės M. D. sudarytu susitarimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos jį pritaikant gyventi kelioms šeimoms ir naujai sukurto turto (gyvenamojo namo) pasidalijimą tarp ieškovės ir atsakovės (CPK 178, 185 straipsniai). Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad ankstesnis namas buvo senas, 1940 metų statybos, 57,26 kv. m., jo nusidėvėjimo procentas – 75, namas buvo be patogumų. Minėtas namas, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į priešieškinį bei paaiškino teismo posėdyje, buvo nugriautas ir jo vietoje statomas naujas. Kadastro duomenys patvirtina, kad šiuo metu stovintis gyvenamasis namas yra žymiai didesnis už buvusį (191,49 kv. m. ploto), dviaukštis, turintis du atskirus įėjimus. Ieškovė šioje byloje prieštaravo priešieškinio tenkinimui, tačiau ji kitaip nei atsakovė, niekaip nepaaiškino namo rekonstrukcijos darbų priežasčių bei tikslo (tai yra, dėl kokių priežasčių buvo statytas didelio ploto namas, pritaikytas gyventi dviem šeimoms (numatyti du atskiri įėjimai, du sanitariniai mazgai ir pan.)), dėl ko atsakovės nurodytos aplinkybės dėl naujo turto sukūrimo bei pasidalijimo jos nurodytu būdu yra pakankamai įtikinamos, o įvertinus byloje esančių įrodymų visumą – įrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Atsakovų M. D., D. D. paaiškinimai, liudytojų S. P., O. D., V. D., T. O., T. B., A. V. parodymai pakankamai patvirtina, kad namo rekonstrukcijos darbus organizavo atsakovė M. D., padedama sutuoktinio V. D.. Ieškovė matė organizuojamus ir vykdomus darbus, jiems neprieštaravo. Liudytojai V. D., T. B., A. V., T. O., O. D. parodė, kad už darbus apmokėdavo atsakovė M. D.. Atsakovė pateikė į bylą išsaugotus čekius, sąskaitas – faktūras, kitus statybinių medžiagų įgijimo dokumentus. Ieškovė tokių įrodymų neteikė, nors teigė, kad vykdė statybos darbus. Atsakovė taip pat nurodė, kad darbus ji apmokėjo panaudodama iš tėvo jam pardavus butą gautus pinigus, turėtas santaupas, taip pat skolinosi iš S. P. lėšų darbų atlikimui. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas lėšas banko sąskaitoje. Liudytoja apklausta S. P. patvirtino aplinkybę dėl piniginių lėšų namo statybai suteikimo. Tuo tarpu ieškovė ne tik nekonkretizavo namo rekonstrukcijos darbų atlikimo aplinkybių, tikslo, tačiau taip pat nenurodė, iš kokių lėšų juos galėjo atlikti. Ieškovės prašymu buvo apklaustos liudytojos E. R., S. M., tačiau jų parodymai nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji esmingai darbu ir lėšomis prisidėjo prie namo pertvarkymo darbų. Minėtas aplinkybes (aplinkybes, kad atsakovė organizavo, rūpinosi statybos darbais, apmokėjo už juos) pakankamai patvirtino atsakovės kviesti liudytojai. Todėl labiau tikėtina, kad būtent atsakovė su sutuoktiniu ir sūnumis organizavo namo statybos darbus, o ieškovė jokio darbinio indėlio nepadarė arba jis buvo mažareikšmis (CPK 178,185 straipsniai). Nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepasisakė, jog vykdant statybos darbus pavedimus duotų ar už darbus mokėtų, medžiagas pirktų ieškovė, o atsakovės kviesti liudytojai nuosekliai paaiškino, kokius darbus atliko ir kokiu būdu su jais buvo atsiskaityta. CK 6.970 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Minėto straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. Todėl aplinkybė, ar 2005 m. rugpjūčio 3 d. S. D. ir D. D. pardavus butą gautos lėšos buvo atsakovės M. D. ar ieškovės D. D. nuosavybė, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, juolab, kad ieškovė niekada neprašė atsakovės jų grąžinti bei neprieštaravo jų panaudojimui namo rekonstrukcijos darbams. Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad būtent ji (atsakovė) organizavo namo rekonstrukcijos darbus tam panaudodama savo asmenines bei skolintas lėšas (CPK 185 straipsnis).

26. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi.

27. Aiškinant paminėtos normos taikymą kasacinis teismas yra nurodęs, kad Civiliniame kodekse tiesiogiai nenustatyta reikalavimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį notarine forma tuo pagrindu, kad vienas iš partnerių įnašų į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, todėl spręsdamas dėl privalomos notarinės jungtinės veiklos sutarties formos tuo atveju, kai įnašu į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, teismas turi nustatyti sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio režimo tikrąjį turinį, t. y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinę formą nustato konkreti Civilinio kodekso norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Jungtinės veiklos dalyviai, kaip daiktų bendraturčiai, jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi) gali sudaryti susitarimą dėl daiktų naudojimo, tačiau jei tai statybinės medžiagos, kiti kilnojamieji daiktai, tai susitarimas dėl jų turi būti rašytinės formos. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nenustatyta išsamių reikalavimų savininkų susitarimui, nenurodyta, kokia tai sutartis, nekeliama reikalavimų jos formai ir nenustatyta jos nesilaikymo pasekmė - susitarimo negaliojimas. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtą statybą) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi), tai šis sandoris turi būti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 177-190). Sprendžiant, ar jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma notarinė forma, reikia atsakyti į klausimą, ar sudaryta jungtinės veiklos sutartimi jungtinėje veikloje dalyvaujantis asmuo įgyja daiktines teises į jungtinėn veiklon partnerio perduotą arba jungtinės veiklos procese sukuriamą, esmingai keičiamą nekilnojamąjį daiktą. Jeigu atsakymas teigiamas, tuomet jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

28. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 metais buvo rekonstruotas. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo numatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atsakovė teigė, kad 2011 metais birželį ieškovė nugriovė ankstesnį namą. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Priešingai, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu įsigijo 1943 metų statybos namą, kuris buvo tik dokumentuose, kadangi namas buvo sugriuvęs. Teismo posėdyje ieškovė taip pat paaiškino, kad buvo nugriautas senas namas ir jo vietoje statomas naujas. Taigi, nors

VĮ „Registrų centras“ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išraše nurodytas nekilnojamo daikto rekonstrukcijos faktas, tačiau bylos duomenys suponuoja išvadą, kad statybos darbų metu buvo sukurtas naujas daiktas, nes: 1) ieškovė patvirtino, kad buvęs namas buvo nugriautas (atsiliepime į priešieškinį netgi nurodė, kad faktiškai namo nebuvo, jis buvo tik teisiškai įregistruotas); 2) iš bylos duomenų matyti, kad ankstesnis namas buvo medinis, vieno aukšto, 4 patalpų, 57,26 kv. m. ploto (2005 m. rugsėjo 30 d. kadastro duomenys), be vandentiekio, kanalizacijos, dujų, karšto vandens, tuo tarpu naujai pastatytas namas - dviejų aukštų, iš blokelių, 191,49 kv. m. ploto, 15 patalpų, taigi, žymiai didesnis, su patogumais. Minėtų duomenų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės ir atsakovės bendros veikos rezultatu buvo sukurtas naujas daiktas. Ieškovė neįrodinėjo, kad dalį buvusio namo kaip įnašo perdavė bendros veiklos vykdymui, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad sandoris privalėjo būti sudaromas notarine forma. Aplinkybė, kad ieškovė nugriovė buvusį namą (teigė jo netgi nebuvus) suponuoja išvadą, kad jis nebuvo perduotas kaip įnašas jungtinės veiklos vykdymui, dėl ko nėra jokių prielaidų manyti, jog jungtinės veikos sutartis turėjo būti notarinės formos (žr. palyginimui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-588-790/2020 49 punktą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie ginčo daikto sukūrimo ieškovė prisidėjo leisdama jai priklausančiame sklype nugriovus ankstesnį namą statyti naują namą, statybos darbams panaudoti jos įgytus blokelius. Atsakovė organizavo darbų atlikimą, samdė darbuotojus, apmokėjo jiems už darbus. Sutartiems šalims esant artimiems giminaičiams (motinai ir dukrai) manymas, kad siekiant sukurti bendrą turtą susitarimas turi būti patvirtintas notarine forma neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), gyvenimiškos praktikos. Šioje byloje, teismo vertinimu, svarbi yra ir aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė su sūnumis jau ilgą laiką gyvena ginčo name, ieškovė su sūnumi V. D. pirmame aukšte, atsakovė su sūnumis - antrame aukšte. Atsakovė paaiškino, kad ji ilgą laiką ieškovės vardu mokėjo už namo komunalines paslaugas, tai patvirtina aplinkybė dėl mokėjimų atlikimo vietos ((duomenys neskelbtini)), ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. paaiškinimuose teigė, kad ji ir ieškovė lygiomis dalimis sumokėjo 2 000 Eur baudą už savavališkos statybos įteisinimą. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2015 metų atsakovė su sūnumis yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo name. Minėtas veiksmas negalėjo būti atliktas be ieškovės sutikimo. Nors tiek gyvenamosios vietos deklaravimo faktas, tiek naudojimosi namu faktas nesąlygoja nuosavybės teisių atsiradimo, tačiau kartu su duomenimis apie sutarties turinį (pastatyti namą, tinkamą gyventi ieškovei bei atsakovei su šeima), netiesiogiai patvirtina sutarties dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo vykdymą. Šiame kontekste primintina, kad ieškovė neįrodinėjo kitų naujo namo, kuris yra 191,49 kv. m. ploto, 15 vidaus patalpų, turi du atskirus įėjimus, taigi, pritaikytas gyventi dviem šeimoms, sukūrimo tikslo bei aplinkybių.

29. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Šioje byloje atsakovė nenurodė, kada buvo sutarta įregistruoti nuosavybę į naujai pastatytą namą tokiu būdu, kad pusė jo tektų ieškovei, pusė atsakovei, tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą dėl atsakovės ir jos sūnų iškeldinimo, atsakovė pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties sutartų sąlygų įvykdymo teismine tvarka, o aukščiau paminėtų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą atsakovės priešieškinį pripažinti pagrįstu ir jį tenkinti, nes priešingu atveju būtų pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai (CK 1.5 straipsnis, CK 1.138 straipsnio 1 punktas, CK 6.978 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešieškinys tenkintinas, atsakovei M. D. pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

31. Atsakovė M. D. paaiškino, kad ji įrengė naują šulinį. Atsakovas D. D. paaiškino, kad 2019 metais buvo gilinamas šulinys. Iš VĮ “Registrų centras” išrašo matyti, kad šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos metai yra 1945, jo rekonstrukcijos fakto nėra užfiksuota. Ieškovė neginčijo atsakovų nurodytų aplinkybių dėl šulinio pagerinimo. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad šulinys kaip inžinerinis statinys savo paskirtimi susijęs su gyvenamuoju namu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto, atsakovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Patenkinus priešieškinį, tai yra pažinus atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš minėto gyvenamojo namo atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovė M. D. pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų 5 492 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 592 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 4 900 Eur už advokatų teisinę pagalbą (2020 m. balandžio 4 d. advokato J. J. pinigų priėmimo kvitas 800 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. advokato J. J. pinigų priėmimo kvitas 600 Eur sumai; 2021 m. sausio 20 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. vasario 25 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. kovo 26 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. balandžio 29 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. gegužės 31 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. liepos 5 d. pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 11 d. banko pavedimas advokatei Svetlanai Proninai 500 Eur sumai).

35. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, trukmę, į atliktus atsakovės atstovų procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti penki teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovai ir kurių trukmė iš viso sudarė 8 h 56 min, taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinus tai, teismas, vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismui netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovės M. D. naudai priteistina 5 492 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 74,70 Eur, kurios ieškinį atmetus valstybės naudai priteistinos iš ieškovės D. D. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti M. D. nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 492 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74,70 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.