- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- TA-549-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01809-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 26 085 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalos atlyginti, taip pat procesines palūkanas.
2. Pareiškėjas teigė, kad jis visą laiką nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) pradžios 2014 m. pabaigoje dirbo. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. ryte buvo informuotas apie perkėlimą į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir po 3 valandų išvežtas. Pareiškėjas neturėjo darbo Pravieniškių PN-AK, taigi jo teisė į darbą buvo pažeista, nepaisant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, t. y. nepateikus rašytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo neįforminus raštu, neatsiskaičius už išdirbtą laiką, neišmokėjus kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas ir neišmokėjus išeitinės kompensacijos, tokiu būdu pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Be to, pareiškėjui dirbant Kybartų PN nuo 2015 metų, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, užmokestis už išdirbtus viršvalandžius ir darbą poilsio bei valstybinių švenčių dienomis, jis nebuvo išleidžiamas kasmetinių atostogų ir negavo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl įstatyme įtvirtintos ieškinio senaties reikalavimas atlyginti turtinę žalą reiškiamas tik už paskutinius 36 mėnesius, tačiau įstatyme nėra įtvirtintos ieškinio senaties dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis įstaigoje atliko kvalifikuotą darbą (siuvėjo, batsiuvio, skalbyklos mašinų operatoriaus, sandėlininko, apskaitininko funkcijas), todėl jis turi teisę į vidutinį statistinį darbo užmokestį, tačiau realiai jam buvo mokamas pašalpos dydžio užmokestis, suteikiama dalis privilegijų (galimybė apsipirkti pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje už didesnę sumą ir pan.). Kadangi skundo reikalavimą grįsti vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu sudėtingiau, pareiškėjas apsiribojo šiuo metu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžiu – 555 Eur. Kadangi iš esmės neįmanoma pagrįsti ir apskaičiuoti išdirbtus viršvalandžius bei darbą poilsio ir valstybinių švenčių dienomis, pareiškėjas prašė į šias aplinkybes atsižvelgti, bet ne skaičiuojant turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas tvirtino, kad 10 000 Eur sumos priteisimas jam galėtų kompensuoti patirtus teisių pažeidimus, kurie pasireiškė kaip orumo pažeminimas ignoruojant jo teises, nemokant darbo užmokesčio ir pan.