Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1285-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2S-1285-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
Bendrajai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“
Kategorijos
  • 103.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1285-577/2012
Teisminio sprendimo Nr. 2-01-3-05585-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 103.2.; 122.2; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Bendrajai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2012-04-24 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ 5723,15 Lt žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Teismas konstatavo, kad juridinių asmenų registre nurodyta atsakovo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ buveinės vieta yra Žemaitijos g. 13, Vilnius, t.y. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį teismingu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovui kyla iš jo pareigos mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio Linkmenų 35 A, Vilniuje, nuomą. Remiantis teisės aktų nuostatomis, valstybinės žemės nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, todėl nepaisant to, kad žemės sklypas, esantis Linkmenų 35 A, Vilniuje, atsakovui buvo išnuomotas Vilniaus apskrities viršininko ir atsakovo sutartimi, atsiskaitymo už valstybinės žemės nuomą teisiniai santykiai susiklostė tiesiogiai tarp nuomininko ir Vilniaus miesto savivaldybės. Taigi, vykdydamas sutartį atsakovas privalėjo už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiu žemės sklypu nustatytu laiku perversti žemės nuomos mokestį į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Apelianto nuomone, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį – yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso, kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi. Be to, apelianto teigimu, įvertinus sutarties vykdymo aplinkybes, t.y. tai, jog tiek pats nuomojamas sklypas, tiek nuomos mokesčio gavėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, darytina išvada, kad visi teisiniai santykiai, dėl kurių kyla ginčas šioje byloje, yra neatsiejamai susiję su konkrečia vieta, todėl ieškovo teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti įgyvendinama ne tik reiškiant ieškinį pagal atsakovo registracijos vietą, bet ir ieškovo pasirinkimu, pagal sutarties vykdymo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme,neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis argumentu, kad jis teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pagal atsakovo buveinės vietą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad 1999 m. rugpjūčio 3 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp nuomotojo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir nuomininko UAB „ElvoraMinva“, kuria atsakovas išsinuomojo 1071 kv.m. dydžio žemės sklypą, esantį Linkmenų g. 35 A, Vilniuje (b.l. 11-14).

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį – yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso, kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi.

Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu, taip pat pažymi, jog apeliantas nenurodo, jog sutartyje buvo sulygta dėl sutarties įvykdymo vietos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu, ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, o visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog mokėjimai pagal sutartį turi būti vykdomi į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą, neleidžia konstatuoti, jog sutartyje yra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta. Kitaip tariant, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį – nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.

Dėl apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-21 nutarties Nr. 2S-39-492/2009 bei kitų jo nurodytų teismo nutarčių pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, skiriasi sutarties dalykas, jo įvykdymo tvarkos apibūdinimas sutartyse.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė; apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič