Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-1004/2017 pagal ieškovės D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams B. A., S. A., V. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, V. Ž., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Citadele bankas, dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Teisme nagrinėjama byla dėl atsakovų bei jų nepilnametės dukters iškeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos, dėl 2 100 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 68–70).Atsakovai pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) priverstinio realizavimo pabaigos antstolės V. V. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovai sutiko perimti varžytinėse neparduotą ieškovei priklausantį turtą, todėl turto perėmimas turės įtakos civilinės bylos nagrinėjimui (2 t., b. l. 172–173).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino atsakovų B. A. ir S. A. prašymą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki antstolė V. V. išspręs klausimą dėl 2016 m. lapkričio 29 d. varžytinėse neparduoto turto, įskaitant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) perėmimo klausimą, šio turto nepardavus skelbtose varžytinėse (2 t., b. l. 178–179).Teismas nustatė, kad atsakovai siekia perimti varžytinėse neparduotą turtą, taigi jo savininko nustatymas turės įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui, nes yra susijęs su ieškinio reikalavimu dėl iškeldinimo. Teismas nusprendė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktu būtina civilinės bylos nagrinėjamą stabdyti iki bus išspręstas antstolės varžytinėse neparduoto turto perėmimo klausimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 182–184). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė civilinių bylų nagrinėjimo principus, nes užuot siekęs greitesnio bylos išnagrinėjimo ją sustabdė. Nuo kreipimosi į teismą dienos parėjo daugiau nei dveji metai, pasikeitė du teisėjai, tačiau byla nepradėta nagrinėti iš esmės dėl atsakovų prašymų.Teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, jei nenustačius tam tikrų faktų nebūtų galima išspręsti bylos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas net nesigilino ar atsakovai turi realias galimybes perimti turtą. Atsakovai neturi lėšų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai prašymą perimti turtą pateikė 2016 m. spalio 6 d., tačiau jiems neperėmus turto, buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kurios neįvyko, taigi atsakovų pateiktas sutikimas perimti turtą galiojo tik iki antrųjų varžytinių, o ne po jų. Pagal CPK 721 straipsnio 1 dalį asmuo sutikęs perimti turtą, turi per mėnesį sumokėti pinigus, tačiau iki šiol atsakovai to nepadarė, todėl nėra jokių garantijų, kad jie tai padarys ateityje. Vykdymo procese galimi ginčai, susiję su turto perėmimu, ir tai gali vilkinti šios bylos nagrinėjimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai B. A. ir S. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 188–189). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas pagrįstai stabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nes atsakovai kaip išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo antstolę, kad ketina perimti gyvenamąjį namą, iš kurio ieškovė nori iškeldinti atsakovus, taigi turto perdavimas atsakovams turės įtakos civilinei bylai. Turto perdavimo skolininkui procedūra yra griežtai reglamentuota, pagal ją antstolis siūlo skolininkui paimti iš varžytinių neparduotą turtą, pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai iki šiol nėra gavę informacijos apie mokėtiną sumą. Taigi pinigai nėra sumokėti ne dėl atsakovų kaltės, sunkios jų finansinės padėties. Pirmiausia antstolis turi atlikti CPK 719 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.Skundo teiginiai apie sunkią atsakovų finansinę padėtį yra deklaratyvūs ir nereikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

V. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės D. Ž. ieškinį dėl atsakovų bei jų nepilnametės dukters iškeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 1–4). Per šį laikotarpį teismo sudėtis keitėsi du kartus (2 t., b. l. 1, 136), taip pat du kartus buvo stabdomas bylos nagrinėjimas, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. spalio 9 d. bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl civilinės bylos Nr. e2-510-210/2015 nagrinėjimo, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. birželio 7 d. bylos nagrinėjimas sustabdytas tol, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-510-210/2015 (2 t., b. l. 17–18, 32, 45–46, 55). Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo B. A. ir S. A. pripažįstant, kad D. Ž. ir V. Ž. įvykdė dalį prievolės pagal 2007 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012, t. y. gražino ieškovams dalį paskolintos sumos – 456 000 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime išdėstyta pozicija, jog ieškovai atsisakė alternatyvaus reikalavimo patenkinimo būdo (individualiais požymiais apibūdinto daikto perdavimo) ir šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo patenkinimas faktiškai reikštų dvigubą ieškovų teisių gynimą, todėl ieškinį atmetė (2 t., b. l. 19–31, 51–54). Atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo paskirti teismo posėdžiai, tačiau kaskart bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas, t. y. du kartus (2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d.) bylos nagrinėjimas atidėtas į teismo posėdį neatvykus atsakovų atstovei ir atsakovams nesutikus bylos nagrinėti nedalyvaujant jų atstovei advokatei K. P., 2016 m. spalio 10 d. – į bylos nagrinėjimą įtraukus naują proceso dalyvį – trečiąjį asmenį akcinę bendrovę Citadele banką (2 t., b. l. 133, 155–156, 165). Galiausiai, 2017 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovai pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo (2 t., b. l. 172–173, 176–177).Įvertinęs nurodytas aplinkybės teismas sutinka su apeliante, kad byla teisme nagrinėjama gana ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau nei dvejus metus. Sutiktina, kad užsitęsusiam bylos nagrinėjimui turėjo įtakos atsakovų veiksmai, nes bylos nagrinėjimas du kartus buvo stabdomas atsakovų prašymu dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo pagal atsakovų ieškinį, o vėliau apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 17–18, 19–31, 32, 45–46, 51–54, 55). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vien tai, kad tuomet prašymus dėl bylos sustabdymo pateikė atsakovai dar nerodo jų noro vilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi byla galėjo būti sustabdyta ir kitų proceso dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva įvertinus prejudicinį dviejų bylų ryšį.

Dėl bylos sustabdymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecija sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas sustabdytas vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, t. y., teismui pasinaudojus teise stabdyti bylos nagrinėjimą dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamų procesinių veiksmų – ieškovei priklausančio turto perdavimo atsakovams remiantis CPK 720 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, todėl sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomosios bylos, teismas turi įvertinti konkrečius vykdymo procese atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vykdomojoje byloje atsakovams perėmus gyvenamąjį namą, ši aplinkybė turėtų įtakos nagrinėjamai bylai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas skolos išieškojimas iš skolininkų, t. y. ieškovės bei jos sutuoktinio, išieškotojų (atsakovų) naudai. 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės siekiant realizuoti žemės sklypą bei gyvenamąją namą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. lapkričio 29 d. pratvarkymu varžytinės pripažintos neįvykusiomis, todėl vadovaujantis CPK 720 straipsniu išieškotojams pasiūlyta perimti varžytinėse neparduotą turtą (2 t., b. l. 174–175). Atsakovai dar 2016 m. spalio 6 d. pateikė sutikimą perimti varžytynėse neparduotą turtą – žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą, tačiau iki šiol nėra sumokėję į antstolės depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos (2 t., b. l. 185). Pažymėtina, kad išieškotojas, siekiantis perimti skolininkui priklausantį turtą, privalo per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą (CPK 720 straipsnio 1 dalis). CPK 716 straipsnio 2 dalyje numatyti konkretūs terminai, pavyzdžiui, tuo atveju, kai turto kaina viršija 30 000 Eur, pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėti per 30 dienų (CPK 176 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu iki CPK 716 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė turto kainos, antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti (CPK 716 straipsnio 3 dalis, 720 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 109 punkte nurodoma, jeigu varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojas sutinka paimti neparduotą iš varžytynių turtą, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas praėjus 20 dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus 20 dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Nagrinėjamu atveju praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo sutikimo pateikimo dienos atsakovai dar nėra sumokėję perduodamo turto kainos, iki šiol nėra surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, taigi atsakovai vis dar nėra perėmę iš varžytynių neparduoto turto. Aplinkybės, dėl kurių turto perėmimas tęsiasi daugiau nei keturis mėnesius, nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje, todėl teismas plačiau nepasisako šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovai siekia perimti ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą, nėra pakankamas pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nežinoma, kada šie veiksmai bus atlikti, ar apskirtai atsakovai šį turtą perims, nes pasibaigus įstatyme numatytam terminui (30 dienų sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą + 20 dienų turto perdavimo išieškotojui aktui surašyti) turtas iki šiol nėra perduotas išieškotojui. Taigi nežinant ar įvyks aplinkybės, su kurių atsiradimu yra siejamas bylos atnaujinimas, prilysta bylos stabdymui neapibrėžtam laiko tarpui, o tai, savo ruožtu, yra nesuderinama su civilinio proceso tikslais, kuriais teismas privalo siekti kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų B. A. ir S. A. prašymą dėl proceso sustabdymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.