Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, A. Š., viešoji įstaiga „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Tiek pareiškėjos motina, tiek pareiškėja neturėjo (-i) teisinio išsilavinimo ir specialių žinių. Pareiškėjos motina naudojosi ir valdė žemės sklypą dar iki sutarties sudarymo bei sudarius sutartį. Pareiškėja po motinos mirties tęsė žemės sklypo valdymą, jos prašymu kaimynai prižiūrėjo (-i) žemės sklypą, jį tvarko, naudoja. Pareiškėjos motina, manydama, kad sutartis yra galiojanti ir nuo jos sudarymo žemės sklypas priklauso jai nuosavybės teise, nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento nuosavybės teise jį valdė, prižiūrėjo. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ laikė pareiškėjos motiną ir iki šiol laiko pareiškėją žemės sklypo savininkėmis. Jokie kiti asmenys pareiškėjai pretenzijų, susijusių su Sutarties vykdymu (jos neįregistravimu, netinkamu vykdymu ir pan.) ir (ar) su žemės sklypo valdymu bei naudojimu arba dėl nuosavybės teisės į jį, niekada nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, byloje nebuvo gauta suinteresuotų asmenų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. Š. yra V. Š., mirusi 2002 m. rugpjūčio 11 d., dukra, kuri kartu su A. Š. priėmė V. Š. palikimą. Pareiškėjos motina V. Š. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgalioto ją atstovauti Žemės ūkio departamento Trakų rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko, veikiančio pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 126, sudarė (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema, pagal kurią įsigijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Bylos duomenimis, V. Š. yra įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus. Sutartis viešajame registre nebuvo įregistruota.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 1994 metais, t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

10. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje gali atstatyti teismas.

12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).

13. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad nei ji, nei jos motina neturėjo (-i) teisinio išsilavinimo ir (ar) specialių žinių, jos manė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis galioja nuo sudarymo momento, nežinojo apie sandorio registravimo reikalavimą. Pareiškėjos teigimu, nuo pat Žemės sklypo įsigijimo momento, jos motina rūpinosi Žemės sklypu kaip savo nuosavybe. Anot pareiškėjos, apie tai, kad jos motinos nuosavybės teisės į Žemės sklypą nebuvo įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas sužinojo (duomenys neskelbtini) m., kai kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėja tik (duomenys neskelbtini) metais sužinojo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais; kad pareiškėjai iki šiol nebuvo žinomos sutarties neįregistravimo teisinės pasekmės; kad nuo pat Žemės sklypo įsigijimo pareiškėjos motina ir po jos mirties iki šiol pareiškėja naudojasi šiuo turtu, pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

16. Byloje nenustatyta, kad yra kitų suinteresuotų asmenų, kurių teises ir (ar) teisėtus interesus galėtų pažeisti termino Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimas.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinimas, jog pareiškėja praleido terminą pirkimo-pardavimo sandoriui registruoti dėl objektyvių priežasčių ir šio termino atnaujinimas atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nepažeis kitų (galbūt) suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų, todėl pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas terminas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos A. Š. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema, pagal kurią palikėja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirusi (duomenys neskelbtini) d. įsigijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.